Stebime pasaulį

Didžiausi žudikai pasaulyje

Kaip teigiama laikraštyje Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung, „pasaulyje pagrindinė mirties priežastis tebėra virusų, bakterijų ir parazitų sukeliamos ligos“. Tik trimis ligomis — AIDS, maliarija ir tuberkulioze — „kasmet apsikrečia keli šimtai milijonų žmonių ir beveik 10 milijonų nuo jų miršta“. Laikraštyje aiškinama: „XX amžiaus viduryje dauguma specialistų buvo įsitikinę, jog infekcinės ligos greit nebekels didelio pavojaus. Vis dėlto po AIDS, galvijų pasiutligės ir pastaruoju metu pasireiškusio snukio ir nagų ligos proveržio tapo akivaizdu, kad ligas sukeliančių mikrobų grėsmė žmogui ir gyvuliui tebėra skaudi tikrovė... Pasaulyje tai vienur, tai kitur itin pavojingi virusai ir bakterijos įgauna visiškai netikėtas formas.“ Nors dažnai to priežastis būna pačių mikroorganizmų ypatybės, sąlygas šiems ligų sukėlėjams atsirasti bei plisti dažnai sudaro ir žmonių gyvensena.

Plėšiamas religijų turtas

Prancūzijos katalikų laikraštyje La Croix rašoma: „Nors įstatymai griežti, Europoje ir toliau plėšiamas ir parduodamas religinės paskirties turtas.“ Vagiami kryžiai, baldai, aukso bei sidabro dirbiniai, skulptūros, paveikslai ir net altoriai. Tarptautinės muziejų tarybos duomenimis, per pastaruosius keletą metų Čekijos Respublikoje pavogta 30000—40000, o Italijoje — daugiau kaip 88000 tokių daiktų. Prancūzijoje, kur yra 87 katedros, vagys irgi nesnaudžia. Nuo 1907 iki 1996 metų iš šios šalies religinės paskirties pastatų buvo pavogta apie 2000 istorijos paminklų, o atgauta tik mažiau nei 10 procentų. Išvengti tokių vagysčių sunku ypač todėl, kad bažnyčios lengvai prieinamos ir dažnai menkai teapsaugotos.

Londone grėsmingai kyla vandens lygis

Žurnale The Economist pranešama, jog Londone „daromi gręžiniai siurbti vandeniui, kuris grasina užtvindyti [miestą] iš apačios“. Dabar vanduo yra pakilęs iki 40 metrų žemiau Trafalgaro aikštės. Apskaičiuota, jog anksčiau, praėjusiame amžiuje, kai pramonės poreikiams būdavo išsiurbiama milijonai litrų vandens, gruntinio vandens lygis laikėsi apytikriai 93 metrus žemiau jos. Per metus vanduo pakyla apie 3 metrus, taigi pavojus gresia Londono metro sistemai, kilometrams požeminių elektros laidų ir daugelio statinių pamatams. Manoma, jog reikės maždaug 50 gręžinių. „Aplinkos agentūros duomenimis, šiuo metu iš po Londono kasdien išsiurbiama apie 50 milijonų litrų vandens“, — rašoma žurnale, — bet jei padėtis nepasikeis, per dešimt metų tą kiekį reikės padvigubinti.

„Vis dėlto nesame tokie jau ypatingi“

„Jaučiamės kaip niekada nužeminti, — tvirtinama žurnale New Scientist. — Nors labai džiaugiamės, kad tiek išsiaiškinome apie žmogaus genomo seką, pats genomas padeda suvokti, kad vis dėlto nesame tokie jau ypatingi. Pasirodo, genų turime tik penkiskart daugiau už bakteriją, gal trečdaliu daugiau už kirmėlę ir dukart daugiau už musę.“ Be to, „apie 40 procentų mūsų genų yra panašūs į apvaliųjų kirmėlių, 60 procentų — į vaisinių muselių ir 90 procentų — į pelių genus“. Žurnale rašoma, jog žinios apie žmogaus genomą taip pat keičia požiūrį į rases. Du tos pačios rasės asmenys gali atrodyti panašūs, tačiau genetiškai būti kur kas skirtingesni negu du visai vienas į kitą nepanašūs asmenys iš skirtingų etninių grupių. Luidžis Kavali Sforca iš Stenfordo universiteto sako: „Tos pačios rasės žmonės yra tokie skirtingi, jog neprotinga manyti, kad tarp rasių yra dideli skirtumai ir net kad jos iš viso egzistuoja.“

