Ką žada ateitis?
ŽMOGUS — tik visatos dalelė. Kiekvienas Dievo kūrinys turi savo vietą ir atlieka Jo paskirtą vaidmenį. Su kitomis gyvybės formomis mus sieja daug kas, o svarbiausia tai, kad esame gyvi. Todėl kai išnyksta kokia augalų ar gyvūnų rūšis, daugelis žmonių pajaučia netektį.
Žurnale Consequences mokslininkas Antonis Džanetosas teigia: „Ne vienas sutinka, kad mūsų, žmonių, pareiga yra išlaikyti žemę tinkamą gyventi ir elgtis kaip atsakingiems gyvosios gamtos turtų saugotojams dėl šios ir ateinančių kartų gerovės. To siekiant reikia pripažinti biologinės įvairovės naudą tiek visai gamtai, tiek mums patiems ir įsipareigoti išsaugoti ją.“
Kas yra daroma?
Viso pasaulio gyventojų susirūpinimas dėl gyvosios gamtos nykimo paskatino įvairių šalių ir institucijų vadovus sudaryti bendrą Biologinės įvairovės konvenciją. Šioje išsamioje sutartyje pripažįstama, kad gyvosios gamtos išsaugojimas yra aktualus visiems žmonėms.
Pasaulio biologai, ekologai ir kiti mokslininkai siekdami geriau suprasti gyvosios gamtos vertę žengė kitą žingsnį — 2001 ir 2002 metus paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės tyrimo metais (IBOY). Diana Vol, JAV Kolorado valstijos universiteto biologė, pirmininkaujanti IBOY, teigia: „Tirdami biologinę įvairovę turėsime daug naudos — atrasime naujų genų ir cheminių medžiagų; visa tai galėsime panaudoti vaistams gaminti, pasėlių veislėms pagerinti ar užterštam dirvožemiui valyti.“ Ponia Vol dar pridūrė: „O svarbiausia, jei norime protingai spręsti, ką daryti su mūsų dirvožemiu, upėmis ir vandenynais, mums yra būtina sužinoti, kur veisiasi dar neatrastos rūšys, koks jų vaidmuo ekosistemose ir kaip galime jas išsaugoti.“
Reikia viską keisti iš pagrindų
Pagirtina, kad buvo padaryta šiokia tokia pažanga, tačiau paprastai didžiausios pastangos dedamos šalinti simptomus, o ne priežastis. Anot mokslininkų, žmonija turi paskubėti. Rūta Patrik, dirbanti Filadelfijos (Pensilvanijos valstija, JAV) gamtos mokslų akademijoje, svarstydama apie rūšių įvairovės mažėjimą priėjo išvadą, kad „dabar negalime atidėlioti... Būtina skubiai imtis ryžtingų veiksmų“. Jei norime apsaugoti gyvūniją ir augmeniją nuo išnykimo, turime nedelsdami pakeisti savo elgesį su žeme ir jos gyventojais. Nepakanka vien atitaisinėti padaromą žalą. „Dedant pastangas išsaugoti biologinę įvairovę negalima pamiršti ir būtinybės daugiau dėmesio skirti visuomenės mokymui“, — pareiškė Pasaulio išteklių institutas.
Kad ši problema būtų išspręsta, tiesiog būtini esminiai pokyčiai visuomenėje. Knygoje Caring for the Earth tvirtinama, kad jei žmonės nori tapti atsakingais Žemės tvarkytojais, jie privalo „visiškai pakeisti vertybes, ekonomiką ir pasikeisti patys“.
Biblijoje aiškiai sakoma, kad tokie pakeitimai ne žmonių jėgoms. Jeremijo 10:23 (Brb) sakoma: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ (Patarlių 20:24.) Tai buvo akivaizdu per visą žmonijos istoriją, tačiau ignoruojant šią tiesą užėjo 2 Timotiejui 3:1-5 (NW) minimi „kritiški laikai, kai sunku gyventi“. Šiose Biblijos eilutėse dar sakoma, kad taip atsitiko dėl netinkamos žmonių mąstysenos. Todėl kol žmonės nepasikeis, mums nepavyks visam laikui išspręsti šiandieninių problemų.
Visame pasaulyje žinoma mokslininkė dr. Džeinė Gudal per interviu pasakė, kad gyvūnų ir augalų natūraliosios aplinkos naikinimas „dažnai susijęs su ekonomiškai stiprių šalių gyventojų godumu ir materializmu“. Buvęs JAV mokslų akademijos sekretorius botanikas Piteris Reivenas įspėjo, kad „dėl neišmanymo, abejingumo, skurdo ir gobšumo kyla problemų, kurios padarys Žemei didžiulę žalą“. Vadinasi, reikia atsikratyti savanaudiškumo, godumo, neišmanymo, trumparegiškumo ir egoistiškumo.
Kas geriausiai apsaugos biologinę įvairovę
Savaime suprantama, gyvosios gamtos ir jos stulbinančios įvairovės Kūrėjui jo kūrinijos ateitis nepaprastai svarbi. Biblijoje sakoma, kad Dievas netrukus imsis priemonių „sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“ (Apreiškimo 11:18).
Ar Dievas atkurs gyvybės formas, kurios išnyko žmonėms niokojant žemę? Jei Kūrėjas pageidaus, kad išnykusių gyvūnų rūšys vėl veistųsi žemėje, jis padarys tai ateityje. Tą patį galima pasakyti ir apie išnykusius augalus. Tačiau Biblija nieko nesako apie tai, todėl nebūtų išmintinga spėlioti, kaip ten bus.
Kai žemę valdys Dievas, bus palaiminta kiekviena gyva būtybė. „Žemė tedžiūgauja, — sako psalmininkas, — jūra ir visa, kas joje, teūžauja! Laukai ir visa, kas juose, tebūna smagūs! Tada visi miško medžiai giedos iš džiaugsmo“ (Psalmyno 96:11, 12).