Jaunimas klausia

Gal man mesti mokyklą?

Kiek klasių baigti, tavo nuomone, tau užtektų?

․․․․․

Kiek klasių, tėvų manymu, turėtum baigti?

․․․․․

AR TAVO ir tėvų atsakymai į šiuos du klausimus sutampa? Net jei taip, ir tu tebelankai mokyklą, galbūt būna dienų, kai kyla noras ją mesti. Gal ir tave aplanko toliau išsakytos mintys?

● „Kartais viskas taip prislegia, kad net nesinori keltis iš lovos. Tuomet sau galvoju: „Kam čia man eiti į mokyklą ir mokytis to, ko gyvenime niekada neprireiks?“ (Reičel).

● „Daug kartų mokykla taip pabosdavo, kad norėdavosi mesti mokslus ir susirasti darbą. Jausdavau, kad tai man nieko gero neduoda, tad jau geriau tą laiką skirti darbui ir gauti pinigus“ (Džonas).

● „Kartais namų darbai kas vakarą atimdavo iki keturių valandų! Viena po kitos visokiausios užduotys, projektai, kontroliniai taip nuvargino, kad atrodė, jog daugiau netversiu, ir norėjosi ištrūkti“ (Sindi).

● „Sykį kilo grėsmė, kad mokykloje sprogs bomba. Trys moksleiviai nesėkmingai bandė nusižudyti, o dar vienas nusižudė, be to, smurtavo jaunimo gaujos. Kartais viso to buvo tiesiog per daug, ir aš norėjau mesti mokyklą!“ (Rouz).

Ar ką panašaus teko patirti tau? Jei taip, būtent dėl ko tau kilo noras nutraukti mokslus?

․․․․․

Galbūt kaip tik dabar rimtai ketini mesti mokyklą. Tačiau kaip galėtumei įsitikinti, kad mokyklą palieki dėl to, kad jau gavai pakankamai žinių, o ne todėl, kad ji tau paprasčiausiai įgriso? Norint gauti atsakymą, pirmiausia reikėtų apibrėžti, ką reiškia mokyklą mesti.

Išeini ar meti?

Išeiti iš mokyklos ir mesti mokyklą. Kaip manai, ar čia yra skirtumas?

․․․․․

Ar žinojai, kad kai kuriose šalyse jaunuoliai privalo mokytis penkerius aštuonerius metus, o kitose — dešimt dvylika metų? Taigi tvarka, iki kokio amžiaus mokytis arba kiek klasių baigti, visame pasaulyje nevienoda.

Be to, yra šalių arba valstijų, kur leidžiama, kad moksleivis kai kurių ar net visų dalykų mokytųsi namuose, mokyklos nelankydamas. Negalima teigti, jog jis yra metęs mokyklą, nes taip lavinasi tėvams pritariant ir bendradarbiaujant.

Tačiau jei ketini nutraukti mokslus jų nebaigęs — ar lankytum mokyklą, ar mokytumeisi namie — vertėtų apsvarstyti štai ką.

Ko reikalauja įstatymas? Kaip jau kalbėjome, įstatymo reikalavimai, kiek klasių baigti privaloma, įvairiose šalyse yra nevienodi. Kokio minimalaus išsilavinimo reikalauja įstatymai ten, kur tu gyveni? Ar tiek klasių jau baigei? Jei ignoruoji Biblijos priesaką būti „klusnus viešajai valdžiai“ ir nutraukei mokslus anksčiau laiko, vadinasi, mokyklą metei (Romiečiams 13:1).

Ar gavau tokį išsilavinimą, kokį buvau užsibrėžęs? Kokie yra tavo gyvenimo tikslai, kuriuos norėtum pasiekti pasinaudodamas gautu išsilavinimu? Nežinai? Turi žinoti! Kitaip esi kaip traukinio keleivis, nežinąs, kur nori keliauti. Tad susėsk kartu su tėvais ir užpildyk rėmelį „Ko tikiuosi iš išsilavinimo“ 28 puslapyje. Tai padės tau neišleisti iš akių savo tikslų, o tėvams — nuspręsti, kiek klasių turėtum baigti (Patarlių 21:5).

Tavo mokytojai ir kiti, be abejo, negailės patarimų, kokį išsilavinimą turėtum įgyti. Tačiau teisė tarti paskutinį žodį priklauso tavo tėvams (Patarlių 1:8; Kolosiečiams 3:20). Jei nutrauki mokslus negavęs išsilavinimo, kurio, pasitaręs su tėvais, siekti buvai nusprendęs, reiškia, mokyklą meti.

Dėl ko noriu mesti mokslus? Žiūrėk, kad neimtum savęs apgaudinėti (Jeremijo 17:9). Žmonės yra linkę savanaudiškiems poelgiams ieškoti kilnių pasiteisinimų (Jokūbo 1:22).

Užrašyk, dėl kokių pagirtinų motyvų, galėtum mesti mokslus pirma laiko.

․․․․․

Užrašyk kelis savanaudiškus motyvus.

