Remkimės ne pramanais, o faktais
Problemos esmė
Išankstinis nusistatymas dažniausiai kyla dėl informacijos trūkumo. Štai keli pavyzdžiai:
Kai kurie darbdaviai mano, kad tam tikros specialybės ar mokslinė veikla netinka moterims.
Viduramžiais Europoje žydai buvo melagingai kaltinami šulinių nuodijimu ir ligų platinimu. Nacių laikais juos vėl šmeižė – šįkart sukėlus ekonominę krizę Vokietijoje. Abu kartus žydai tapo didelio priešiškumo aukomis. Neigiamas požiūris į juos kai kada jaučiamas ir šiandien.
Daugelis tiki, kad neįgalūs žmonės yra visad nusiminę, pagiežingi.
Tikintys tokiais pramanais galbūt net pateikia pavyzdžių ar įrodymų savo šališkai nuomonei pagrįsti. Be to, neretai tvirtina, kad visi, kas su jais nesutinka, nieko neišmano.
Biblijos principas
„Negerai, kai žmogus neturi nuovokos“ (PATARLIŲ 19:2).
Ko pasimokome? Neturėdami teisingos informacijos priimsime netinkamus sprendimus. Jei tikėsime pramanais, o ne faktais, mūsų nuomonė apie žmogų bus neteisinga.
Kodėl būtina žinoti faktus?
Žinodami faktus, greičiausiai netikėsime plačiai paplitusia, tačiau klaidinga nuomone apie kitus. O paaiškėjus, kad apie tam tikrą grupę žmonių buvo skleidžiamas melas, ko gero, imsime objektyviau žiūrėti ir į kitas grupes.
Ką turėtume daryti?
Atminkime, kad stereotipinio kokios nors grupės vertinimo nedera taikyti atskiriems jos nariams.
Pripažinkime, kad mūsų žinios apie kitus gali būti ribotos.
Stenkimės gauti informaciją iš patikimų šaltinių.