7 SKYRIUS
Laimingos gyvenamosios vietos paruošimas žmonijai
1. Ką davė Jehova žmonėms, kaip gyvenimo vietą, ir kaip mes turime vertinti tai? (Hebrajams 3:4)
SAKYKIME, kad kažkas, sudaręs planą, stato gražų namų puikioje aplinkoje, o paskui dovanoja jį tau. Ar tu nedėkotum jam už tai? Žinoma! Tada tu turi būti iš visos širdies dėkingas Didžiajam Architektui ir mūsų planetos žemės Statytojui. Biblija mums praneša, kad Jehova „sukūrė dangų ir žemę“ ir „žemę Jis davė žmonių sūnums“ (Psalmyno 113:23, 24). Kokia maloninga dovana! Ir jeigu mes žiūrėdami į žemę, matome, kaip Jehova Dievas paruošė ją žmonių gyvenimui, mes turime tikrai gėrėtis ja ir Jo išmintimi, kurią Jis atvėrė mums kaip Dieviškasis Architektas ir Statytojas.
„PRADŽIOJE“
2. Kuo įrodomas Dievo kūrinių puikumas? (Psalmyno 8:3, 4)
2 Kai mes kreipiamės į pirmus Biblijos žodžius, skaitome: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1). Be abejonės, Dievas tą žymų sukūrimo aktą vykdė milijardus metų prieš tai, ir nežiūrint į kai kurių mokslininkų prieštaraujančias teorijas apie Visatos pradžią, dangus ir žemė įrodo Dievo kūrinių puikumą.
3. Kaip Jehova įrodė Savo Išmintį, kai gausiai aprūpino žemę vandeniu? (Psalmyno 103:1, 5, 6)
3 Įsivaizduok, kokią išmintį ir numatymą parodė Jehova, kai dėjo pirmus statybinius visatos akmenis! Pavyzdžiui, vanduo — gausiai esantis žemėje elementas! Priešingai kitiems skysčiams, jis turi nepaprastas savybes, visada tampa lengvesniu, kai jo temperatūra artėja prie užšalimo ribos, taigi šaltesnis vanduo pakyla tvenkiniuose ir ežeruose, sudarydamas apsauginį ledo sluoksnį. Jeigu ledas būtų sunkesnis už vandenį, mūsų žemė jau seniai būtų „ledo bloku“, kurioje negalėtų egzistuoti gyvybė. Šiandieną vanduo tarnauja kaip priemonė žemės drėkinimui ir kaip energijos šaltinis. Net mūsų organizmas sudarytas iš dviejų trečdalių vandens. Išmintingas Kūrėjas numatė visa tai iš anksto, kai „Jis padengė visą žemę“ vandenų gilybe (Pradžios 1:1, 2).
4. Kaip pasireiškia Dievo išmintis žiūrint į žemės padėtį saulės atžvilgiu? (Jobo 26:7, 14)
4 Ryšium su žemės sukūrimu, įdomi yra jos padėtis saulės sistemoje. Dievas pasirūpino, kad rotacinė žemės ašis būtų pasvirusi 23,5 laipsnių į žemės orbitos plokštumą, taip kad metinio pusrutulis sutiktų pavasarį, rudenį ir žiemą. Žemės atstumas nuo saulės kaip tik normalus gyvybės palaikymui. Jeigu žemė būtų arčiau saulės, joje būtų per daug karšta, jeigu ji būtų labiau nutolusi, joje viskas sušaltų. Mėnulis yra nustatytas taip, kad jo traukos jėga iššaukia lengvą jūros lygio pakilimą ir nusileidimą, potvynius ir atoslūgius, ko dėka skalaujami jūros krantai. Jeigu tik mes mąstome apie tai, jaučiame neišvengiamą troškimą šlovinti Jehovą „už Jo didingumą ir galią“ (Psalmyno 150:1, 2).
TVĖRIMO DIENOS
5, 6. Kaip mes galime sužinoti tvėrimo dienų trukmę? (Hebrajams 4:3-5)
5 Prieš milžiniškus laiko periodus žemė buvo apgaubta tamsos ir be gyvybės. Tačiau veikianti Dievo jėga išsiplėtė ant vandenų (Pradžios 1:1, 2). Kas buvo rezultate?
