1 skyrius
Teisingai pasirinkti
1. Koksai gyvenimas būtų patenkintas?
KAIP iš tikrųjų gali patenkinti prasmingas gyvenimas ir ypatingai, kada jis yra surištas su patikima ir laiminga ateitimi. Ar mes galime pasirinkti tokį gyvenimą? Yra protinga tikėti, kad tai yra galima.
2. Ir kodėl nedelsiant padaryti teisingą pasirinkimą mūsų gyvenime?
2 Vienok šitą pasirinkimą būtina padaryti nedelsiant. Pirmiausia mūsų gyvenimas tęsiasi ilgiausiai tiktai keletą dešimtmečių ir pilnas neapsigalvojimų. Kas gali tuom pasitikėti, kad turi dar daug metų išbandyti vieną ar kitą gyvenimo kelią ir galų gale rasti geriausią būdą? Kiekvienas pasirinkimas pradžioje atrodo geru. Vis tiek dažnai girdime kalbant: „Jeigu aš dar katrą galėčiau gyventi gyvenimą!“ Antra, mes turime priežastį tikėti, kad žmonija turi visumoje tiktai apribotą laiką, kad atrastų teisingą kelią ir padarytų teisingą pasirinkimą.
3. Kas mums gali pasakyti, kaip prasmingiau tvarkyti savo gyvenimą?
3 Klausimas skamba: Kas gali mums pasakyti, kaip reikia sutvarkyti savo gyvenimą tikrai prasmingai? Kas gali pasakyti mums kelią, kuriuo galėtume praeiti nesigailėdami, ir kuris garantuotų mums laimingą ateitį? Ar tai negalėtų mums parodyti mūsų Sutvėrėjas? Jis žino, kuris gyvenimo kelias dėl mūsų yra geriausias. Jis tai mums ir atveria savo inspiruotame žodyje, bet Jis neverčia mus juom eiti. Jis su meile visai žmonijai siūlo protingą pasirinkimą.
4. Kaip Tvėrėjas padrąsino žmogų išmintingai pasirinkti gyvenimą?
4 Daug šimtmečių atgal Jis naudojosi ištikimais vyrais ir moterimis, kad apeliuotų žmoniją. Tai Jis patvirtino savo nuosavu pavyzdžiu, kilniai apie viską rūpindamasis, kas yra būtina mūsų gyvenimui. Dievas iš tikrųjų mumis domisi, Jis visais amžiais yra pasiruošęs mums padėti. Tai aišku iš inspiruotų ap. Povilo žodžių, kuriuos jis parašė Atėnų gyventojams:
„Dievas, sutvėręs pasaulį ir visa, kas jame, Jis būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena rankų darbo šventyklose ir nereikalauja žmogaus rankų aptarnavimo, lyg Jam ko nors reikėtų. Pats duodamas viskam kvėpavimą ir gyvybę ir viską. Jis iš vieno kraujo išvedė visą žmonijos giminę, kad jie ieškotų Dievo ir lyg apgraibomis jį surastų, nors Jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų: nes mes Jame gyvename, ir judame ir einame, kaip nekurie. Jūsų poetas yra pasakęs: ‛Mes esame Jo giminės.’“ (Apaštalų darbų 17:24-28).
5, 6. Prieš kokį pasirinkimą stovi žmonija?
5 Prieš kokį pasirinkimą stovi dabar visi žmonių giminės ir palikuonys mūsų Sutvėrėjo? Toliau inspiruotas Raštas duos mums atsakymą:
„Ir taip būdamas dieviškos kilmės, neturime manyti, kad Dievybė panaši į auksą ir sidabrą arba į akmenį, žmonių rankomis darytą. Ir taip neskaitydamas nežinojimo laikų, Dievas šiandien liepia visiems žmonėms atsiversti, nes Jis paskyrė dieną, kurioje teisingai teis visatą per vieną vyrą, už kurį Jis laidavo Jį prikeldamas iš numirusiųjų“ (Apaštalų darbų 17:29-31).
