Atsirado atsitiktinai ar buvo sukurta?

Drugio akis

● Dauguma drugių dažniausiai skraido naktį. Nors kai kuriuos naktinius gyvūnus pastebime, kai jų akys sužiba, patekus į jas šviesai, drugys, galima sakyti, turi nesusekamumo „įrangą“ — jo ragena atspindi žymiai mažiau šviesos.

Susimąstykite. Drugio akies ragena neįprasta. Ją sudaro šešiakampiais išsidėsčiusios mikroskopinių gūbrelių sankaupos. Gūbreliai „mažesni už matomos šviesos bangos ilgį“, — aiškina Floridos (JAV) universiteto cheminės inžinerijos docentas Peng Džiangas (Jiang). Dėl šių sankaupų dydžio ir išsidėstymo drugio akis geba pagauti skirtingo ilgio bangomis ir įvairiais kampais sklindančią šviesą. Smulkučiai gūbreliai tėra vos 200—300 nanometrų aukščio. Palyginimui, žmogaus plauko vidutinis storis yra apie 80000 nanometrų!

Inžinieriai tikisi, kad, geriau perpratus drugio ragenos sandarą, pavyks patobulinti elektroniniuose prietaisuose dažnai naudojamų šviesos diodų (LED) ir skystųjų kristalų monitorių (LCD) konstrukciją. Daugiau žinių apie drugio akies sandarą galėtų praversti ir panaudojant saulės energiją. Saulės baterijos iš silicio atspindi net iki 35 procentų šviesos — taip iššvaistoma daug energijos. Tačiau, imituodami tvarkingai išsidėsčiusius drugio akies gūbrelius, Džiangas su kolegomis pagamino silicio plokštelę, kuri atspindi mažiau nei 3 procentus šviesos. „Mes galime be galo daug pasimokyti iš gamtoje esančių darinių“, — prieina prie išvados Džiangas.

Ką manote? Ar miniatiūrinė drugio akies struktūra, sugerianti šviesą, atsirado atsitiktinai? O gal buvo sukurta?

[Iliustracija 30 puslapyje]

Drugio akies ragena sudaryta iš šešiakampiais išsidėsčiusių mikroskopinių gūbrelių sankaupų

[Iliustracijos 30 puslapyje]

Saulės baterijos surenkamos iš vaflio faktūrą primenančių silicio plokštelių, kurios sugeria šviesą

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 30 puslapyje]

Drugio akis iš arti: Courtesy of Dartmouth Electron Microscope Facility; silicio plokštelė (padidinta): Courtesy Peng Jiang