Prieglobstis Biblijoms spausdinti
IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BELGIJOJE
Maždaug prieš 500 metų Antverpene (Belgija) buvo išspausdinti vieni iš pirmųjų visos Biblijos egzempliorių. Kuo šis miestas patraukė Biblijos spausdintojus? Kuo spausdindami Biblijas jie rizikavo? Kad atsakytume į šiuos klausimus, nusikelkime į XVI amžiaus pradžią.
ANTVERPENAS įsikūręs netoli Šeldės upės žiočių, už 89 kilometrų nuo Šiaurės jūros. XVI šimtmetyje, vadinamajame aukso amžiuje, šio miesto ekonomika nepaprastai suklestėjo. Antverpenas sparčiai plėtėsi ir tapo didžiausiu Europos uostamiesčiu — jame, kaip ir dar keliuose Vakarų Europos miestuose, gyveno per 100000 žmonių.
Augantis ir klestintis Antverpenas traukė pirklius iš visos Europos. Dėl to miesto valdžia darėsi tolerantiškesnė ir tai padėjo Antverpenui tapti naujų idėjų lopšiu. Palanki atmosfera pritraukė spaustuvininkų, kurie matė, jog čia saugu spausdinti knygas ir skleisti naujas idėjas. Netrukus XVI amžiaus Antverpenas tapo 271 spaustuvininko, leidėjo ir knygų pardavėjo namais. Anais laikais magistratai savo miestą išdidžiai vadino „prieglobsčiu bei oaze visiems menams, mokslams, tautoms ir gėriui klestėti“.
Deginamos knygos ir vienuoliai
Čia naujas idėjas kūrė bei propagavo ir Martynas Liuteris (1483—1546). Jis vadovavo Reformacijai — religiniam judėjimui, iš kurio kilo protestantizmas. Praėjus vos šešiems mėnesiams nuo Reformacijos pradžios, Liuterio darbai jau pasirodė Antverpeno knygynuose. Nenuostabu, kad Katalikų bažnyčia tuo nebuvo patenkinta. 1521-ųjų liepą jos iniciatyva Antverpene buvo viešai sudeginta 400 vadinamųjų eretikų knygų. Dar po dvejų metų ant laužo buvo gyvi sudeginti du Liuterio idėjoms prijautę vienuoliai augustinai iš Antverpeno.
Tačiau šie išpuoliai drąsių Antverpeno spaustuvininkų neišgąsdino. Tų žmonių bebaimiškumas suvaidino lemiamą vaidmenį, kad Biblija taptų prieinama paprastam žmogui. Kas buvo kai kurie iš šių spaustuvininkų?
Nuo spaustuvininko iki kankinio
Adrianas van Berchenas buvo spaustuvininkas ir knygų pardavėjas. 1522-aisiais jį už tai, kad pardavinėjo Liuterio knygas, įtvėrė į šiekštą ir netrukus nuteisė kalėti. Atleistas nuo bausmės van Berchenas nedelsdamas grįžo prie savo darbo ir šį kartą ėmėsi spausdinti Liuterio į olandų kalbą išverstą dalį „Naujojo Testamento“. Knyga buvo išleista 1523-iaisiais, tik metais vėliau už Liuterio „Naująjį Testamentą“, pirmą kartą išspausdintą vokiečių kalba.
Tačiau 1542-aisiais, kai van Bercheno namuose Delfte (Nyderlandai) buvo rasta daugybė uždraustų knygų, jis vėl buvo suimtas. Iš pradžių teisėjas skyrė spaustuvininkui švelnią bausmę: dvi valandas stovėti ant ešafoto su „keletu draudžiamų knygų aplink kaklą“. Bet vėliau nuosprendį pakeitė — drąsiajam spaustuvininkui van Berchenui buvo nukirsta galva.
Trumpa išnaša jam kainavo gyvybę
Tais laikais daugiausiai Biblijų olandų kalba — 18 įvairių Biblijos dalių leidimų — išspausdino Jakopas van Lisfeldas. O 1526-aisiais šia kalba jis išspausdino visą Bibliją. Leidinys pasirodė ketveriais metais anksčiau už pirmąją visos Biblijos laidą prancūzų ir devyneriais — už pirmąją tokią pat laidą anglų kalba! Van Lisfeldo išleista Biblija iš esmės rėmėsi Liuterio dar neužbaigtu vokišku Biblijos vertimu.