Todėl yra didelės galimybės: žmonės gali pasirinkti kreiptis į Aukščiausiąjį ir paklusti Jo valiai, gali ir pasirinkti ir toliau tokį gyvenimą, kuris ignoruotų Dievą ir Jo direktyvas amžinam ir laimingam gyvenimui. Vietoje to, kad kreiptųsi į Dievą?
6 Pirmoje eilėje liečia pripažinti Tą, per kurį Dievas teis pasaulį. Čia kalbama apie Jo Sūnų, kurį žemėje vadino Jėzumi Kristumi (Jono 5:22, 27). Kodėl Jį? Todėl, kad žmonės neginčytinai randasi netobulumo, nuodėmės ir mirties vergijoje. O jiems buvo tas Kristus arba Mesijas, kurio seniai laukė ir per kurį Aukščiausias nori išlaisvinti žmoniją iš šitos vergijos (Izaijo 53:7-12).
7. Kokią rolę lošia Jėzus Kristus, jeigu kas renkasi gyvenimo kelią?
7 Biblinis pranešimas nurodo taip: 33 mūsų e. m. pavasarį Jėzus mirė ant kančių stulpo. Jo mirtis buvo ta auka, kuri buvo būtina mūsų nuodėmių išpirkimui (1 Petro 2:24; 1 Jono 2:2). Praėjus 40 dienų po Jo prisikėlimo iš numirusių, Jis buvo paimtas į dangų, kad ten nuneštų savo Tėvui Jo aukos vertę. Pradedant tuo laiku žmonės visur turėjo suprasti, kad išlaisvinti iš mirties nuodėmės galima tiktai tada, kada mes pripažįstame Jėzų, kaipo Dievo paskirtą gelbėtoją. „Nes nėra kito vardo, duoto žmonėms po dangumi, per kurį galėtumėm išsigelbėti“ (Apaštalų darbų 4:12). Todėl patenkinantis gyvenimo kelias yra tai, kur mes galime pasiekti Dievo pripažinimo, kaip Jo sūnaus pasekėjai, kaip tikri krikščionys.
KOKIĄ NAUDĄ ATNEŠA TOKS GYVENIMAS?
8. Kodėl priklausyti prie krikščionybės dar nereiškia, kad žmogus rado geriausią gyvenimo kelią?
8 Daugelis milijonų žmonių šiandien tvirtina esą krikščionys. Ar tai reiškia, kad jie rado geriausią gyvenimo būdą? Ne, nes vien tiktai laikymas save krikščionimi dar nėra garantija tam. Nors Jėzus kalbėjo, kad daugelis vadins Jį viešpačiu, bet Jis pasakys jiems: „Aš niekada jūsų nepažinau, eikite šalin nuo manęs, jūs piktadariai“ (Mato 7:23). Kada pareiškiame apie priklausymą prie krikščionių, mes turime save patikrinti, ar iš tikrųjų atitinka, pavyzdžiui ir mokymui Jėzaus Kristaus. Čia aišku, dabar iškyla klausimas, kas gi daro krikščionišką kelią tokį tikrą, kad jį būtų galima vadinti geriausiu gyvenimo keliu? Į šitą klausimą labai yra svarbu teisingas atsakymas. Jeigu mes norime sužinoti, kokia grupė iš daugybės taip vadinamų tikinčiųjų atstovauja tikrajam Jėzaus Kristaus susirinkimui.
9. Kokia kokybė charakterizuoja tikrąjį krikščionišką susirinkimą ir kaip ji pasireiškia?
9 Dievo Sūnus pasakė: „Todėl pamatys visi, kad jūs esate mano mokiniai, jeigu turėsite meilę tarpe savęs“ (Jono 13:35). Todėl tikrasis krikščioniškas susirinkimas turi būti internacionalinė brolija, kur nėra rasinių, nacionalinių skirtumų. Šitoje brolijoje, kur mes begyventume, turime rasti ištikimų draugų — asmenų, kuriais galėtume pasitikėti savo turtą ir visa jais patikėti. Netgi jeigu jie mūsų asmeniškai nepažįsta, jie turėtų mumis domėtis ir simpatizuotis daugiau, negu kai kurie mūsų giminaičiai (Morkaus 10:29, 30). Milijonams taip vadinamų krikščionių tai yra nelabai įtikėtina, kad yra tokia internacionalinė brolija. Vienok daug tūkstančių Jehovos liudytojų gali tai paliudyti, kad jie atrado tikrą brolišką simpatiją.
