18 skyrius
„Pasaulio pabaiga“ arti!
1. Iš kur žemiškieji Kristaus pasekėjai galėjo žinoti, kada jis pradėjo valdyti danguje?
KAI JĖZUS KRISTUS išmetė Šėtoną bei jo angelus iš dangaus ir pradėjo valdyti savo Karalystę, tai reiškė, kad priartėjo Šėtono ir jo piktos sistemos pabaiga (Apreiškimas 12:7-12). Tačiau kaip Kristaus pasekėjai žemėje galėjo žinoti, kad šitas nematomas jų akims įvykis jau įvyko danguje? Kaip jie galėjo žinoti, kad Kristus nematomai dalyvauja Karalystės valdžioje ir kad „pasaulio pabaiga“ arti? Jie galėjo tai sužinoti, patikrindami, ar išsipildo Jėzaus duotas „ženklas“.
2. Kokį klausimą uždavė Kristui jo mokiniai?
2 Prieš pat Jėzaus mirtį, jam sėdint Alyvų kalne, keturi jo apaštalai atėjo paklausti jo apie „ženklą“. Šį jų klausimą Biblijoje skaitė milijonai žmonių: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3). Tačiau ką iš tikrųjų reiškia posakiai „tavo atėjimas“ ir „pasaulio pabaiga“?
3. a) Ką iš tikrųjų reiškia posakiai „tavo atėjimas“ ir „pasaulio pabaiga“? b) Todėl kaip tiksliai verčiamas klausimas, kurį iškėlė Kristaus mokiniai?
3 Graikiškas žodis, čia išverstas žodžiu „atėjimas“, yra parousia, ir jis reiškia „dalyvavimas“. Taigi kai „ženklas“ yra matomas, tai reiškia, kad Kristus, nors ir nematomai, dalyvauja, kad jis jau atėjo į Karalystės valdžią. Posakis „pasaulio pabaiga“ taip pat labai klaidina. Tai nereiškia žemės pabaigos, bet veikiau Šėtono daiktų sistemos pabaigą (2 Korintiečiams 4:4). Todėl apaštalų klausimas tiksliai skaitomas taip: „Pasakyk mums, kada tai bus ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, NW).
4. a) Iš ko susideda „ženklas“, kurį pateikė Jėzus? b) Kaip „ženklą“ galima sulyginti su pirštų atspaudu?
4 Jėzus nepateikė tik vieno įvykio kaip „ženklo“. Jis kalbėjo apie daugelį įvykių bei situacijų. Kiti Biblijos rašytojai, be Mato, mini papildomus įvykius, ženklinančius „paskutines dienas“. Visi tie išpranašauti dalykai turėjo būti tuo laiku, kurį Biblijos rašytojai vadino „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5; 2 Petro 3:3, 4). Tie įvykiai turėjo būti lyg skirtingos linijos, sudarančios žmogaus pirštų atspaudą, kuris negali priklausyti jokiam kitam asmeniui. „Paskutinės dienos“ pasižymi savo ypatingais ženklais, arba įvykiais. Jie sudaro tikslų „pirštų atspaudą“, kuris negali priklausyti kokiam nors kitam laikotarpiui.
5, 6. Ką tu supranti apie „daiktų sistemos pabaigą“, tyrinėdamas 11 „paskutinių dienų“ įrodymų gretimuose puslapiuose?
5 Šios knygos 16-me skyriuje mes aptarėme biblinius įrodymus, kad Kristus sugrįžo ir pradėjo viešpatauti tarp savo priešų 1914 metais. Dabar atidžiai patikrink įvairius Kristaus dalyvavimo „ženklo“ bruožus ir tolesnius įrodymus to, kad prasidėjo piktosios Šėtono daiktų sistemos „paskutinės dienos“. Tyrinėdamas šiuos išpranašautus įvykius kituose keturiuose puslapiuose, atkreipk dėmesį, kaip jie išsipildo nuo 1914 metų.
