13 DALIS

Ryšys su dvasine sfera

„SIEKIMAS ryšių seniai įsišaknijęs žmonėse“, — tokiais žodžiais išsireiškiama knygoje „Apie radiją“. Jo pagalba mes galime turėti ryšį su visomis pasaulio dalimis ir net su kosmonautais, skrendančiais kosmose.

² Belaidė komunikacija užima šiandieną svarbią vietą žmonių gyvenime. Tačiau daugelis praktikuoja dar įdomesnę ryšio formą — ryšį su dvasine sfera.

KALBĖTI SU SUTVĖRĖJU

³ Prieš tūkstantmečius iki radijo išradimo karalius Dovydas rašė:

„Išgirsk Viešpatie, mano žodžius, išklausyk mano ketinimus“ (Psalmyno 5:2).

Ar tau nedingteli mintis, kad Dievas, kaip Aukščiausias Visatos Intelektas, gali išgirsti mūsų maldas, jeigu Jis nori šito. Argi nėra protinga, kad mes ieškome Jo pagalbos, kadangi Jis gali duoti mums teisingą vadovybę (Psalmyno 65:2).

⁴ Ryšio su kuo nors nustatymui reikalingas radijo siųstuvas ir imtuvas. Bet ką reikia turėti, kad per maldą susirišti su Dievu Jehova? Pirma sąlyga — tai tikėjimas, kad „besiartinantis prie Dievo tikėtų, kad Jis yra ir ieškantiems Jo atsilygina“ (Hebrajams 11:6). Taip pat reikia sutikti su Dievo principais, kitaip Dievas mažai klauso mus, kaip doras žmogus su nepasitenkinimu klausosi nepadorios radijo laidos (1 Jono 3:22; Izaijo 1:15).

⁵ Jehova nenustatė griežtų taisyklių priimtinai maldai, tačiau Jis gali girdėti garsią ir tylią maldą. Tu gali melstis bet kokioje padėtyje, vis tiek, ar stovi, ar guli patale, ar klūpai (1 Korintiečiams 1:12, 13). Ir nereikalaujami ypatingi žodžiai arba speciali religinė kalba. Prieš Dievą svarbu nuoširdumas ir nužeminta dvasia. Atkreipk dėmesį, kaip Jėzus vaizdžiai šitą parodė Luko evangelijoje 18:10-14.

⁶ Mes galime bet kuriuo metu asmeninėje maldoje artintis į Dievą Jehovą. Bet Jis pritaria ir bendrai maldai, kuri yra kalbama bendruose krikščionių susirinkimuose. Tokias maldas girdėjo asmenys, kurie dar niekada patys nesimeldė, ir čia jie mokėsi, kaip žmogus gali turėti dvasinį ryšį su Dievu. Šeimoje taip pat būtina melstis kartu, ypatingai prieš valgį. Jėzus Kristus visada meldėsi ir dėkojo už valgį (Morkaus 8:6).

⁷ Galima daug sutikti žmonių, kurie meldžiasi, bet jie skundžiasi, kad jų maldų Dievas neišklauso. Kodėl? Juk Jėzus pasakė Savo mokiniams: „Ko tik prašysite Tėvą Mano vardu, bus jums duota“ (Jono 16:23). „Niekas neateina pas Tėvą, kaip tik per Mane“ (Jono 14:6). Mes matome, kad tik per Jėzų Kristų galime artintis prie Dievo. Gal būt problemos priežastis yra kaip tik ta, kad tas dažnai išleidžiama iš dėmesio. Ką norėjo Jėzus pasakyti žodžiais: „Ir ko tik prašysite“. Apaštalas Jonas parodo, kad mums reikia prašyti tik to, kas sutinka su Jehovos valia. Veltui mes lauksime, kad teisingas Dievas priims mūsų maldas, kurių reikšmė yra neteisinga ir savimeiliška (1 Jono 5:14). Daugelis meldžiasi, kad greitai praturtėtų arba gautų valdžią. Nenuostabu, kad tokių maldų Dievas negirdi ir nereaguoja į jas. Vietoje prašymų dėl mūsų asmeninių reikalų, pageidautina melstis, kad išsipildytų Dievo valia ant žemės (Mato 6:9, 11).

