Ramus būdas — vaistas kūnui

„Rami širdis yra kūno gyvastis“ (PATARLIŲ 14:30, Jr).

„Linksma širdis — geras vaistas“ (PATARLIŲ 17:22).

● Šitaip paprastai, tačiau be galo įžvalgiai maždaug prieš tris tūkstančius metų apie širdį pasakė Izraelio karalius Saliamonas.a Ar tie žodžiai pasitvirtina? Ką įrodo šiuolaikinė medicina?

Apie tai, kuo ramaus būdo žmonės skiriasi nuo impulsyvių, žurnale Journal of the American College of Cardiology rašoma: „Naujausi tyrimai parodė, jog pyktis, neapykanta skatina širdies vainikinių arterijų ligos vystymąsi.“ Todėl tame pačiame žurnale teigiama: „Šios ligos profilaktika ir sėkmingas gydymas įmanomas [...] ne tik vaistais ir kitomis įprastomis medicininėmis priemonėmis, bet ir psichologiškai valdant pyktį bei neapykantą.“ Trumpai tariant, kaip ir sakoma Biblijoje, rami širdis padeda puoselėti sveikatą.

Panašiai žmogaus organizmą veikia ir linksma širdis. Sveikatos priežiūros specialistas iš Škotijos dr. Derekas Koksas (Derek Cox) BBC News pranešime pareiškė: „Jei esate linksmų plaučių, tikėtina, kad ateityje mažiau sirgsite nei tie, kas nuolat surūgę.“ Toliau jame rašoma: „Smagius žmones rečiau kamuoja širdies ligos ar ištinka insultas.“

Kodėl karaliaus Saliamono — jau nekalbant apie kitus Biblijos rašytojus — išmintis taip lenkė savo laikmetį? Atsakymas aiškus: „Dievas apdovanojo Saliamoną nepaprastai didele išmintimi ir įžvalgumu“ (1 Karalių 5:9 [4:29, Brb]). Beje, visa ši išmintis perteikta tokia paprasta kalba, kad suprasti ją gali kiekvienas. Ir tai nieko nekainuoja!

Ar nevertėtų skaityti Bibliją kasdien? Milijonai žmonių, laimei, suvokia, kokie teisingi Biblijos žodžiai: „Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai. Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave“ (Patarlių 2:10, 11, Brb). Argi tai nenuramina?

[Išnaša]