Antra: įsipareigojimas

„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6)

Ką tai reiškia. Laimingos poros į savo santuoką žiūri kaip į nenutrūkstančią sąjungą. Kai iškyla kokia problema, sutuoktiniai stengiasi ją spręsti, o ne pasinaudoti kaip dingstimi santuoką nutraukti. Kai sutuoktiniai yra vienas kitam įsipareigoję, abu jaučiasi saugiai. Jie pasitiki, kad nei vienas, nei kitas į jųdviejų vedybinius saitus nežiūrės lengvabūdiškai.

Kodėl tai svarbu. Tarpusavio įsipareigojimas daugeliu atžvilgių yra santuokinių ryšių ramstis. Bet kartais po nesibaigiančių vaidų sutuoktiniai gali pasijusti tarsi patekę į spąstus, kai įsipareigojimas tampa našta, o ne džiaugsmu. Kitaip tariant, priesaikos žodžiai „kol mirtis mus išskirs“ nublanksta ir tampa kone dalykišku susitarimu, kuriame sutuoktiniai labai norėtų surasti kokią spragą, kad tik jo nereikėtų vykdyti. Gal nė vienas jų nepaliks šeimos tiesiogine to žodžio prasme, bet paliks ją kitaip — pavyzdžiui, kai reikės aptarti svarbius reikalus, atsitvers tylos siena.

Pamėginkite atlikti testą. Toliau pateikti klausimai padės išsiaiškinti, kaip vykdote savo įsipareigojimą sutuoktiniui.

◼ Ar įsiliepsnojus ginčui imu apgailestauti, kad susituokiau su šiuo žmogumi?

◼ Ar dažnai svajoju, kad šalia būtų kažkas kitas, o ne sutuoktinis?

◼ Ar man kartais išsprūsta tokie žodžiai, kaip „palieku tave“ arba „susirasiu, kas mane įvertins“?

Imkitės iniciatyvos. Pagalvokite, kaip vienu ar dviem būdais galėtumėte sustiprinti savo vedybinį įsipareigojimą. (Pasiūlymai: retkarčiais parašykite sutuoktiniui laiškelį, darbe ant stalo pasistatykite sutuoktinio nuotrauką, kasdien paskambinkite iš darbo, kad nesijaustumėte atitrūkę vienas nuo kito.)

Kodėl nesugalvojus dar kelių pasiūlymų ir nepaklausus savo sutuoktinio, kas jam ar jai atrodytų prasmingiausia?

[Iliustracija 4 puslapyje]

Įsipareigojimas apsaugo santuoką taip, kaip apsauginiai kelio atitvarai

[Šaltinio nuoroda]

© Corbis/age fotostock