8 skyrius
Ypatingos dovanos, liudijančios apie meilės Dievą
1, 2. Kokie klausimai gali ateiti į galvą, jeigu mes skaitome biblinius pranešimus iš Psalmyno 24:8 ir Morkaus 10:18?
IŠ KUR mes žinome, kad Dievas geras? Kodėl Dievas, Visagalis, negali taip pat būti blogas arba turėti ką tai blogo Savyje? Iš kur mes žinome, kad Jis geranoriškai nusiteikęs žmonių atžvilgiu ir turi tik gerus ketinimus?
2 Šitie klausimai iškyla, kada mes svarstome psalmisto žodžius: „Malonus ir teisingas Viešpats (Jehova, NP)“ arba Jėzaus žodžius: „Niekas nėra geras, tik vienas Dievas“ (Psalmyno 24:8; Morkaus 10:18).
3-5. (a) Ko būtinai reikėtų laukti iš Dievo, jeigu Jis geras? (b) Kokios dvi prielaidos turi būti dėl Jo apdovanotų protu sutvėrimų? Kodėl?
3 Jeigu Dievas geras, Jis turi rūpintis visais Savo tvariniais. Visų pirma, Jis turi imtis priemonių, kad jie galėtų egzistuoti toliau.
4 Be to, jeigu Dievas geras, Jis turi aprūpinti Savo sutvėrimus daugiau, negu tik tuo, kas labiausiai būtina gyvenimui. Ypatingai tas liečia žmogų, nes jis trokšta iš gyvenimo daugiau, negu tik egzistuoti. Inteligentiški Dievo sutvėrimai nebuvo sutverti tam, kad vestų nuobodų, vienodą gyvenimą. Dievas apdovanojo žmogų penkiais jutimo organais. Mes naudojamės jais ne tik todėl, kad pasiliktume gyvi. Mums yra duotas sugebėjimas vertinti aplinką ir gėrėtis ja. Žmonės gailisi tų, kas aklas arba kurčias, arba neturi uoslės ir skonio jausmo, nes jie netenka džiaugsmo, darančio gyvenimą malonesnį.
5 Žemė, kaip žmogaus gyvenamoji vieta, turėtų būti aprūpinta visu tuo, kas daro gyvenimą laimingu. Ar ne taip?
DAIKTAI, SUTEIKIANTYS MUMS DŽIAUGSMĄ
6, 7. Kodėl vaismedžiai yra Dievo gerumo įrodymas?
6 Pagalvokime, kokie nuostabūs yra vaismedžiai. Tai „vaisių fabrikas“. Jo šakos apkrautos maisto produktų gausybe. O šis „vaisių fabrikas“ dirba be triukšmo ir neteršia aplinkos dūmais arba spinduliavimu. Gamindamas maistą, tuo pačiu jis malonus akiai. Malonu vaikščioti po sodą. Medžiai suteikia malonų pavėsį, apvalo orą, išskiria deguonį ir skleidžia dažniausiai malonų kvapą.
7 Jo vaisiai ne tik palaiko gyvybę. Įvairių vaisių valgymas suteikia tikrą džiaugsmą. Koks žmogus galėtų sugalvoti arba išrasti tokių vaisių kaip persiko, apelsino, vyšnios, obuolio, banano arba mango skonį? Geriausiu atveju žmogus gali sugalvoti tik blogą imitaciją.
8, 9. Kodėl muzika negali būti kuo kitu, kaip ypatinga palankaus Dievo dovana?
8 Kita nuostabi dovana yra muzika. Ji gali nuraminti širdį. Tačiau ji taip pat gali atvesti į ekstazę. Ji gali padaryti mus susimąsčiusiais arba rimtais, o taip pat paskatinti veiksmui. Kai kurios melodijos sukelia mumyse prisiminimus apie gražias vietoves arba malonius įvykius.
9 Kas galėtų tiksliai paaiškinti, kodėl muzika taip veikia žmogaus protą ir širdį? Mūsų sugebėjimas reaguoti į muziką, mūsų įgimtas garso ir ritmo jausmas, suteikiantis mums galimybę gėrėtis muzika, tikrai yra Sutvėrėjo duota dovana. O kokį džiaugsmą, ryšium su tuo, patiria talentingi muzikantai, kurie linksmina savo muzika kitus žmones!