․․․․․

Kokius pagirtinus motyvus užrašei? Pora tokių motyvų galėtų būti finansiškai paremti šeimą arba imtis savanoriškos veiklos, kad kitiems padėtum pažinti Dievą. O savanaudiški motyvai — tai noras išvengti kontrolinių, namų darbų ir panašiai. Privalai suvokti, kuris motyvas yra stipresnis — kilnus ar savanaudiškas?

Taigi dar kartą peržvelk, ką užrašei, ir savo motyvus, kodėl nori mesti mokyklą, sąžiningai įvertink balais nuo 1 iki 5 (1 — mažiausiai svarbus, 5 — svarbiausias). Jei nutrauki mokslus, kad pabėgtum nuo problemų, ruoškis nemaloniems siurprizams.

Kodėl mesti mokslus — klaida?

Mesti mokyklą — tarsi iššokti iš traukinio neprivažiavus savo stotelės. Kelionė traukiniu gal ir vargina, o keleiviai nedraugiški. Bet jei iš traukinio iššoksi anksčiau laiko, veikiausiai smarkiai susižalosi. Panašiai, metęs mokyklą, nepasieksi tokio išsilavinimo, kokio tikėjaisi, ir, ko gero, prisidarysi problemų: vienos iškils tuoj pat, kitos — vėliau ir tavęs nepaliks ilgą laiką. Pakalbėkime apie kai kurias iš jų.

Artimiausios problemos. Tikriausiai bus sunkiau susirasti darbą, o jei ir susirasi, tikėtina, kad gausi mažesnį atlyginimą nei tuo atveju, jei būtum baigęs mokslus. Kad pragyventum, galbūt teks dirbti daugiau valandų aplinkoje, kuri slėgs dar labiau nei mokykla.

Vėlesnės problemos. Tyrimai rodo, jog tie, kas meta mokslus, neretai būna prastesnės sveikatos, per jauni susilaukia vaikų, dažniau patenka į kalėjimą, gyvena iš socialinių pašalpų.

Aišku, mokyklos baigimas negarantuoja, kad tokių problemų išvengsi. Bet kam bereikalingai apsisunkinti gyvenimą metant mokslus?

Kuo naudinga baigti mokyklą

Tiesa, jei ką tik nepavyko kontrolinis arba mokykloje buvo sunki diena, gal ir norisi viską mesti — juk tuo metu bet kokios būsimos problemos, lyginant su dabartinėmis, gali atrodyti visai menkos. Bet prieš pasirinkdamas „lengviausią“ išeitį, pasižiūrėk, ką pasakė straipsnyje cituoti moksleiviai apie tai, kuo jiems buvo naudinga baigti mokyklą.

● „Išmokau ištvermės, tai užgrūdino mano charakterį. Taip pat suvokiau, jog norint, kad kažkokia veikla teiktų džiaugsmo, turiu pasistengti pati. Nemesdama mokslų patobulinau savo meninius sugebėjimus, kurie man pravers, kai baigsiu mokyklą“ (Reičel).

● „Dabar žinau, kad uoliai stengdamasis savo tikslus pasiekti galiu. Lankau aukštesniųjų klasių moksleiviams rengiamus labai praktiškus technikos kursus, kurie man padės gauti norimą spausdinimo mašinų mechaniko darbą“ (Džonas).

● „Mokykloje geriau išmokau spręsti tiek mokymosi, tiek gyvenimiškas problemas. Ieškojimai, kaip įveikti mokymosi, socialinius ir buitinius sunkumus man iš tikrųjų padėjo subręsti“ (Sindi).

● „Mokykla man padėjo pasirengti problemoms, su kuriomis teks susidurti darbe. Be to, dažnai pasitaikydavo situacijų, kai būdavau priversta analizuoti, kodėl tikiu būtent tuo, kuo tikiu. Taigi mokykloje prabėgę metai sustiprino mano religinius įsitikinimus“ (Rouz).

Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Reikalo pabaiga vertesnė už pradžią; kantri dvasia vertingesnė, negu išpuikusi“ (Mokytojo 7:8). Todėl, užuot metęs mokyklą, atkakliai stenkis įveikti kliūtis, su kuriomis joje susiduri. Jei taip darysi, įsitikinsi, kad baigti mokslus tikrai buvo verta.

Daugiau serijos „Jaunimas klausia“ straipsnių anglų kalba galite rasti tinklalapyje www.watchtower.org/ype

PAMĄSTYK

● Kaip tikslai, kuriuos įmanoma pasiekti per trumpą laiką, tau padės iš mokyklos gauti daugiausia naudos?

● Kodėl tau svarbu bent šiek tiek įsivaizduoti, kokį darbą norėtum dirbti išėjęs iš mokyklos?

