Tamsoje žibantys „traukinukai“

◼ Ramų vakarą atokioje Brazilijos vietovėje iš po miško paklotės išrieda mažytis traukinukas. Du raudoni priekiniai žibintėliai rodo taką, o vienuolika porų geltonai žalių šviesų apšviečia vagonėlių šonus. Tai, aišku, netikras traukinukas. Čia šliaužia Šiaurės ir Pietų Amerikoje randamo Phengodidae šeimos vabalo lerva. Ši maždaug septynių centimetrų patelė, visada išliekanti lerva, panaši į iliuminuotus traukinio vagonus. Todėl ir vadinama geležinkelio kirmėle, o brazilai kaimiečiai ją praminė traukinuku.

Dieną rusva lerva beveik nepastebima, tačiau naktį ima ryškiai švytėti. Lervos ląstelėse yra organinės medžiagos liuciferino: veikiamas fermento liuciferazės jis oksiduojasi ir skleidžia šaltą šviesą. Tame spektre — raudona, oranžinė, geltona ir žalia spalvos.

Raudoni „priekiniai žibintai“, kitaip nei geltonai žali šoniniai, dega beveik visada. Tyrinėtojų nuomone, raudonos švieselės padeda lervai ieškoti mėgstamų šimtakojų. Šoninėmis, regis, ji atbaido grobuonis — vorus, skruzdes, varles. Švytėdama tarsi įspėja: „Bėk šalin! Aš neskani!“ Taigi, pajutusi artėjant plėšrūną, „įžiebia“ geltonai žalias šviesas. Jos žiba ir tada, kai pati lerva puola šimtakojus arba kai yra apsupusi padėtus savo kiaušinėlius. Šoninės šviesos ryškiai sublyksi ir išblėsta kas kelios sekundės: taip kartojasi tiek kartų, kiek reikia.

Akivaizdu, net miško paklotėje esama stulbinančių grožybių. Jas matydami prisimename psalmininko apie Kūrėją pasakytus žodžius: „Tavo kūrinių pilna žemė“ (Psalmyno 104:24).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Robert F. Sisson / National Geographic Image Collection