10. Ar pasakytum tu, kad sugebėjimas vesti pokalbį yra Dievo, sukūrusio žmogų „pagal Savo paveikslą“ dovana? Paaiškink tai.
10 Sugebėjimas kalbėti vienam su kitu yra viena nuostabiausių dovanų. Kaip būtų baisu, jeigu mes negalėtume pasikeisti mintimis ir jeigu mes galėtume tai daryti tik laiško pagalba, arba gestais. Žmogus sugeba išreikšti savo mintis ir pokalbyje jis randa atsaką greičiau negu laiško eilutėse. Vis dėl to sugebėjimas skaityti ir rašyti yra dovana, kuri taip pat teikia džiaugsmą.
11. Pateik kai kurias kitas dovanas, kurios nėra gyvybiškai svarbios, tačiau labai praturtinančios mūsų gyvenimą.
11 Pasaulyje egzistuoja nuostabus spalvų turtingumas: begalinė gėlių įvairovė, saulėlydžių spalvos, kurių puikumo nepavaizduos joks dailininkas ir kitos nesuskaitomos žemės grožybės. Visas šias Dievo dovanas mes galime matyti ir suvokti savo jausmais.
12. Ką galima atsakyti tiems, kas savo abejonių pagrindu Sutvėrėjo egzistavimo atžvilgiu sako, kad viskas, kas teikia mums džiaugsmą, tarnauja tik funkciniams tikslams?
12 Ir vis dėl to kai kurie abejojantys gali prieštarauti. Jie, pavyzdžiui, gali sakyti, kad gėlių kvapas ir spalva tarnauja tam tikram tikslui, t. y. privilioti vabzdžiams, apdulkinantiems augalus. Tai, žinoma, iš dalies teisinga. Tačiau jeigu tai būtų vienintelis pagrindas, tai kodėl šitos dovanos teikia žmogui tiek daug džiaugsmo? Kodėl jos veikia maloniai ir raminančiai? Ar gražūs saulėlydžiai turi tik funkcinį tikslą? Kas galėtų tvirtinti, kad muzika tarnauja ne žmogaus džiaugsmui, o būtina gyvybės išlaikymui?
13. Ką mes galime pasakyti apie faktą, kad daug kas, tarnaujančio tam tikram tikslui, teikia mums džiaugsmą?
13 Faktas, kad daugelis tarnaujančių svarbiems tikslams daiktų tuo pačiu teikia džiaugsmą ir gerą nuotaiką, liudija apie nuostabią Dievo tvarką, apie Jo išmintį ir meilę Savo tvariniams.
DOVANOS, KURIAS MES, GAL BŪT, PAMIRŠTAME VERTINTI
14. Kaip mes esame linkę neteisingai žiūrėti į tai, kas neteikia mums džiaugsmo?
14 Kai kada mums atrodo, kad nebūtina kreipti dėmesio į tai, kas nėra gražus. Ypač tai liečia vabzdžius, į kuriuos mes linkę žiūrėti kaip į parazitus arba kenkėjus. Tačiau ir čia Sutvėrėjas numatė ką tai gero dėl mūsų. Kai kurie iš jų sutaupo mūsų laiką, atleidžia mus nuo daugelio valandų sunkaus darbo, taip kad mums lieka daugiau laiko gėrėtis gerais dalykais.
15. Kokį gerą darbą dėl mūsų atlieka paprastas sliekas?
15 Pagalvokime tik apie žemės slieką. Šis mažas sutvėrimas absoliučiai nepavojingas. Viename dirvos hektare kai kada būna apie penkis milijonus sliekų. Jie be pertraukos dirba. Jie perkelia per metus nuo 13 iki 36 tonų dirvožemio viename hektare ir išrausia iki 2,5 metro gylio. Jų organizmas perdirba dirvožemio organines medžiagas ir praturtina dirvą kalciu, magniu, kaliu, fosforu ir nitratais, būtinais normaliam augalų augimui. Žemės sliekai padeda išlaikyti lygsvarą tarp dirvožemio rūgštingumo ir šarmingumo. Savo veikla jie rūpinasi dirvos vėdinimu ir drėkinimu, o taip pat sumažina puvimą. Jie surenka po žeme lapus ir kitas augalų dalis, ir tuo būdu praturtina dirvožemį.