10. Kaip gali mums padėti Jėzaus Kristaus pavyzdys turėti gerus santykius su kitais?
10 Kas nesutiks, kad geri santykiai tarp artimųjų ir kaimynų, ir darbo draugų žymiai padeda žmonėms laimėti asmeniškai laimei? Jėzus Kristus mokė meilės kelių. Jis savo gyvenimu parodė pavyzdį. Kas eina meilės keliu išvysto geras savybes su kitais, nes „meilė nedaro pikto savo artimui“ (Romiečiams 13:8-10). Ir kada mes su kitai elgiamės maloniai, su užuojauta ir meile, jiems taip pat bus lengviau pasielgti taip kaip ir mes panašiu būdu.
11. Kaip Biblijos žodis apsaugo mus nuo žalos?
11 Biblijos nurodymai gali mums apsakyti ir apsaugoti, kad nepakenktumėme patys sau. Šito turėtumėm laukti, jeigu tai pats geriausias gyvenimo kelias. Jeigu mes laikysimės moralinių biblinių patarimų, mes apsaugosime save nuo dvasinės žalos ir baimės, kurią atneša sau neleistini santykiai (Patarlių 5:3-11, 18; Mato 5:27, 28; Hebrajams 13:4). Gyventi kaip gyveno ištikimi Kristaus mokiniai duoda mums būtiną jėgą, kad išlaikyti gundymus, ne per daug valgyti ir gerti, nepiktnaudžiauti narkotikais, nedalyvauti azartiniuose žaidimuose arba nepatekti į kitas nedorybės pinkles (Patarlių 23:29, 30; Izaijo 65:11; 1 Korintiečiams 6:9-11; 2 Korintiečiams 7:1). Pinigus, kurie anksčiau buvo naudojami šitiems įpročiams, dabar galima padaryti gera kitiems juos panaudojant. O tai daro laimingu, jeigu duodame iš visos širdies (Apaštalų darbų 20:35). Biblinis patarimas saugotis kartaus pasipiktinimo, papiktinimo arba pavydo padeda geresnei sveikatai (Patarlių 14:30; Psalmyno 36:1-5).
12.
12 Žinoma, kas ir kada su mumis atsitinka, kad pasielgtume taip kaip neturime pasielgti. Galime kitus įžeisti žodžiu arba veiksmu. Tokiu būdu būna skaudu, kad mes netobuli. Bet jeigu su nusižeminimu prašysime Dievo atleidimo, Jis išklausys mus pagrindu mūsų nuoširdaus atgailavimo ir tikėjimo į išperkamąją Kristaus auką (1 Jono 2:1, 2). Todėl galima išsaugoti švarią sąžinę. Mes galime nebijoti prašyti Dievo pagalbos bet kokioje padėtyje. Mes galime pasitikėti Juomi, kad Jis padės mums per savo šventąją Dvasią susidoroti su mūsų problemomis ir bandymais (1 Jono 3:19-22).
13. Kokioje padėtyje yra tie, kurie nekreipia dėmesį į Dievo Žodį?
13 Bet kaip gi yra su tais, kurie nusprendė nekreipti dėmesį į Dievo žodį? Jie vieni neša savo problemas ir bėdas. Žiūrint į galimybes džiaugtis gyvenimu nedaugelio metų bėgyje jie neturi tikros vilties ateičiai. Ir kada artinasi mirtis, jie dažnai bijo bausmės iš aukščiausios valdžios pusės.
14. Kodėl džiaugiasi tikrieji Kristaus mokiniai?
14 Visai kitaip yra su tikinčiais Jėzaus Kristaus mokiniais. Jie neturi baimės prieš ateinančią atsiskaitymo dieną. Vietoje to, jie džiaugiasi laiku, kada Jėzus Kristus ateis su savo šlove, kaipo pergalingas Karalius, išlaisvins juos iš visokios neteisybės ir priespaudos ir išplės savo valdymą po visą žemę (2 Tesalonikiečiams 1:6-10; Apreiškimo 19:11-16; sulyg. Psalmyno 71:8). Taip, prieš mus yra puiki ateitis — ką ji mums atneš?
