Terorizuojami vaikai
Vos saulei nusileidus, į šiaurės Ugandos kelius išeina tūkstančiai basakojų vaikų. Jie palieka savo kaimus ir pėsčiomis traukia į didesnius miestus: Gulu, Kitgumą, Lirą. Ten išsiskirsto po pastatus, autobusų stoteles, parkus, kiemus. Saulei tekant juos vėl pamatysite tais pačiais keliais grįžtančius namo. Kodėl šie vaikai taip neįprastai elgiasi?
KAI kas juos vadina naktiniais bėgliais. Dienai baigiantis šie paaugliai išeina iš namų, nes, kai krūmynus apgaubia tamsa, čia likti pavojinga.
Jau beveik du dešimtmečius sukilėliai įsiveržia į kaimus ir grobia vaikus. Kasmet jie prievarta išsiveda iš namų šimtus berniukų ir mergaičių ir pasislepia brūzgynuose. Paprastai maištininkai vaikus gaudo nakčia ir paskui paverčia kovotojais, nešikais, sekso vergais. Jeigu patekusieji į nelaisvę nėra paklusnūs, pagrobėjai gali nupjauti jiems nosį arba lūpas. O pagautų mėginant pabėgti laukia siaubinga mirtis.
Teroristų aukų sąrašą papildo ir kiti vaikai. Štai suluošinti paaugliai iš Siera Leonės buvo dar visai maži, kai vyrai, ginkluoti mačetėmis, nukapojo jiems plaštakas ir pėdas. O Afganistane berniukai ir mergaitės žaidžia su drugelius primenančiomis minomis. Tiems spalvingiems „žaisliukams“ sprogus, vaikai lieka be pirštų ir akių.
Kai kurioms terorizmo aukoms baigėsi kitaip. Pavyzdžiui, 1995-aisiais per teroro išpuolį Oklahoma Sityje (JAV) tarp 168 užmuštųjų buvo 19 vaikų, keletas iš jų — kūdikiai. Trapią mažylių gyvybę bomba nutraukė akimirksniu, tarsi vėjo gūsis mirgančią žvakės liepsnelę. Taip teroristai atėmė jų teisę į vaikystę, žaidimus, juoką, tėvų glamones.
Šie įvykiai neseni. Bet, kaip pamatysime, teroras žmoniją kamuoja jau šimtmečius.