16. Kaip sliekas ir kiti vabzdžiai padeda tam, kad žmogus gėrėtųsi gyvenimu?
16 Jeigu nebūtų žemės sliekų, tada žmogui tektų visą šitą darbą atlikti pačiam. Tai būtų neįmanoma, nes žmogui reikėtų dirbti dieną ir naktį, kad paruošti žemę įdirbimui taip, kaip tai daro sliekas. Tai kainuotų daug daugiau, negu žemdirbys galėtų sumokėti. Kaip vaismedžiai ir kiti augalai teikia žmogui maistą, neprisidedant žmogui, taip savo dalį įneša ir žemės sliekas. Be to, didelė vabzdžių armija atlieka daugelį nuobodžių, monotoniškų darbų, todėl žmogui lieka daugiau laiko intelektualiems, malonesniems užsiėmimams.
17, 18. Kokiame laipsnyje vabzdžiai padeda žmogaus gerovei?
17 Karlos D. Dankenas, entomologijos ir botanikos San Chose Steit koledžo profesorius apie vabzdžių teikiamas žmogui paslaugas pasakė:
18 „Neperdėsiu sakydamas, kad vabzdžiai formuoja žmonių pasaulio charakterį stipriau, negu pats žmogus, ir jeigu jie visiškai išnyktų, pasaulis iš pagrindų pasikeistų, ir labai abejotina, ar sugebėtų žmogus išlaikyti kokią nors organizuotos visuomenės formą“.
KOKIĄ REIKŠMĘ TURI „KENKĖJAI“?
19, 20. (a) Koks faktorius vaidina svarbų vaidmenį sąryšyje su „kenkėjų“ problema? (b) Koks natūralus procesas apsunkina kovą prieš tam tikrus gyvūnus, vabzdžius ir ligas sukeliančias bakterijas?
19 Profesorius Dankenas taip pat citavo kito mokslininko, daktaro Frenko Lutco mintį, kuris mano, kad ne daugiau pusę procento visų vabzdžių Jungtinėse Amerikos Valstijose galima laikyti „kenkėjais“.
20 Jeigu mes užsiimsime problema „kenkėjai“, tai mums teks prisipažinti, kad žmogus pažeidė pusiausvyrą. Jo netvarkingumas ir aplinkos užteršimas turėjo įtakos ekologijos pažeidimui. Kai kada vabzdžių ir kitų gyvūnų naikinimas privedė prie to, kad kiti gyvūnai pradėjo anomaliai daugintis. Jeigu tada prieš šitų gyvūnų dauginimąsi buvo vedama kova, panaudojant nuodus, tai didelė jų dalis buvo sunaikinta, tačiau atsparesni pasiliko gyvi, dauginosi ir užėmė išnaikintųjų vietą. Tai dar labiau pablogino padėtį. Pavyzdžiui, dabar iškilo problema dėl taip vadinamos „super-žiurkės“, kurią galima užmušti tik stipriai veikiančiais ir pavojingais nuodais. Tokie bandymai buvo atlikti su kai kuriais vabzdžiais ir sukeliančiomis ligas bakterijomis.
21. Kodėl tokie „kenkėjai“ dažnai įsibrauna į žmogaus sferą?
21 Jeigu taip vadinami „kenkėjai“ dauginasi anomaliai, jie palieka savo natūralią aplinką ir būriais įsiveržia į žmogaus gyvenimo sferą. Jie puola maisto produktų atsargas, sunaikina jas ir sugadina jo turtą. Jie platina ligas, tačiau ne savo, o nešiodami ligų sukėlėjus, su kuriais jie susidūrė per atliekas arba nutekamuosius vandenis. Tai ypač pastebima dideliuose miestuose, kur išmėtytos atliekos privilioja muses ir žiurkes, o dabar ir „super-žiurkes“, ir padeda joms daugintis.