⁸ Per maldą mes turime galimybę kreiptis į Dievą, kaip gerąjį Tėvą, atverti jam savo džiaugsmus, rūpesčius ir poreikius. Jeigu tu šito dar nedarai reguliariai, neatidėliok. Visiškas pasitikėjimas Dievu ir nuolatinis ryšys su Juo per maldą atneš širdies ramybę ir laimingą viltį. Toks bendravimas su Dievu pripildys tave džiaugsmo ir nusiraminimo (Filipiečiams 4:6, 7; Psalmyno 85: 1-6).

ATSAKYMAI IŠ DVASINĖS SFEROS

⁹ Svarbiausiu mūsų maldų turiniu yra prašymas išminties ir Dievo pamokinimo (Psalmyno 26:11; 118:34-36; Jokūbo 1:5). Kaip Dievas girdi tokias maldas? Senovės laikais Dievas pranešdavo per angelą arba pranašą, bet apaštalas Povilas paaiškina, kad Dievas mums kalba per Savo Sūnų, Kurio mokymas ir gyvenimas aprašyti Biblijoje (Hebrajams 1:1, 2; 2:1-3; Jono 20:31). Dabar mes negalime laukti, kad Dievas kalbės asmeniškai mums. Mums reikia ieškoti tos priemonės, kurią Jis nustatė, t. y. Bibliją. Su ta mintimi mes turime uoliai studijuoti Dievo Žodį, sutinkamai su malda apie išmintį. Krikščionių gyvenimo aprašymas taip pat sustiprina mūsų tikėjimą ir pagerina santykius (2 Timotiejui 4:1, 2).

¹⁰ Dievas girdi mūsų maldas ir palaiko mus asmeniškai, šventąja dvasia pagyvina mus. Jis padeda krikščionims suprasti Jo Žodį ir sekti Juo (Izaijo 16:7-13). Dovydas meldėsi: „Išmokyk mane daryti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas; Tavo geroji Dvasia teveda mane tikru keliu“ (Psalmyno 142:10).

AR YRA PIKTOS BŪTYBĖS DVASINĖJE SFEROJE

¹¹ Biblija mums parodo, kad ne tik Dievas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus egzistuoja dvasinėje sferoje. Su vienodu patikimumu Biblija kalba apie inteligentiškas dvasines asmenybes, būtent apie šėtoną ir jo demonus.

¹² Kai kurie laiko šėtoną senovės prietaru. Kiti mano, jeigu Biblija kalba apie šėtoną, tai tik kaip apie blogų žmogaus darbų simbolį.

¹³ Mato 4:1-11 aprašomi įvykiai, kurių metu šėtonas tris kartus gundė Jėzų. Tačiau ten prisimintas šėtonas nebuvo blogio principu Jėzuje, nes Dievo Sūnus laisvas nuo nuodėmės ir pikto (Hebrajams 7:26; 1:8, 9). Ne, šėtonas yra tikra asmenybė. Tai seka iš pranešimo apie Jobą (Jobo 1:6-12).

¹⁴ Bet kaip gali egzistuoti šėtonas? Mes žinome, kad viskas, sukurta Dievo, yra tobula (Pakartoto Įstatymo 32:4; Apreiškimo 4:11). Todėl ar ne logiška priimti, kad šėtonas senovėje buvo teisingu dvasiniu sutvėrimu, kuris buvo sukurtas vienu metu su kitais angelais? Kaip galėjo jis taip sugesti? Jokūbas duoda mums paaiškinimą:

„Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15).

¹⁵ Remiantis tuo, ką mes stebime tarp žmonių, mes žinome, jei kas nors užima atsakingą vietą, jis turi galimybę gauti didelę valdžią. Matyt pas vieną iš Dievo angelų ir buvo tas atvejis. Sukurtas su laisva valia jis pasirinko blogą kelią su viltimi, kad gali tapti kaip Dievas ir paskatinti žmones sekti juo. Tuos įvykius mes galime sulyginti su karaliaus Tiro istorija, apie kurią rašoma Ezechielio 28:1-19. Šitas vyras buvo labai gerbiamas Izraelio tautos, bet dėl išdidumo jis pasikėlė į puikybę ir tai atvedė jį prie žlugimo. Tokiu būdu angelas, kuris tapo šėtonu ir Dievo priešininku, per savo išdidumą priėjo iki žlugimo.

