Profesorius finansininkas pasakoja, kodėl tiki Dievą

— Papasakokite apie save.

— Tėvai buvo dievobaimingi, dori ir darbštūs. Jie skatino mane siekti išsilavinimo, taigi Naujojo Pietų Velso universitete studijavau ekonomiką. Kadangi patiko tyrinėti, nusprendžiau siekti mokslininko karjeros.

— Kokią sritį pasirinkote?

— Ypač domėjausi, kaip veikia vertybinių popierių rinka.a Fondų biržose žmonės gali pirkti arba parduoti įmonių akcijas; įmonės gautus pinigus naudoja savo verslui vystyti. Tarp kitų dalykų aiškinuosi, kokie faktoriai lemia įmonės akcijų kainas.

— Ar galėtumėte pateikti pavyzdį?

— Tikimasi, kad kiekviena įmonė reguliariai informuos investuotojus apie savo finansinę būklę. Šie iš ataskaitų sprendžia, ar verta į įmonę investuoti. Tačiau kai kurioms pelno ataskaitoms nėra nustatytų standartų. Kartais tai gali būti spraga sistemoje, leidžianti įmonėms slėpti savo tikrąją finansinę padėtį. Iš kur investuotojams gauti tikslią informaciją? Ir kokios informacijos reikia kontroliuojančioms organizacijoms, kad užtikrintų sąžiningą fondų biržų darbą? Būtent į šiuos klausimus mes su kolegomis ir ieškome atsakymų.

— Kokias religines pažiūras jums skiepijo tėvai?

— Visa šeima buvome Presbiterionų bažnyčios nariai, bet paauglystėje nuo jos atitolau. Tikėjau Kūrėją ir jaučiau pagarbą Biblijai, bet nemaniau, kad religija padeda spręsti gyvenimo problemas. Įvairios religinės grupės man asocijavosi su visuomeninėmis draugijomis. Būdamas Europoje lankiausi keliose didžiųjų konfesijų bažnyčiose. Mane nustebino didžiulė prabanga, kai pasaulyje tiek skurdo. Taip pasipiktinau, kad į religiją pradėjau žiūrėti skeptiškai.

— Kodėl jūsų požiūris pasikeitė?

— Mano žmona Dženifer pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais ir lankyti jų sueigas, todėl nusprendžiau nueiti su ja kartu ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Netrukus supratau, kad apie Bibliją beveik nieko neišmanau. Tai buvo labai netikėta! Todėl pradėjau su liudytojais studijuoti Bibliją ir aš.

Metodas, kuriuo jie tyrinėja Bibliją, išties padarė įspūdį. Iškeliamas klausimas, renkama ir analizuojama informacija ir tuomet daromos logiškos išvados. Tą patį darau atlikdamas mokslinius tyrimus. 1999-aisiais, praėjus keleriems metams po Dženifer krikšto, aš irgi tapau Jehovos liudytoju.

— Ar žinios ekonomikos srityje sustiprino jūsų pasitikėjimą Biblija?

— Be abejo. Pavyzdžiui, Įstatyme, Dievo duotame Izraelio tautai, buvo atkreiptas dėmesys į finansines problemas, aktualias ekonomistams ir šiandien. Iš izraelitų buvo reikalaujama dalį derliaus palikti vargšams (savita mokesčių ir draudimo sistema), skurstantiems suteikti paskolą be palūkanų (galimybė gauti kreditą), kas 50 metų savininkams grąžinti jų paveldėtą žemę (nuosavybės teisių apsauga) (Kunigų 19:9, 10; 25:10, 35-37; Pakartoto Įstatymo 24:19-21). Šie ir panašūs įstatymai žmonėms padėdavo trejopai: 1) pagelbėdavo ištikus finansinei nesėkmei; 2) suteikdavo galimybę išsikapstyti iš skurdo; 3) sušvelnindavo turtinę nelygybę. Ir visa tai — 3000 metų anksčiau, nei atsirado ekonomikos mokslas!

Be to, Biblija skiepija požiūrį ir elgseną, garantuojančią ekonominį saugumą. Pavyzdžiui, mokoma būti sąžiningiems, patikimiems, atjautiems, dosniems (Pakartoto Įstatymo 15:7-11; 25:15; Psalmyno 15). Įdomu, kad, reaguodamos į pasaulinę finansų krizę, kai kurios verslo mokyklos bei organizacijos pradėjo skatinti verslininkus ir finansų specialistus laikytis tam tikrų etikos normų. Mano manymu, Biblijoje propaguojamos dorovės normos gerokai pranoksta šias nuostatas.

— Kaip tikėjimas paveikė jus asmeniškai?

— Dženifer sako, jog tapau nuosaikesnis. Anksčiau buvau linkęs į perfekcionizmą ir viską vertinau tik kaip juodą arba baltą. Galbūt todėl man buvo tokie priimtini apskaitoje taikomi principai. Vadovaudamasis Biblija lengviau išvengiu kraštutinumų. Esu laimingesnis ne tik pats, bet ir mano šeima. Be to, mums malonu dalintis Dievo Žodžio išmintimi su kitais. Biblijos studijos buvo pati geriausia „investicija“ mano gyvenime.