Georgette Douwma/Stone via Getty Images
AR MŪSŲ PLANETA IŠGYVENS?
VANDENYNAI
VANDENYNUOSE apstu ne tik maisto. Juose randama ir gausybė medžiagų, naudojamų farmacijoje. Vandenynai, galima sakyti, yra ir milžiniškas deguonies generatorius – pagamina daugiau kaip pusę visų planetos deguonies atsargų. Be to, jie sugeria žmogaus veiklos produktą anglies dvideginį ir padeda reguliuoti planetos klimatą.
Vandenynų ištekliai riboti
Klimato pokyčiai kelia pavojų koralams, kiaukutiniams ir kitiems vandens gyviams. Mokslininkų skaičiavimais, per ateinančius 30 metų gali išnykti visi koralai, o be jų neišgyventų daugiau kaip ketvirtadalis jūrų faunos.
Specialistų teigimu, iki 90 procentų jūrinių paukščių prisilesa plastiko. Manoma, kad kasmet žūva milijonai plastiku apsinuodijusių jūros gyvių.
„Mes vandenynų visai netausojome, – 2022 metais pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijas Gutèrešas, – todėl šiandien jiems prireikė skubios pagalbos.“
Planetos savisaugos mechanizmai
Vandenynai ir jų gyvūnija gebėtų apsivalyti ir išlikti sveiki, jeigu jiems nereikėtų kovoti dar ir su žalingais žmonių veiklos padariniais. Knygoje Regeneration: Ending the Climate Crisis in One Generation rašoma, kad pramonės neužterštuose vandenyse „vidiniai regeneraciniai mechanizmai veikia nekliudomai“. Štai keli pavyzdžiai:
Mažyčiai organizmai, vadinami fitoplanktonu, sugeria ir kaupia anglies dvideginį, pripažįstamą pagrindiniu visuotinio atšilimo kaltininku. Fitoplanktonas sugeria beveik tiek pat anglies dvideginio, kiek visi sausumos augalai kartu paėmus.
Mikrobai minta žuvų gaišena, todėl ji vandenynų neužteršia. O tais mikrobais minta kiti jūros gyviai. Smitsono instituto okeanologijos portale rašoma, kad dėl tokios sąveikos „vanduo jūrose lieka švarus ir skaidrus“.
Daugelio vandens gyvūnų virškinamasis traktas šarmina rūgštų vandenyno vandenį, kenkiantį koralams, kiaukutiniams ir kitiems padarams.
Žmonių pastangos gelbėti vandenynus
Rinkdamiesi daugkartinio naudojimo tarą padedame apsaugoti vandenyną nuo užteršimo plastiku
Vandenynų nereikėtų valyti, jeigu atliekos į juos nepatektų. Tad specialistai ragina, kiek tik įmanoma, atsisakyti plastiko ir rinktis daugkartinio naudojimo pakuotes ir indus.
Deja, to nepakanka. Neseniai viena aplinkosaugos organizacija 112 šalių surinko 9200 tonų atliekų, suneštų į pakrantes per potvynius. Tačiau tai sudaro tik tūkstantąją dalį šiukšlių, patenkančių į vandenynus per vienus metus.
Žurnale National Geographic teigiama, kad vandenynai „tikriausiai jau įrūgštinti nebegrįžtamai“. Jūros gyvūnijai „tenka grumtis su globaline ekonomika, priklausoma nuo pigaus kuro; kova labai nelygi“.
Biblija įkvepia vilties
„Žemėj pilna tavo kūrinių. Štai jūra neaprėpiama, plati. Ten neapsakoma daugybė gyvių knibžda, mažų ir didelių“ (Psalmyno 104:24, 25).
Mūsų Kūrėjas apdovanojo vandenynus gebėjimu išsivalyti. Pagalvokite: jeigu apie jūrą ir jos gyvūniją jis žino viską, argi negalėtų atitaisyti jai padarytos žalos? Žiūrėkite straipsnį „Dievas patikina, kad mūsų planeta išgyvens“ (15 puslapis).