¹⁶ Jeigu pripažįstame, kad egzistuoja šėtonas, mes geriau suprasime įvykius Edeno sode, atvedusius prie to, kad mes tapome netobulais, nuodėmingais, linkusiais į ligas ir mirtį. Šėtonas panaudojo gyvatę, kad pateiktų Ievai mirtį nešantį melą (Pradžios 3:1-5). Todėl Apreiškimo 12:9 šėtonas pristatytas kaip „senoji gyvatė“. Jėzus pasakė apie jį, kad tai „melo tėvas ir žmogžudys nuo pradžios“ (Jono 8:44).

¹⁷ Šėtonas ne vienintelis dvasinis sutvėrimas, pažeidęs Dievo valią. Istorinis pranešimas Pradžios 6:1-3 paaiškina, kad Nojaus dienose kai kurie angelai, gal būt, paskatinti šėtono maišto, priėmė žmogišką kūną, kad turėtų kūnišką ryšį su žemės moterimis. Tai buvo nenatūralu ir neteisėta (Judo 6, 7). Kai Dievas visapasaulinio tvano metu sunaikino pikta ant žemės, tie nepaklusnūs angelai sugrįžo į dvasinę sferą, bet dabar jie buvo kaip demonai, stovintys šėtono pusėje (2 Petro 2:4, 5). Žinomi graikų ir romiečių padavimai apie dievus, gyvenančius tarp dangaus ir žemės, gal būt, yra iškraipymas to, kas pasakyta anksčiau.

BLOGA ĮTAKA IŠ DVASINĖS SFEROS

¹⁸ Piktos dvasios nėra suinteresuotos žmogaus gerove, atvirkščiai, jos stengiasi apgauti, įvesti į suklaidinimą ir atitraukti nuo Dievo garbinimo. Apaštalas Povilas vaizduoja šėtoną kaip „šios daiktų sistemos dievą, kuris apakino netikinčiųjų protus, kad jie neišvystų Kristaus šlovės — Evangelijos šviesos“ (2 Korintiečiams 4:4). Šioje srityje jis turėjo nemažą pasisekimą.

¹⁹ Vienas iš taktinių „senosios gyvatės“ veiksmų yra tas, kad paveikti žmonių mąstymą, kad jokio šėtono nėra. Jis yra kaip nusikaltėlis, platinantis gandus, kad nėra nusikaltimo ir tuo vedantis žmones į abejojimą. Kita šėtono taktika pasireiškė baisiomis piktadarybėmis, kurias vykdė klaidingų Dievo garbintojų rankos. Tai inkvizicija, kryžiaus žygiai, karų laiminimas ir t. t. Per tai daug romių ir dorų žmonių nusigręžė nuo Dievo Jehovos, nes jie būdami suklaidinti tikėjo, kad Dievas yra šitų bažnyčių ir religijų pusėje.

²⁰ Nepamiršk, kad apaštalas Povilas pažymėjo šėtoną kaip šios daiktų sistemos dievą. Kai kurie žmonės išjuokia sąvoką, kad šėtonas realybė ir daro įtaką pasaulio tautoms. Bet kai šėtonas pasiūlė Jėzui viso pasaulio karalysčių valdžią, Jėzus neginčijo, kad jis neturi tos pasaulio valdžios (Luko 4:5-8). Argi nematyti, kad pasaulio įvykius stumia į priekį pikta jėga? Skaityk šitą ryšį Apreiškimo 12:9, 12.

VENGTI BENDRAVIMO SU PIKTOMIS DVASIOMIS

²¹ Mokslininkai išstudijavo taip vadinamą suvokimą už mąstymo ribų. Čia priklauso minčių skaitymo fenomenas, aprašymas įvykių ir daiktų, apie kuriuos niekas niekada nežinojo ir „materijos poveikis per dvasią“, pvz., kaip krinta kortos. Parapsichologai ištyrė triuko galimybę, bet jie negali paaiškinti tų viršžmogiškų dalykų. Ar gali Biblijos mokymas tai paaiškinti?

²² Šėtonas ir demonai gali daryti tiesiogią įtaką į žmones ir jų reikalus. Senuosiuose Filipuose Graikijoje buvo mergaitė, kuri galėjo nuspėti ateitį. Kaip jai tai pasisekdavo? Istoriniame aprašyme sakoma, kad demonų dvasia įteigdavo mergaitei, ką reikia kalbėti. Apaštalas Povilas padėjo jai išsilaisvinti iš demonų jėgos (Apaštalų darbų 16:16-18).