22. Kokią naudą atneša net „kenėjai“?
22 Tačiau netgi tie žemai vertinami sutvėrimai teikia paslaugas tokiu būdu, kad jie tapo „kenkėjais“. Jie ne tik pašalina dalį atliekų, bet savo dalyvavimu skatina žmogų imtis priemonių, kad palaikyti švarią savo aplinką ir neleisti paplisti kenkėjams, kurie apsunkintų jo gyvenimą. Tokiu keliu iki nekurio laipsnio sustabdomas nerūpestingumas, tingumas ir žmogaus nevalyvumas.
23. Ką gero padarė žmonijai gyvūnai, iš kurių kai kurie pažymėti „kenkėjais“?
23 Gamtos „sanitarinė policija“, susidedanti iš vabzdžių, mikroorganizmų ir stambesnių gyvūnų, pasiekė daugiau, negu būtų galėjęs kada nors padaryti žmogus. Šitie šiukšlių rinkėjai stropiai dirba, kad išlaisvintų miško žemę nuo apmirusių medžių ir šakų. Jie pašalina mirusių gyvūnų lavonus. Tokiu keliu jie apsaugoja miškus nuo gaisrų, aplinką — nuo užteršimo ir ligų plitimo.
KODĖL MES GALIME BŪTI LAIMINGI, NORS IR YRA PRIEŽASTYS LIŪDĖTI
24. Kokiu būdu visos tos mūsų prisimintos dovanos yra įrodymas, kad Dievas laimingas ir nori padaryti ir mus laimingais?
24 Visos šitos ir kitos Dievo dovanos palengvina žmogui jo naštą. Jos taip pat apsaugo jį nuo susirgimų ir teikia jam džiaugsmą. Taigi, jos yra kaip įrodymas, kad Dievas geras ir kad Jis „palaimintas Dievas“ (1 Timotiejui 1:11). Dievas džiaugiasi gyvenimu ir tuo džiaugsmu Jis norėjo pasidalinti su kitais (Apreiškimo 4:11). Tačiau ar mes galime būti tikrai laimingi dabartinėje daiktų sistemoje ir gėrėtis gyvenimu?
25, 26. Duok pavyzdį, kad liūdesys gali būti žymiame laipsnyje įveiktas Jehovos sumanymų pažinimu.
25 Šitoje suirusioje daiktų sistemoje mes laikas nuo laiko turime rūpesčių. Tačiau jeigu mes suprantame, kokius gerus ketinimus Tvėrėjas turi dėl mūsų, mes galime visumoje būti laimingi.
26 Pavyzdžiui, kokioje nors šeimoje gali įvykti mirties atvejis. Žinoma, tai suteikia daug liūdesio, nes mirtis yra priešas (1 Korintiečiams 15:26). Tačiau tikintis į Dievą ir Jo gerumą neduos įveikti save liūdesiui. Apie tai apaštalas Povilas rašė: „Aš noriu, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie mirusius ir nenusimintumėte, kaip tie, kurie neturi vilties“. Po to Povilas jiems kalbėjo apie prisikėlimą (1 Tesalonikiečiams 4:13).
27. Kas yra geriausiu pavyzdžiu, kad galima likti laimingu, nežiūrint į blogas aplinkybes?
27 Tačiau mes, gal būt, esame linkę savo laimę sugriauti rūpesčiais. Čia Dievas Jehova duoda mums geriausią pavyzdį. Pagalvokime apie nuostabų Dievo gerumą, kad Jis pasiuntė Savo Sūnų kaip žmogų į žemę, kad Jis numirtų už mus. Tai buvo virš visko. Jehova įrodė Savo neužtarnautą gerumą. Apaštalas Povilas atkreipė mūsų dėmesį į šitą kupiną meilės veiksmą, kada rašė: „O Dievas mums parodė Savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai mes dar tebebuvome nusidėjėliai“ (Romiečiams 5:8). Pagalvokime, ar tai nesuteikė Dievui skausmo? Kas gali būti tėvui skaudžiau, kaip matyti mirštant savo mylimą sūnų? Ir vis dėlto Dievas buvo laimingas, matydamas, kad Jo Sūnus liko paklusnus ir ištikimas, pasiruošęs numirti už žmoniją. Dievas taip pat buvo laimingas, galvodamas, kiek gero šita auka atneš dėl mūsų, nors tai buvo liūdna dėl Jo ir Jo Sūnaus (Izaijo 53:10, 12). Taip, tas faktas, kad Dievas atidavė Savo nuosavą Sūnų kaip auką, įrodo didelę Dievo meilę.