6 Čia mes prieiname prie septynių tvėrimo dienų. Kaip ilgai tęsėsi tos dienos? Daug ilgiau, negu 24 valandas. Iš Biblijos mes sužinome, „kad pas Jehovą viena diena kaip tūkstantis metų“ (2 Petro 3:8). Tačiau atskiros tvėrimo dienos turėjo tęstis dar ilgiau. Iš kur mes tai žinome? Pradžios 2:2 mes skaitome, ką Dievas darė po šešių tvėrimo dienų: „Ir pabaigė Dievas septintą dieną Savo darbus, kuriuos Jis buvo padaręs, ir ilsėjosi septintą dieną nuo visų Savo darbų, kuriuos padarė.“ Biblija parodo, kad dar ir šiandieną nepraėjo Dievo poilsio diena. Apaštalas Povilas rašė, kad krikščionys turi tikėjimu ir paklusnumu daryti vertus atgailos darbus, „kad įeitų į Jo poilsį“ (Hebrajams 4:9-11). Pagal biblinę chronologiją dabar praėjo beveik 6000 metų nuo to laiko, kai Dievas „ilsėjosi“ nuo Savo žemiškų tvėrimo darbų. Dabar mūsų laukia tūkstantmetinis Kristaus karaliavimas ir to laiko gale bus įgyvendinta Dievo poilsio diena. Taigi, Dievo poilsio diena truks 7000 metų, kiekviena (Pradžios 1:28; Apreiškimo 20:4). Protinga manyti, kad kiekviena iš praėjusių šešių dienų, per kurias Dievas tvėrė pasaulį, buvo vienodos trukmės. Kiekvieną iš šių tvėrimo dienų Jehova žengė po žingsnį toliau, kad paruoštų žemę, kaip būsimą žmonių gyvenamąją vietą. Kai mes tyrinėjame, kaip Jis tai darė, mes turime sutikti su psalmisto žodžiais: „Kokie didingi Tavo darbai, Jehova, kokios gilios Tavo mintys!“ (Psalmyno 91:6).
„TEATSIRANDA ŠVIESA“
7. Kaip atsirado šviesa? (Izaijo 45:7)
7 Prieš keletą dešimčių tūkstantmečių Jehova įsakė: „Teatsiranda šviesa“. Tai buvo pirmosios tvėrimo dienos pradžia. Tos dienos gale Jehova pašalino viską, kas trukdė saulės šviesai šviesti ant vandenų gyvybės paviršiaus. Dabar daugiau nekliudė jokia tiršta tamsa atskirti žemėje dienos nuo nakties. Kadangi dabar dienos metu buvo šviesu, žmogus galėjo dirbti ir džiaugtis žemės grožiu, o naktis jam turėjo suteikti galimybę atgauti naujas jėgas, dėka gaivinančio miego (Pradžios 1:3-5).
„TEATSIRANDA TVIRTUMA“
8. Kaip tvirtumos sukūrimas kalba apie Jehovos numatymą?
8 Antrą tvėrimo dieną Dievas atskyrė vandenis žemėje. Dalis vandens toliau dengė žemės paviršių, o kita dalis kabojo kaip gigantiškas baldakimas virš žemės rutulio. Tvirtumą tarp šių vandenų Dievas pavadino „dangumi“. Į jį buvo įtraukta ir atmosfera. Čia Dievas ypač pasirūpino teisinga dujų koncentracija, kurios susidėjo iš azoto ir deguonies, kad vėliau sukurti augalai ir kvėpuojančios gyvos būtybės galėtų gyventi. Mūsų atmosfera prisideda prie gyvybės palaikymo ir yra kaip apsauga nuo meteoritų ir žalingo spinduliavimo. Dievas tikrai yra išmintingas Kūrėjas (Pradžios 1:6-8).
SAUSUMOS, JŪROS IR AUGALŲ PASIRODYMAS
9. Apie ką galvojo Dievas, kai Jis suformavo sausumą? (Izaijo 45:18)
9 Dievo veikianti jėga, Jo Dvasia toliau plėtėsi virš žemės rutulio paviršiaus. Trečią tvėrimo dieną Dievas pasirūpino, „kad sausuma iškilo iš vandens“ po tvirtuma. Be abejonės, buvo dideli sukrėtimai, kai sausumos masė formavosi ir jūros rinkosi į susidariusius baseinus. Ir čia aiškiai buvo išreikšta Dievo išmintis ir meilė, nes kai vėliau buvo sukurti gyvūnai ir žmogus, jie galėjo statyti sau būstus sausumoje. Jūros tada turėjo knibždėti įvairiais gyvūnais, ir galingos vandens srovės galėjo turėti švelninančią įtaką klimatui, kad žemėje nebūtų per daug karšta arba per daug šalta (Pradžios 1:9, 10).
10. (a) Kas pirmiausia pasirodė trečią dieną, ir kokiose formose? (b) Kokią naudą vėliau turėjo duoti tai žmogui? (Pradžios 1:29, 30; Psalmyno 103:14)
10 Bet trečią dieną turėjo pasirodyti kažkas daugiau. Pirmiausia gyvybė! Biblija praneša apie tai:
„Ir tarė Dievas: „Teišaugina žemė želmenis bei žolę, sėklą turinčią, medžius vaisingus, nešančius vaisių pagal savo rūšį, ir savo sėklą turinčius savyje“. Ir stojosi taip“ (Pradžios 1:11).
Taip Jis sukūrė nuostabius ląstelinius darinius, pritaikęs juos taip, kad jie pagal „statybinį planą“, kuris užkoduotas kiekvienoje atskiroje ląstelėje, galėtų daugintis. Kai kurios „rūšys“ tapo dideliais medžiais, duodančiais pavėsį. Kitos pasidarė mažesniais medžiais ir krūmais, kurie nešė riešutus, kriaušes ir kitus vaisius, taigi Dievas pasirūpino dideliu kiekiu įvairaus maisto. Jis sukūrė nuostabią gėlių įvairovę, kad jos puoštų žemę ir darytų ją puikia gyvenimo vieta. Kiekviena augalų „rūšis“ galėjo daugintis tik pagal „savo rūšį“, tačiau vyrauja spalvų ir formų įvairumas, ką mes matome pas rožes (Pradžios 1:12, 13).