Paskutiniame van Lisfeldo Biblijos leidime olandų kalba (1542 m.) buvo medžio raižinių ir naujų trumpų išnašų. Pavyzdžiui, raižinyje prie Mato 4:3 eilutės Velnias buvo pavaizduotas kaip barzdotas vienuolis su rožiniu ir ožio kojomis. Tačiau didžiausią Katalikų bažnyčios įtūžį sukėlė išnašos. Už vieną iš jų — „išgelbėjimas ateina tik per Jėzų Kristų“ — van Lisfeldas buvo pasmerktas mirti. Nors jis įrodinėjo, jog jo Biblija buvo spausdinama bažnytinei cenzūrai leidus, Cum gratia et privilegio, 1545-aisiais Antverpene jam buvo nukirsta galva.
Iš pradžių patvirtinta, paskui uždrausta
Tuo tarpu Prancūzijoje gerai žinomas katalikų humanistas Žakas Lefevras d’Etaplis skubiai vertė Bibliją iš lotynų kalbos į prancūzų, nors naudojosi ir graikišku originalu. D’Etaplis norėjo Bibliją padaryti prieinamą paprastam žmogui. Jis rašė: „Ateina laikas, kai Kristus bus skelbiamas tyrai, neužteršiant žmonių tradicijomis kaip dabar.“ 1523-iaisiais jis Paryžiuje išspausdino „Naująjį Testamentą“ prancūzų kalba. Prestižinio Sorbonos universiteto teologai šiam vertimui nepritarė, nes tai buvo vertimas į gimtąją kalbą. Patyręs priešiškumą d’Etaplis iš Paryžiaus pabėgo į Strasbūrą Prancūzijos šiaurės rytuose.
Dėl tokio pasipriešinimo Prancūzijos spaustuvininkai spausdinti Biblijos prancūzų kalba daugiau nebeišdrįso. Kur tuomet d’Etaplis galėjo spausdinti savo Bibliją? Buvo protinga pasirinkti Antverpeną. 1530-aisiais Antverpene Merteno de Kaizerio išspausdintų Biblijų laida buvo pirmasis Biblijos vertimas į prancūzų kalbą, išleistas viena knyga. Įdomu, jog de Kaizeris šį vertimą spausdino aprobavus seniausiam Belgijoje Leveno katalikų universitetui ir pačiam Šventosios Romos imperijos imperatoriui Karoliui V. Nepaisant to, 1546-aisiais d’Etaplio vertimas buvo įtrauktas į katalikams draudžiamų skaityti knygų sąrašą.
„Vyskupas turėjo knygas, ... Tindelas — pinigus“
Tuo pačiu laikotarpiu Anglijoje versti Bibliją į gimtąją kalbą panoro kunigas Viljamas Tindelas. Tačiau Londono vyskupas Kutbertas Tunstolas jam tai daryti griežtai uždraudė. Supratęs, jog šalyje versti Biblijos negalės, Tindelas pabėgo į Vokietiją. Galų gale, 1526-ųjų vasarį, jis jau turėjo išspausdintą savo pirmąjį viso „Naujojo Testamento“ vertimą į anglų kalbą. Nepraėjus nė mėnesiui pirmieji šio vertimo egzemplioriai jau pasirodė Anglijoje.
Tačiau vyskupas Tunstolas buvo pasiryžęs neleisti skaityti Biblijos paprastiems žmonėms. Todėl jis degino kiekvieną aptiktą Tindelo vertimo egzempliorių. Vis dėlto Biblijos nesiliovė plitusios. Tada vyskupas ėmėsi kitokių priemonių: per pirklį Pakingtoną pasiūlė Tindelui supirkti visas jų atsargas, kol šios dar neišgabentos iš žemyno ir nepasiekė Anglijos. Tindelas pasiūlymą priėmė ir uždirbtas lėšas panaudojo patobulinti vertimą ir išspausdinti peržiūrėtą leidimą. „Sandėris išėjo į gera, — komentuojama viename to meto šaltinyje. — Vyskupas turėjo knygas, Pakingtonas gavo padėką, o Tindelas — pinigus.“ Išėjo taip, kad Londono vyskupas finansavo Tindelo Biblijos vertimo darbą!
Tindelo ryšiai Antverpene
Bet net supirkus ir sudeginus visus Tindelo „Naujojo Testamento“ egzempliorius, jie ir toliau plūdo į Angliją. Kaip tai buvo įmanoma? Du bebaimiai Antverpeno spaustuvininkai, Hansas ir Kristoferis van Ruermondai, slapta išspausdino daugybę Tindelo „Naujojo Testamento“ egzempliorių. Nors šiose Biblijose buvo apstu spaustuvės klaidų, žmonės Anglijoje jas pirko labai noriai.
