Cikadėlės Issus Coleoptratus krumpliaračiai

KRUMPLIARAČIAI ilgai buvo laikomi žmonių išradimu. Tačiau pasirodė, jog toks požiūris klaidingas. Paaiškėjo, kad krumpliaračius turi vabzdžio, cikadėlės Issus Coleoptratus, aptinkamo soduose beveik visoje Europoje, lervos.a

Šuolio metu vos per dvi tūkstantąsias sekundės jos gali pasiekti 3,9 metro per sekundę greitį ir atsispirti beveik 200 kartų didesne jėga nei sunkio. Taigi iš akių gali dingti žaibiškai. Kad atliktų tokį šuolį, užpakalinės galūnės turi atsispirti tuo pačiu metu lygiai tokia pat jėga. Kaip tai įmanoma?

Susimąstykite. Mokslininkai pastebėjo, jog ten, kur užpakalinės galūnės jungiasi su kūneliu, lervos turi po du krumpliaračius. Šuolio metu krumpliaračiai užtikrina, kad abi galūnės atsispirtų sinchroniškai. Priešingu atveju lerva imtų suktis ore.

Didesnių gyvūnų sinchroniškus galūnių judesius valdo nervų sistema. Tačiau cikadėlės lervos nerviniai impulsai tam būtų per lėti. Todėl ji turi du krumpliaračius. „Paprastai krumpliaračius įsivaizduojame tik žmogaus sukurtuose mechanizmuose“, – sako mokslininkas Gregoris Satonas (Gregory Sutton). O priežastis ta, kad „[niekur kitur] jų atidžiai ir neieškojome“.

Ką manote? Ar cikadėlės krumpliaračiai yra evoliucijos produktas? O gal šis vabzdys taip buvo sukurtas?