Pornografijos verslas

„Pornografija yra stambesnis verslas už profesionalų futbolą, krepšinį ir beisbolą paėmus kartu. Amerikiečiai per metus pornografijai išleidžia daugiau pinigų negu kino bilietams ir daugiau negu visoms scenos meno rūšims drauge paėmus, — teigiama žurnale The New York Times Magazine. — Apskaičiuota, kad Jungtinėse Valstijose bendros kasmetinės pornografijos verslo pajamos siekia nuo 10 iki 14 milijardų JAV dolerių. Jas sudaro mokestis už pornografijos tinklus, papildomas mokestis už tam tikrus filmus, mokestis už filmus per kabelinę ir palydovinę televiziją, interneto tinklalapius, filmus viešbučiuose, seksą telefonu, sekso žaisliukų ir... žurnalų pardavimas.“ Toliau straipsnyje rašoma: „10 milijardų JAV dolerių pajamų reiškia, jog pornografijos industrija nebėra antraeilė šalia pagrindinės, tarkim, Brodvėjaus teatro industrijos (duodančios 600 milijonų JAV dolerių pelno), — ji jau yra pagrindinė.“ Pavyzdžiui, pernai Holivudas pastatė 400 filmų, o pornografijos kūrėjai susuko net 11000 vaizdajuosčių „suaugusiesiems“. Tačiau vargu ar kuris amerikietis prisipažins jas žiūrėjęs. „Pornografijos verslui nėra lygaus, — rašoma Times. — Pornografija — tai pramoga, kuria niekas neprisipažįsta užsiimąs, bet vis dėlto ji kažkaip stebuklingai laikosi.“

Vatikanas mažina savo radijo galingumą

„Vatikano radijas, atsiliepdamas į nuogąstavimus dėl jo galingų radijo siųstuvų galimo poveikio žmonių sveikatai, sutiko sumažinti jų pajėgumą.“ Apie tai pranešama žurnale New Scientist. Bus perpus sutrumpintas transliacijos vidutinėmis bangomis laikas ir susilpnintas signalas. Laidos visam pasauliui plačiu dažnių diapazonu kasdien yra transliuojamos 60 kalbų. Prieš 50 metų, rengiant stotį, 33 jos antenos buvo išdėstytos mažai apgyventame rajone už Romos. Dabar tose apylinkėse gyvena apie 100000 žmonių ir baiminamasi, jog galingi siųstuvai kalti dėl kai kurių vietinių gyventojų susirgimo kraujo vėžiu. Stotis signalus stiprinančių retransliatorių užsienyje neturi. Pagal 1998-aisiais Italijoje nustatytas naujas radiacijos normas, stoties pajėgumas turi būti sumažintas. Nors Vatikanas neigia, kad jo radijas kelia pavojų sveikatai, ir tvirtina, jog Italija jam, kaip užsienio šaliai, jokios valdžios neturi, buvo nuspręsta sumažinti galingumą ir tuo, kaip rašoma New Scientist, „parodyti gerą valią“.

Koks vanduo geresnis — iš čiaupo ar buteliuose?

„Į butelius supilstytas vanduo yra toks mėgiamas, kad pasaulyje parduodama daugiau kaip 700 jo rūšių“, — pranešama laikraštyje The New York Times. Tačiau „dažnai brangus vanduo buteliuose ir vanduo iš čiaupo skiriasi tik tara“. Kaip teigia Pasaulinis gamtos fondas (PGF), „nors parduodamas iki 1000 kartų brangiau, daugelyje šalių vanduo buteliuose paprastai nėra nei kuo geresnis, nei sveikesnis negu iš čiaupo“. Vartojant vandenį iš čiaupo ne tik sutaupoma pinigų, bet ir saugoma aplinka, nes buteliams gaminti kasmet suvartojama 1,5 milijono tonų plastmasės; „gaminant butelius išsiskiria nuodingi chemikalai, o juos naikinant — dujos, kurios veikia klimatą“. Pasak PGF tarptautinės gėlo vandens programos vadovo dr. Bikšamo Gudžos, „Europoje ir Jungtinėse Valstijose normos, reglamentuojančios vandens iš čiaupo kokybę, yra kur kas griežtesnės negu tos, kurios taikomos vandens pilstymo į butelius pramonėje“.

Sudarytas senovės Aleksandrijos planas

Po penkerių metų kasinėjimų ir povandeninių tyrinėjimų galiausiai sudarytas senovės Aleksandrijos planas. Jame parodyta, kur stovėjo faraonų rūmai, kur buvo laivų statyklos ir šventyklos. Prancūzų archeologas Frankas Godijas su savo grupe naudojosi brėžiniais, sudarytais remiantis narų informacija, bei elektroniniais nugrimzdusio miesto tyrinėjimais ir buvo nustebinti rezultatų. „Jau po pirmųjų elektroninių senovės uosto tyrimų supratome, kad senovės Aleksandrijos miesto kvartalų topografija visiškai kitokia, nei buvo manoma iki tol“, — sakė Godijas.

„Ar jūs tikite angelais?“

Iš daugiau kaip 500 Kvebeko gyventojų, kuriems buvo užduotas šis klausimas, 66 procentai atsakė teigiamai. Kaip pranešama Kanados laikraštyje Le Journal de Montréal, vienas tyrinėtojas paplitusį tikėjimą antgamtinėmis būtybėmis aiškina ne tik Romos katalikybės, bet ir stipria budizmo įtaka toje provincijoje. Vis dėlto sociologas Martinas Žofrua nustebintas, kad tik trečdalis apklaustųjų prisipažino tikį Velniu. „Nerimą kelia pozityvizmas, — sako jis. — Tikime angelais, bet ne velniu. Neigiama atmetame.“