„TAUTA SUKILS PRIEŠ TAUTĄ IR KARALYSTĖ PRIEŠ KARALYSTĘ“ (Mato 24:7).
Tu galbūt matei šios „ženklo“ dalies išsipildymą nuo 1914 metų! Tais metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Niekada istorijoje dar nebuvo buvę tokio baisaus karo. Tai buvo totalinis karas. Pirmasis pasaulinis karas buvo daug didesnis už visus karus, kurie vyko per 2400 metų iki 1914 metų. Bet praėjus vos 21 metams po šio karo pabaigos, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Ir jis padarė keturiskart daugiau nuostolių negu Pirmasis pasaulinis karas.
Baisūs karai tebevyksta iki šiol. Nuo to laiko, kai 1945 metais pasibaigė Antrasis pasaulinis karas, maždaug 150-yje visoje žemėje vykusių karų žuvo daugiau kaip 25 milijonai žmonių. Kasdien kur nors pasaulyje vyksta vidutiniškai 12 karų. Ir nuolat gresia kito pasaulinio karo pavojus. Vien Jungtinėse Valstijose yra pakankamai branduolinių ginklų, kad būtų galima 12 kartų sunaikinti kiekvieną vyrą, moterį ir kūdikį žemėje!
„VIETOMIS BUS BADMEČIŲ“ (Mato 24:7).
Po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjo didžiausias visoje istorijoje badas. Vien šiaurės Kinijoje 15 000 žmonių kasdien mirdavo iš bado. Bet maisto trūkumas po Antrojo pasaulinio karo buvo dar didesnis. Tuo metu badavo ketvirtadalis žemės gyventojų! Ir nuo to laiko daugelis žmonių žemėje stokoja maisto.
„Kas 8,6 sekundės silpnai išsivysčiusioje šalyje kas nors miršta nuo ligų, susijusių su bloga mityba“, — rašė New York Times 1967 metais. Milijonai žmonių tebemiršta iš bado — apie 50 milijonų kasmet! 1980 metais beveik ketvirtadalis žemės gyventojų (1000000000 žmonių) kentė alkį, nes negavo pakankamai pavalgyti. Netgi šalyse, kur maisto produktų gausu, daugelis yra tokie neturtingi, jog negali jų nusipirkti.
„ŠEN IR TEN BUS... LIGŲ“ (Luko 21:11).
Tuoj pat po Pirmojo pasaulinio karo nuo ispaniškojo gripo mirė daugiau žmonių negu nuo kokios nors kitos epideminės ligos kada nors žmonijos istorijoje. Jis pareikalavo maždaug 21 milijono aukų! Epidemijos ir ligos tebesiaučia iki šiol. Milijonai žmonių kasmet miršta nuo širdies ir vėžio ligų. Labai greitai plinta venerinės ligos. Kitos baisios ligos, tokios kaip maliarija, karštinė ir upinis aklumas atsiranda vienoje šalyje po kitos, ypač Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
„VIETOMIS BUS... ŽEMĖS DREBĖJIMŲ“ (Mato 24:7).
Nuo 1914 metų iki dabar buvo daug daugiau didelių žemės drebėjimų, negu bet kuriuo kitu rašytinės istorijos laikotarpiu. Daugiau kaip per 1000 metų, nuo 856 m. e. metų iki 1914 metų, buvo tik 24 didesni žemės drebėjimai, kurių metu žuvo apie 1 973 000 žmonių. Bet per 63 metus, nuo 1915 iki 1978 metų, 43-juose dideliuose žemės drebėjimuose žuvo apie 1 600 000 žmonių.
„ĮSIGALĖS NETEISYBĖ“ (Mato 24:12).