11. Ką padarė Dievas, kad žemė galėtų duoti maistą? (Jeremijo 10:12)
11 Žaliems augalų lapams Dievas numatė ypatingą substanciją, pavadintą „chlorofilu“. Tos komplektuojančios substancijos pagalba, dėka saulės šviesos poveikio, oro anglies dvideginis ir vanduo iš žemės dirvos reaguoja taip, kad sudaro cukrų, būtent 150 milijardų tonų visoje žemėje kasmet! Kartu išsilaisvina deguonis, apvalantis orą. Augalams būtinas augimui cukrus ir jie paverčia jį įvairiomis maisto formomis, kurį mes valgome. Taigi, energija, kuri išlaiko gyvais žemėje tokią daugybę gyvų būtybių, kyla iš to nuostabaus proceso, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina saulės šviesa, oras ir vanduo. Tačiau to proceso paslaptį iki šios dienos žmonės dar neatskleidė. Todėl kokie teisingi žodžiai: „Kiek daug tavo darbų, Viešpatie, Tu juos visus išmintingai sukūrei, žemė pilna Tavo gėrybių“ (Psalmyno 103:24).
ŠVIESULIŲ PASIRODYMAS DANGUJE
12. (a) Kaip paaiškinamas skirtumas tarp veiksmažodžio „sukurti“ iš Pradžios 1:1 ir 1:16? (b) Kas tur būt įvyko „ketvirtą dieną“? (Psalmyno 135:1, 7-9)
12 „Ketvirtą dieną“ Dievas sukūrė du didelius šviesulius, didelį šviesulį, valdantį dieną ir mažesnį šviesulį, valdantį naktį ir žvaigždes (Pradžios 1:14-19). Bet argi Dievas nesukūrė tuos šviesulius dar prieš tai „pradžioje“? Taip, tikrai. Tačiau atkreipk dėmesį, kad tarp veiksmažodžio „sukurti“ (žydiškas arač) Pradžios 1:1 ir 1:16 yra skirtumas. Tai, kas įvyko „ketvirtą dieną“, matyt buvo taip: dėl atmosferos apvalymo nuo žemės paviršiaus tapo matomi saulės, mėnulio ir žvaigždžių kontūrai. Dabar šviečianti saulė tarnavo kaip „šviesa“ apšviesti dieną ir suteikti šilumą. Bet kaip yra su mėnuliu? Astronomai nustatė, kad 50 % mėnulio paviršiaus sudaryta iš stiklo dalelių, kurios nuostabiai sugeba atspindėti saulės šviesą. Kiekvieną kartą, kada mes matome apšviestą mėnulio šviesa gamtovaizdį, mes stebimės ir galime mąstyti apie Dievo išmintį ir meilę, kaip stebėtinai Jis sukūrė mėnulį apšviesti nakčiai.
13. (a) Ką turi matuoti žmogus, padedant tiems šviesuliams? (Mokytojo 3:1) (b) Kodėl minimas pradžioje „vakaras“, o „rytas“? (Patarlių 4:18)
13 Vėliau žmogus tų šviesulių pagalba galėjo matuoti laiką. Visi laiko matavimo prietaisai, kuriuos sukūrė žmogus, sukonstruoti pagal tuos dangaus šviesulius, kuriuos Didysis Laiko Matuotojas Dievas Jehova nustatė žmonių naudai ir nukreipia pagal tikslų laiko planą. „Ketvirtą“ tvėrimo dieną kaip ir visas kitas tvėrimo dienas, Dievo veiksmai prasidėjo „vakare“ ir buvo pavaizduoti neapibrėžtuose kontūruose iki „ryto“, kai tvėrimo darbai žiūrint pagal būtinumą tapo aiškiai matomi.
14. Kodėl mes turime pagrindą būti dėkingais Dievui už viską, ką Jis padarė dėl mūsų? (Apreiškimo 4:11)
14 Baigiant savo didingus darbus trečią ir ketvirtą dieną, matė Dievas „kad viskas buvo labai gera“ (Pradžios 1:12, 18). Dabar laukė dar dvi turtingos įvykiais tvėrimo „dienos“ ir poilsio diena. Kūrėjas toliau darė pasiruošimus žmogaus gyvenamai vietai, kad vėliau jis būtų laimingas. Už tai mes turime būti dėkingi, kaip Karalius Dovydas, kuris kalbėjo:
„Daug mums nuveikęs esi, Viešpatie Dieve, nuostabiausių dalykų ir tokių nutarimų kaip Tavo nepadarytų niekas kitas. Jei apie juos bandyčiau kalbėti, juos išsakyti, per daug jų yra — aš nepajėgčiau“ (Psalmyno 39:6).