²³ Demonai tikrai egzistuoja ir turi didelę jėgą. Dievo Žodis daug kartų perspėja nebendrauti su jais. Yra smerkiama sakyti užkeikimus, kalbėti su mediumu ir sueiti į ryšį su mirusiais (Pakartoto Įstatymo 18:10-12; Kunigų 20:6, 27; Galatams 5:19-21). Šitie perspėjimai šiandieną dar labiau savalaikiai. Tu gal būt domiesi toli paplitusiais viršžmogiško mąstymo fenomenais. Daugelio filmų ir romanų turinys yra apie dvasias ir mokymus, kaip išvaryti demonus. Daugelis siekia pažvelgti į savo būsimą gyvenimą padedant būrimui ir astrologijai.

²⁴ Bendravimas su piktomis dvasiomis pavojingas gyvybei. Daugybė atvejų parodo, kad demonai savo įtaka gali padaryti daug žalos (Mato 8:28-33). Žinomi faktai, kai demonai apsėsdavo kai kuriuos asmenis, naktį sukeldavo šlamesį, judindavo daiktus, sujaudindavo lytinius organus, iššaukdavo ligas, nepažįstami balsai kai kuriuos privesdavo iki savižudybės, nužudymo arba išprotėjimo.

²⁵ Žinoma, kai kurie reti įvykiai turi ir fizinę priežastį, pavyzdžiui, cheminių srovių sutrikimas organizme, kas gali paveikti atmintį ir mąstymą. Todėl būtų neprotinga neigti šėtono ir demonų egzistavimą. Negalima neįvertinti rimto Biblijos perspėjimo apie piktas dvasias.

²⁶ Ar galima išsivaduoti iš demonų priespaudos? Dievas šiandieną nesuteikia pagalbą per tam tikras asmenybes, kad išgydytų ligonius, išvarytų demonus arba prikeltų iš mirusių. Bet Dievas padeda išsilaisvinti iš šėtono valdžios (Apaštalų darbų 26:18; Efeziečiams 6:12). Reikia maldoje kreiptis į Jehovą, tarti Jo vardą ir rimtai prašyti Jo pagalbos (Patarlių 18:10). Reikia priešintis demoniškiems šnibždesiams, vengti spiritizmo ir nebendrauti su asmenimis, užsiimančiais demonizmu (2 Korintiečiams 6:14-17; Mato 4:1-11).

²⁷ Yra žinoma, kad demonai dažnai per kokį nors daiktą pasilieka kontakte su kokiu nors žmogumi. Labai svarbu pašalinti visus daiktus, turėjusius realų bendravimą su spiritizmu (amuletai, kristaliniai rutuliai ir t. t.). Biblija rašo, kad senajame Efeze daugelis padarė tai, nors anksčiau jie užsiiminėjo magijos mokslu (Apaštalų darbų 19:18-20).

²⁸ Tačiau nereikalaujama nuolatos gyventi baimėje dėl piktų dvasių. Vietoje to Biblija skatina apsiginkluoti dvasios kalaviju (Efeziečiams 6:14-18).

Tad stokite į kovą, apsijuosę savo strėnas TIESA, apsivilkę TEISUMO šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti TAIKOS EVANGELIJĄ. O svarbiausia, pasiimkite TIKĖJIMO skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles“ (Efeziečiams 6:14-18).

Kaip čia parodo Dievo Žodis, reguliarus ryšys su Jehova maldoje yra puiki apsauga nuo piktų dvasių. Biblija kalba apie deramą išmintį: „Būkite klusnūs Dievui, o priešinkitės velniui ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jokūbo 4:7).

[Studijų klausimai]

Ko reikalaujama, kad mūsų maldos būtų išklausytos? (4, 5)

Ką sužinome mes iš Biblijos apie maldą? (6-8)

Kaip mes galime gauti iš Dievo atsakymą? (9, 10)

Iš kur mes žinome, kad egzistuoja šėtonas? (11-15)

Kodėl mums svarbu žinoti, kad šėtonas ir demonai egzistuoja? (16, 17)

Kaip piktos dvasios veikia į žmones? (2 Korintiečiams 11:13-15) (18-20)

Per ką gali kas nors patekti piktų dvasių įtakon? (21-23)

Kaip galima atsikratyti ryšio su piktomis dvasiomis? (24-28)