Ką reikėtų žinoti apie epilepsiją

PAŽĮSTAMAS žmogus be sąmonės krenta ant žemės. Jo kūnas sustingsta, galva ir galūnės ima konvulsiškai trūkčioti. Jei žinote, kad tai — epilepsijos priepuolis, pirmąją pagalbą galite suteikti ir jūs. Pasigilinkime į šią dažnai sunkiai suprantamą ligą.

Kas yra epilepsija? Tai smegenų liga, kuriai būdingi trumpi priepuoliai, paprastai trunkantys ne ilgiau kaip penkias minutes. Straipsnio pradžioje aprašytas būtent toks epilepsijos atvejis.

Kas priepuolius sukelia? Mokslininkų manymu, priepuoliai ištinka dėl neįprastai stiprių elektros iškrovų tarp smegenų ląstelių. Tačiau kodėl taip yra, nežinoma iki šiol.

Ką daryti, jei ką nors ištinka epilepsijos priepuolis? Kaip rašoma leidinyje The Encyclopedia of the Brain and Brain Disorders, „priepuolio metu viską palikite savieigai, tik pasirūpinkite, kad žmogus nesusižalotų ar neuždustų“. Kita vertus, „greitąją pagalbą reikėtų kviesti tada, kai priepuolis tęsiasi ilgiau nei penkias minutes, tuoj pat pasikartoja arba, praėjus kelioms minutėms po priepuolio, žmogus vis dar neatgauna sąmonės“.

Kuo galima padėti? Pakiškite ką nors minkšto po galva ir žiūrėkite, kad šalia nebūtų aštrių daiktų. Kai traukuliai liaujasi, paverskite žmogų ant šono, kaip parodyta paveikslėlyje.

Ką daryti, kai žmogus atgauna sąmonę? Pirmiausia patikinkite, kad viskas gerai. Tada padėkite atsistoti ir palydėkite į vietą, kur galėtų pailsėti. Daugelis po priepuolio jaučiasi sutrikę ir mieguisti, bet būna ir taip, jog atsigauna greit ir lyg niekur nieko tęsia, ką buvo pradėję.

Ar visada priepuolį lydi traukuliai? Ne. Kartais toks ligonis tarsi atitrūksta nuo aplinkos tik akimirkai, net nenugriūdamas ant žemės. Tai mažasis epilepsijos priepuolis (dar vadinamas absansu) be jokių ilgiau trunkančių padarinių. Tačiau pasitaiko užsitęsusių mažųjų epilepsijos priepuolių, trunkančių kelias minutes. Tuomet ligonis ima blaškytis po kambarį, plėšti nuo savęs drabužius ar dar kaip kitaip keistai elgtis. Priepuoliui praėjus jis gali jausti svaigulį.

Kaip jaučiasi sergantieji šia liga? Suprantama, daugelis sergančių epilepsija kovoja su nuolatine baime, galvodami, kada ir kur ištiks kitas priepuolis. Nenorėdami patekti į nemalonią situaciją, tokie žmonės kartais pradeda vengti viešumos.

Kaip tokį ligonį palaikyti? Padrąsinkite, kad neužsisklęstų savyje. Būkite geras klausytojas. Pasiteiraukite, kaip norėtų, kad elgtumėtės, jeigu jį vėl ištiktų priepuolis. Kadangi paprastai sergantieji epilepsija automobilio nevairuoja, pasisiūlykite pavėžėti ar sutvarkyti kokius reikalus.

Ar galima ką nors padaryti, kad priepuoliai būtų retesni arba visai liautųsi? Priepuolių tikimybė padidėja, jei žmogus, pavyzdžiui, patiria stresą arba neišsimiega. Todėl, kad sumažėtų įtampa, gydytojai tokius ligonius skatina reguliariai mankštintis ir pakankamai ilsėtis. Kai kuriais atvejais padeda vaistai.