Tačiau 1528-aisiais už 1500 Tindelo „Naujojo Testamento“ egzempliorių išspausdinimą ir 500 šių knygų pristatymą į Angliją Hansas buvo įkalintas Londone. Tikriausiai jis mirė Anglijos kalėjime. 1531-aisiais Hanso brolis Kristoferis už „Naujojo Testamento“ pardavinėjimą irgi buvo įkalintas Anglijoje. Greičiausiai jis taip pat mirė kalėdamas.
Antverpene išspausdintas „Tindelo šedevras“
Nuo 1529-ųjų iki 1535-ųjų Tindelas daugiausiai laiko praleido Antverpene, kur buvo palankesnė aplinka darbui. Čia 1530-aisiais Mertenas de Kaizeris išspausdino Tindelo išverstą Penkiaknygę; joje pirmą kartą anglų kalba buvo paminėtas Jehovos vardas.
Tindelą suėmė 1535-ųjų gegužę Antverpene. Jam besikankinant kalėjime, vienas iš jo mokinių, Mailsas Koverdeilas, užbaigė jo Hebrajiškųjų raštų vertimą. 1536-ųjų spalio 6-ąją Vilvordėje (Belgija) Tindelas buvo pririštas prie stulpo, pasmaugtas ir sudegintas. Jo paskutiniai žodžiai buvo: „Viešpatie, atverk Anglijos Karaliui akis!“
Tindelo palikimas
Netrukus po Tindelo egzekucijos Anglijos karalius Henrikas VIII leido išverstą Bibliją skaityti bažnyčiose. Ji buvo išspausdinta kito Antverpeno spaustuvininko Matiaso Kromo. Ši knyga, labiausiai žinoma kaip Metju Biblija (pavadinta Tomo Metju vardu), iš tikrųjų yra Tindelo vertimas.a Tikras paradoksas, kad dabar vyskupai naudojosi vertimu, kurį prieš kelis metus patys degino, — vertimu, už kurį Tindelas buvo nubaustas mirtimi!
Daugiausia Tindelo versto teksto išliko Biblijos vertime, pavadintame King James Version. Taigi daug King James Version posakių, turėjusių didelės įtakos anglų kalbai, buvo sudaryti Tindelo ir pirmiausiai išspausdinti Antverpene. Pasak profesoriaus Gido Latrė, Tindelo įtaka anglų kalbai yra netgi didesnė už Šekspyro!
Antrojoje XVI amžiaus pusėje atmosfera Antverpene pasikeitė: mieste nebeliko religinės tolerancijos ir jis nebebuvo prieglobstis Biblijoms spausdinti. Svarbiausia šio pasikeitimo priežastis buvo persekiojimas, kilęs dėl Katalikų bažnyčios priešinimosi Reformacijai. Tačiau pirmųjų Biblijos spausdintojų Antverpene drąsa ir pasiaukojimas labai prisidėjo prie to, kad šiandien Dievo Žodis yra prieinamas Biblijos skaitytojams visame pasaulyje.
[Išnaša]
a Tomas Metju tikriausiai buvo Džono Rodžerso, Tindelo draugo ir bendradarbio, slapyvardis.
[Iliustracijos 19 puslapyje]
Viršuje: Rankinis spaudmenų rinkimas; Martynas Liuteris verčia Bibliją; senovinis Antverpeno žemėlapis
[Iliustracija 20 puslapyje]
Jakopo van Lisfeldo knygų kioskas
[Iliustracijos 21 puslapyje]
Žakas Lefevras d’Etaplis ir 1530-aisiais Antverpene išspausdintos Biblijos antraštinis puslapis
[Iliustracija 21 puslapyje]
Londone viešai deginamos angliškos Biblijos
[Iliustracijos 22 puslapyje]
Viljamas Tindelas, puslapis iš jo Biblijos ir Mailsas Koverdeilas
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 20 puslapyje]
19 puslapyje: spaudmenų rinkėjas: Printer’s Ornaments/by Carol Belanger Grafton/Dover Publications, Inc.; Liuteris: From the book Bildersaal deutscher Geschichte; žemėlapis: By courtesy of Museum Plantin-Moretus/Stedelijk Prentenkabinet Antwerpen; 21 puslapyje: portretas: From the book Histoire de la Bible en France; Biblijos puslapis: © Cliché Bibliothèque nationale de France, Paris; deginamos Biblijos: From the book The Parallel Bible, The Holy Bible, 1885; 22 puslapyje: Tindelas: From the book The Evolution of the English Bible; Koverdeilas: From the book Our English Bible: Its Translations and Translators