[Rėmelis/iliustracijos 27 puslapyje]

KĄ SAKO TAVO BENDRAAMŽIAI

„Mokykla man įdiegė meilę knygoms. Kaip puiku skaitant suprasti, ką mąsto ir jaučia kitas žmogus.“

„Paprastai man sunku planuoti laiką. Bet, jei mesčiau mokyklą, būtų dar sunkiau. Ji man padeda laikytis dienotvarkės ir atlikti tai, kas svarbu.“

[Iliustracijos]

Esmei

Kristoferis

[Rėmelis 28 puslapyje]

KO TIKIUOSI IŠ IŠSILAVINIMO

Visų pirma išsilavinimas tau reikalingas tam, kad galėtum rasti darbą, leisiantį pragyventi ir aprūpinti šeimą, kurią kada nors galbūt sukursi (2 Tesalonikiečiams 3:10, 12). Ar nusprendei, kokio darbo norėtum ir kaip mokykla gali padėti tam pasirengti? Kad būtų lengviau išsiaiškinti, ar mokaisi būtent tų dalykų, kurie tau pravers ateityje, atsakyk į tolesnius klausimus.

Kokiose srityse man gerai sekasi? (Pavyzdžiui, ar moki tinkamai bendrauti su kitais? Ar tau patinka dirbti rankomis — ką nors kurti arba remontuoti? Ar moki analizuoti ir spręsti problemas?)

․․․․․

Kokius darbus galėčiau dirbti, kad panaudočiau savo gabumus?

․․․․․

Kokių galimybių įsidarbinti yra mano gyvenamojoje vietovėje?

․․․․․

Kokie dalykai, kurių dabar mokausi, mane parengs darbo rinkai?

․․․․․

Kokių dar pasirenkamųjų dalykų, kurie padėtų man pasiekti savo tikslus, galėčiau mokytis?

․․․․․

Atmink, jog tavo tikslas yra įgyti tokį išsilavinimą, kuriuo galėtum pasinaudoti. Taigi nepulk į kitą kraštutinumą ir nepasidaryk amžinas studentas, pasiliekantis „traukinyje“ neribotam laikui vien dėl to, kad pasislėptų nuo atsakomybės, kuri yra neatsiejama suaugusio žmogaus gyvenimo dalis.

[Rėmelis 29 puslapyje]

TĖVŲ DĖMESIUI

„Mano mokytojai — tikri nuobodos!“ „Man per daug namų darbų!“ „Mokytis taip sunku, kad vos nelieku antriems metams — ir ko čia man dar stengtis?“ Dėl tokio nusivylimo kai kuriems jaunuoliams kyla didžiulis noras mesti mokyklą, dar nespėjus įgyti pragyvenimui reikalingų įgūdžių. Ką daryti, jeigu ir jūsų sūnus ar dukra nori mesti mokyklą?

Susimąstykite, koks jūsų pačių požiūris į išsilavinimą. Ar mokykla jums buvo laiko švaistymas — „kalėjimas“, kuriame turėjote išbūti, kol ateis diena, kai galėsite užsiimti įdomesniais dalykais? Jei taip, šitokį požiūrį į mokslą gali perimti jūsų vaikai. Tačiau visapusiškas išsilavinimas jiems padės įgyti „sveiką nuovoką ir įžvalgumą“ — savybes, reikalingas, kad suaugus lydėtų sėkmė (Patarlių 3:21, Brb).

Padėkite vaikui. Kai kurie vaikai gal ir galėtų gauti geresnius pažymius, bet nežino, kaip mokytis arba neturi tam reikalingų sąlygų. Kad vaikas turėtų ramų kampelį ruošti pamokoms, kartais užtenka neužgriozto stalo, pakankamai šviesos ir mokymuisi reikalingų priemonių. Sukurdami tinkamą atmosferą, kurioje vaikas galėtų ramiai apmąstyti, kas jam nauja, ir mokydami jį, galite padėti jam įgyti pasaulietinį išsilavinimą ir daryti dvasinę pažangą (1 Timotiejui 4:15).

Domėkitės. Į mokytojus ir auklėtojus žiūrėkite ne kaip į priešus, bet kaip į sąjungininkus. Susitikite ir susipažinkite su jais. Pasakokite jiems apie savo vaiko siekius ir sunkumus. Jeigu jūsų vaikas gauna prastus pažymius, išsiaiškinkite kodėl. Pavyzdžiui, ar jis kartais nemano, kad gerai mokydamasis bus bendraklasių skriaudžiamas? Gal vaikas nesutaria su mokytoju? Koks yra mokymosi krūvis? Mokymo programa turi padėti vaikui lavėti, o ne jį gluminti. Kita vertus, ar vaikui netrukdo kokia fizinė negalė, tarkim, silpnas regėjimas arba gebėjimo mokytis sutrikimas?

Kuo labiau padėsite vaikui tiek mokytis bendrųjų dalykų, tiek lavintis dvasiškai, tuo didesnė tikimybė, kad vaiką lydės sėkmė (Patarlių 22:6, Brb).

[Iliustracija 29 puslapyje]

Mesti mokyklą — tarsi iššokti iš traukinio neprivažiavus savo stotelės