PUIKI VILTIS ATEIČIAI
15, 16. Kokią puikią ateitį turi ištikimi Dievo tarnai?
15 Biblija į tai atsako: „Bet mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriame teisybė gyvens“ (2 Petro 3:13). „Ir nušluostys Dievas visas ašaras nuo jų akių ir mirties daugiau nebebus nei verksmo, nei ligų daugiau nebebus, nes kas buvo pirma praėjo“ (Apreiškimo 21:4). Netgi mirtis negali sutrukdyti mūsų vilčiai, nes gyvybės davėjas gali prikelti iš mirties. Tą Jis padarys per Savo Sūnų (Jono 5:28, 29).
16 Ką gali dėl tavęs reikšti Dievo pažadas, jo išsipildymas. Įsivaizduok sau gyvenimą po teisinga Jėzaus Kristaus valdžia, tarpe žmonių, kurie iš tikrųjų rūpinasi apie tave ir noriai rūpinasi tavo interesais kaip ir savais. Kada visi klausys Karališkojo meilės Įstatymo, tada nebus daugiau nusikaltimų, neteisybės ir prievartos. Tu daugiau nebenusivilsi nei savimi, nei kitais. Jau niekas nežinos sielos kančių dėl nežinomybės ar didelio pavojaus. Depresija, tuštuma ar vienatvė, kur atnešdavo sielvartą milijonams žmonių, bus praeitis. Niekas nevaitos iš skausmo ir dėl ištiktos nelaimės. Netgi nebus mirties, kuri sutrikdo žmogaus veiklą arba nusineša ką nors iš artimųjų (Izaijo 25:6-8; 65:17).
17. Kodėl gyvenimas tų, kurie neduoda Sutvėrėjui vietos, neturi pilnos prasmės?
17 Sulygink tai su tuom, kad yra žmonių, kurie gali būti moraliai nesugadinti, bet Sutvėrėjui neduoda vietos savo gyvenime. Jie gal būt turi troškimą, sau pagarbą ir materialinių turtų ir netgi tame randa pasitenkinimą, kad padėti stokojančiam arba dalyvauja kultūriniame gyvenime ir protingai linksminasi. Ir vis dėlto jie turi sutikti, kad nieko kito gyvenime nėra. Niekas neapdraustas nuo nelaimės, ligos ir mirties. Valdos negali apsaugoti, nes nuo to ir negali pasiimti, kada mes mirštame (Psalmyno 48:6-20; Mokytojo 5:13-15; 8:8). Nors padėti artimui dažnai atsineša į nepalankias aplinkybes. Todėl teisingai galime paklausti: Kaip gyvenimas gali būti prasmingas, jeigu jis užsibaigė kapu? Galima vadinti jį geru, bet ar jis yra geras, jei tikrumoje jis veikia prieš amžiną ateitį? (Sulyg. Mokytojo 1:11, 15, 18; 2:10, 11; 9:11, 12).
SPRENDIMO LAIKAS
18. (a) Kodėl mes neturime delsti priimti teisingą sprendimą atžvilgiu mūsų gyvenimo? (b) Kokiu būdu mes esame panašioje padėtyje kaip patriarchas Nojus prieš tvaną?
18 Kadangi ateina atsiskaitymo diena, žmonės visur privalo priimti sprendimą, kokiu gyvenimo keliu jie gali eiti, keliu, atnešančiu apdovanojimą ar sunaikinimą. Toks sprendimas būtinas. Mes nežinome, kas bus rytoj. Be to, Jėzaus Kristaus atėjimas dar labiau artinasi ir Jis išplės po visą žemę savo karališką valdymą. Žmonija randasi panašioje padėtyje, kaip patriarchas Nojus prieš tvaną dienose. Jam reikėjo išsirinkti iš dviejų galimybių. 1. Priimti savo gyvenimo amžinybės būdą arba 2. Paklusti Dievo valiai. Jo laimei, Nojus priėmė teisingą sprendimą. Jis statė laivą ir įėjo į jį pagal Dievo įsakymą su septyniais savo artimaisiais. Aštuoni žmonės šeimos nariai pergyveno tvaną ir todėl mes šiandieną gyvename (1 Petro 3:20).