28. Ar bloga ir liūdna padėtis, kurioje randasi dėl nuodėmės žmonija, kokiu nors būdu liečia Jehovos jausmus?
28 Ar mes kada pagalvojome apie tai, kaip skaudu Jehovai, kada Jis mato žmoniją, Savo tvarinius liūdinčius, todėl kad jie atmetė Jo įstatymus ir nevykdė jų? Kai žmonės piktai elgėsi ir užtraukė ant savęs ir Dievo tarnų nelaimę, Dievas liūdėjo Savo širdyje (Pradžios 6:6).
JĖZUS — PAVYZDYS, KAD GALIMA BŪTI LAIMINGU, NEŽIŪRINT Į KENTĖJIMUS
29. Kokią patirtį padarė Jėzus, būdamas žemėje?
29 Kai Jėzus Kristus buvo žemėje, Jis pilnai atspindėjo savo Tėvą. Jėzus pasakė: „Matęs Mane matė Tėvą“ (Jono 14:9). Todėl nėra būtina matyti Dievą savo akimis, kad suprasti Jį. Ar Kristus buvo kada nors liūdnas? Pranašiškai Jis buvo pavadintas „kančių vyru“, ir apie Jį buvo pasakyta: „Jis buvo niekinamas ir mes už nieką skaitėme Jį“. Ir vis dėlto Jis buvo laimingas, įvykdęs Tėvo Jam pavestą darbą. Šitoje pranašystėje taip pat sakoma: „Į Savo žygdarbį jis žiūrės su pasitenkinimu... Jis... išteisina daugelį“ (Izaijo 53:3, 11).
30. Kas ypatingai liūdino Jėzų?
30 Dažnai Jėzų liūdino, kad izraelitai, kurie turėjo pažinti Dievą, buvo atskirti nuo Jo dėl religinių žmonių padavimų. Jis „liūdėjo dėl jų širdies kietumo“ (Morkaus 3:5). Jam buvo gaila žmonių, todėl „kad jie buvo išsklaidyti, kaip avys, neturinčios piemens“ (Mato 9:36). Tai suteikė Jam liūdesio. Kai Jis atėjo prie Savo draugo Lozoriaus kapo, Jis „apsiverkė“ (Jono 11:35)..
31. Kaip parodė Jėzus, kad Jis niekada neprarado Savo džiaugsmo, nežiūrint daugelio liūdnų įvykių?
31 Taigi, pas Jėzų, kaip ir pas mus, buvo pagrindas liūdėti. Tačiau Jis džiaugėsi, galėdamas atlikti Savo Tėvo darbą. Jis džiaugėsi Savo mokiniais, kuriuos mokė ir su jais bendravo trijų metų bėgyje. Nebuvo to, kad Jis parodytų jų atžvilgiu arba jiems dalyvaujant liūdną dvasią. Jis niekada nenusilpo Savo tikėjime ir veikloje. Jis žinojo, kad „Viešpaties (Jehovos, NP) valia bus įvykdyta Jo rankomis“, ir kad Jis gaus iš Savo Tėvo „mirties ir pragaro raktus“ ir dėka to laikui atėjus pašalins visokią žalą, atneštą nuodėmės ir mirties (Izaijo 53:10; Apreiškimo 1:18; 20:13).
32. (a) Prie kokios išvados mes galime prieiti, jeigu mąstome apie Dievo dovanas? (b) Kaip mes galime suteikti Dievui džiaugsmo? (Psalmyno 149:4)
32 Visa tai mums duoda tam tikrą supratimą apie Dievo gerumą. Mes jaučiamės paskatinti sekti Jį. Nuostabu yra tai, kad mes, jeigu sekame Juo, galime būti laimingi ir tada, kai mums šiuo metu tenka liūdėti. Savo paklusnumu Jehovai mes galime teikti jam džiaugsmą (Psalmyno 149:4; Patarlių 27:11). Mes taip pat galime galvoti apie tai, kad vieną kartą ateis diena, kada nebus daugiau „nei liūdesio, nei aimanos, nei mirties“ (Apreiškimo 21:4).