6. Drausminimas

KĄ TAI REIŠKIA

Drausminti gali reikšti patarti ar pamokyti. Kartais taip pat prireikia pataisyti netinkamą vaiko elgesį. Tačiau paprastai tai yra dorovės ugdymas, kuris visų pirma padeda vaikui išmokti teisingai apsispręsti.

KODĖL TAI SVARBU

Per pastaruosius dešimtmečius šeimoje drausminimas beveik išnyko, nes tėvai bijo, kad pataisydami vaiką žalos jo savigarbą. Vis dėlto išmintingi tėvai nustato deramas taisykles ir moko vaikus jų laikytis.

„Vaikams, kad užaugtų atsakingais žmonėmis, reikia žinoti ribas. Nedrausminamas vaikas yra tarsi laivas be vairo – galiausiai nukryps nuo kurso ar patirs katastrofą“ (Pamela).

KĄ DARYTI?

Laikykitės savo žodžio. Jei vaikas nepaiso nustatytų taisyklių, tegu žino, kad neišvengs bausmės. O už paklusnumą sūnų ar dukrą visada pagirkite.

„Dažnai pagiriu vaikus už klusnumą, juk šiais laikais tai tokia reta savybė. Jei vaikams negailime gero žodžio, jiems lengviau priimti pataisymą, kai to prireikia“ (Kristina).

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7).

Būkite supratingi. Drausmindami atsižvelkite į vaiko amžių, subrendimo lygį ir prasižengimo rimtumą. Paprastai paveikiausia bausmė yra tokia, kuri susijusi su pačiu prasikaltimu. Pavyzdžiui, jei vaikas nesilaiko jūsų nustatytų taisyklių dėl naudojimosi telefonu, galite kuriam laikui jį atimti. Kita vertus, venkite kelti triukšmą dėl nieko.

„Stengiuosi įžvelgti, ar vaikas sąmoningai nepakluso ar tiesiog pasielgė neapdairiai. Yra didelis skirtumas tarp ydos ir klaidos – vieną reikia nedelsiant rauti, apie kitą pakanka užsiminti“ (Vendelis).

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Neuikite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kolosiečiams 3:21).

Auklėkite su meile. Pamokymus vaikams daug lengviau priimti ir taikyti, jei žino, jog tėvai juos myli.

„Kai sūnus pasielgdavo netinkamai, pasakydavome, jog didžiuojamės jo ankstesniais gerais sprendimais. Paaiškindavome, kad klaida nesugadins jo reputacijos, jei tik jis pasitaisys, ir kad mes pasiruošę jam padėti“ (Danielis).

BIBLIJOS PRINCIPAS: „Meilė kantri ir maloninga“ (1 Korintiečiams 13:4).