Gardžioji pica

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ITALIJOJE

SAKOMA, kad karalius Ferdinandas I (1751—1825) persirengdavo prasčioku ir slapta lankydavosi Neapolio vargšų kvartaluose. Kam gi toks slaptumas? Pasirodo, karalius norėjęs pasimėgauti valgiu, kurį karalienė uždraudė gaminti rūmuose, — pica.

Jei Ferdinandas gyventų mūsų laikais, šitą savo silpnybę patenkintų be jokio vargo. Šiuo metu Italijoje veikia apie 30000 picerijų ir jos kasmet iškepa net po 45 picas kiekvienam gyventojui!

Kukli pradžia

Manoma, kad picas imta gaminti Neapolyje apie 1720 metus. Anuomet tai buvo greit paruošiamas maistas, kurį čia pat, gatvėje, pirko ir valgė daugiausia vargingieji. Šį savo skanėstą prekeivis reklamuodavo vaikščiodamas po miestą ir garsiai šūkaudamas. Šiltas picas jis laikydavo variniame dubenyje, kurį nešdavosi ant galvos.

Galiausiai rūmai sužinojo apie karaliaus Ferdinando I silpnybę picoms. Netrukus šis gatvės skanumynas taip išpopuliarėjo, kad į picerijas ėmė plūsti net aukštuomenės ir karališkosios šeimos nariai. Ferdinando vaikaitis, karalius Ferdinandas II, nuėjo dar toliau — 1832-aisiais Kapodimontės rūmų soduose picai kepti pasistatydino net malkomis kūrenamą krosnį. Taip jis galėjo pradžiuginti savo aristokratiškus svečius.

Ar pica maistinga?

Šiais laikais picą labai mėgsta jaunimas, tačiau derėtų šį tą atminti. Kad pica būtų maistinga, ją reikia gaminti iš sveikų maisto produktų, kuriuose subalansuotas angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis bei gausu vitaminų, mineralų ir amino rūgščių. Pageidautina sudedamoji picos dalis yra alyvuogių aliejus, kuris skatina susidaryti DTL (didelio tankio lipoproteinus) — vadinamąjį „gerąjį cholesterolį, o šis padeda valyti arterijas“.

Be to, gerai iškepta pica retai kada sukelia virškinimo sutrikimų. Iš dalies dėl to, kad miltuose esantys angliavandeniai minkant ir rauginant tešlą gausiai drėkinami. O sudėtiniai angliavandeniai suteikia sotumo jausmą, kuris neleis persivalgyti net ir didžiausiam picos aistruoliui.

Kai kitą kartą pasiduosite savo silpnybei — mėgausitės pica, prisiminkite jos kuklią pradžią. Ir džiaukitės, jog karalius Ferdinandas I savo aistros picoms nenuslėpė.

[Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]

◼ Geriausia picą kepti malkomis kūrenamoje krosnyje. Dūmai suteikia picai švelnų aromatą, o plonas pelenų sluoksnis ant pado — malonų skonį.

◼ Didžiausia apvali pica pasaulyje iškepta 1990 metais. Jos skersmuo siekė 37 metrus, o svėrė ji daugiau kaip 12 tonų!

◼ Šimtmečių senumo paprotys, kai picos padas išmetamas į orą ir sukamas, — ne dėl atrakcijos. Išcentrinei jėgai veikiant, tešla pasidaro plokščia lyg diskas, ir jos krašteliai kiek užsiriečia — idealus padas picai!

[Iliustracija per visą 26-ą puslapį]