19. Ką mes sužinome iš 1 Petro 3:21, 22 dėl išsigelbėjimo?
19 Viena iš prielaidų pasiekti amžiną gyvenimą yra ta, kad mes įsipareigotume tarnauti Dievui Jehovai kaip Jėzaus Kristaus mokiniai. Lygiai taip, kaip nebuvo išsigelbėjimo už laivo ribų. Nes nėra išsigelbėjimo už Dievo priemonių per Jo sūnų Jėzų Kristų. Apaš. Povilas nurodydamas į aštuonias sielas, jų išsigelbėjimą laive, toliau rašo:
„Taip panašiu būdu ir jūs dabar išsigelbėsite, bet reikš tas, kuris yra ne kūno nešvarumų nuplovimas, bet į Dievą atkreiptas geros sąžinės troškimas per Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Kuris užžengė į dangų ir yra Dievo Tėvo dešinėje, ir Jam yra paduota visi angelai, valdžios ir galybės“ (1 Petro 3:21, 22).
20. Kas parodo, kad krikšto vanduo nepadaro, kad pasiektum amžiną gyvenimą?
20 Tai ne tik krikštas vandeniu, vedantis prie išsigelbėjimo. Nors vanduo gali nuplauti nešvarumus arba purvą, bet kas veda prie išsigelbėjimo, tai ne kūno nešvarumo nuplovimas iškilmingu būdu išorėje. Atkreipk dėmesį, Petras pasakė, kad išgelbėjimas ateis per Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Krikštytas krikščionis turi pripažinti, kad amžinas gyvenimas galimas tiktai dėlto, kad Dievo sūnus numirė kančios mirtimi, buvo prikeltas trečią dieną ir išaukštintas Dievo dešinėje (Romiečiams 10:9, 10).
21. Kaip pasiekiama gera sąžinė?
21 Be to, apaš. Petras pabrėžia troškimą į Dievo atkreiptą geros sąžinės. Kad visi pasiektų geros sąžinės ir kas nori priimti krikštą, turi gailėtis savo ankstyvesniųjų veiksmų. Tikėti į Dievo priemones, tikėti į priemones amžino gyvenimo pasiekimui, palikti blogą gyvenimo būdą ir pilnai atsiduoti Dievui, kas reiškia vykdyti jo valią. Krikštas yra viešas simbolis šito vidinio sprendimo. Jeigu krikštytas mokinys to laikosi, ko dabar jau reikalauja iš jo Dievas Jehova ir jis įsigys gerą sąžinę. Kol jis išlaikys tą gerą sąžinę švarią, jis gali būti išgelbėtas. Dievas neteis jo (Sulyg. Apaštalų darbų 2:38-40; 3:19; 10:34-48).
22. Kaip galime turėti naudos iš abiejų Ap. Petro laiškų?
22 Kuo anksčiau pasirenkamas šitas gerasis gyvenimo kelias, tuo greičiau gaunama iš jo naudos. Todėl jeigu vieną kartą nusprendėme gyventi pagal Dievo valią, ir ženklan priėmėme krikštą, mes turime norą ištikimai laikytis šito sprendimo. Bet kas padės mums liktis tvirtais ant gyvenimo kelio? Kaip mes galime priešintis tai įtakai, kuri mus gali atvesti iki to, kad prarasime dabartines ir būsimas palaimas būti drąsiais Dievo Sūnaus mokiniais. Prieš daug metų Ap. Petras davė puikų atsakymą į šituos klausimus. Abu jo laiškai išdėsto šitas publikacijas. Tikimės, kad tyrinėjimas šitų laiškų padės mums budriai pasirinkti patį geriausią gyvenimo kelią. Kaipo Dievo tarnams ir pasilikti ant to kelio su dideliu džiaugsmu.