Iš visų žemės kraštų ateina žinios apie didėjantį įstatymų nepaisymą ir nusikalstamumą. Tokie smurtiniai nusikaltimai, kaip žmogžudystės, išprievartavimai ir apiplėšimai dabar nepaprastai plinta. Vien Jungtinėse Valstijose vidutiniškai kas sekundę padaromas vienas sunkus nusikaltimas. Daugelyje šalių net dieną niekas nesijaučia saugus gatvėje. Naktį žmonės pasilieka savo namuose užsirakinę ir užsibarikadavę duris, bijodami išeiti iš namų.
„ŠEN IR TEN BUS... IŠGĄSTINGŲ ĮVYKIŲ“ (Luko 21:11, ŠvR).
Šiandien baimė turbūt yra stipriausias vidinis jausmas žmonių gyvenime. Netrukus po pirmosios branduolinės bombos sprogimo atominės energijos mokslininkas Haroldas K. Juris pasakė: „Mes valgysime bijodami, miegosime bijodami, gyvensime bijodami ir mirsime bijodami.“ Tai galima pasakyti apie didelę žmonijos dalį. Ir taip yra ne tik dėl nuolatinės branduolinio karo grėsmės. Žmonės taip pat bijo kriminalinių nusikaltimų, aplinkos užteršimo, ligų, infliacijos ir daugelio kitų dalykų, kurie sudaro grėsmę jų saugumui ir net gyvybei.
„NEKLUSNŪS GIMDYTOJAMS“ (2 Timotiejui 3:2).
Šiandien tėvai dažnai mažai kontroliuoja savo vaikus. Jaunimas maištauja prieš kiekvieną autoritetą. Taigi visos šalys žemėje kenčia dėl jaunimo nusikaltimų. Kai kuriose šalyse daugiau kaip pusę sunkių nusikaltimų padaro vaikai nuo 10 iki 17 metų amžiaus. Tokius nusikaltimus, kaip žmogžudystės, išprievartavimai, užpuolimai, apiplėšimai, įsilaužimai, automobilių vagystės, padaro vaikai. Niekada anksčiau istorijoje nepaklusnumas tėvams nebuvo taip plačiai paplitęs.
„GODŪS PINIGŲ“ (2 Timotiejui 3:2).
Kur šiandien bepažvelgtum, visur gali matyti godumą. Daugelis už pinigus praktiškai daro viską. Jie vagia arba net žudo. Neretai godūs žmonės gamina ir parduoda produktus, nuo kurių, kaip yra žinoma, vienaip ar kitaip susergama arba net mirštama. Visiškai atvirai žmonės kalba apie pinigus arba parodo savo gyvenimu: „Tai mano dievas.“
„LABIAU LINKĘ Į MALONUMUS NEGU Į DIEVĄ“ (2 Timotiejui 3:4).
Dauguma žmonių šiandien galvoja tik apie savo pačių malonumus, o ne apie tai, kas patinka Dievui. Daugelis mėgsta kaip tik tai, ką Dievas smerkia, pavyzdžiui, paleistuvystę, svetimavimą, girtuoklystę, piktnaudžiavimą narkotikais ir kitus vadinamuosius malonumus. Netgi pramogos, kurios savaime gali būti naudingos, laikomos svarbesnėmis, negu pastangos susipažinti su Dievu ir jam tarnauti.
„DEDĄSI MALDINGI, BET ATSIŽADĖJĘ MALDINGUMO JĖGOS“ (2 Timotiejui 3:5).
Pasaulio lyderiai ir paprasti žmonės dažnai dedasi dievobaimingi. Jie galbūt lanko pamaldas ir aukoja religiniams reikalams. Vyriausybės nariai, pradėdami eiti pareigas, galbūt deda ranką ant Biblijos. Bet dažnai jie tik ‛dedasi maldingi’. Tačiau, kaip pranašavo Biblija, teisingas Dievo garbinimas daugumai žmonių nėra joks veiksnys jų dabartiniame gyvenime. Jų neskatina tikra jėga siekti gėrio.
„NIOKOJA ŽEMĘ“ (Apreiškimas 11:18).
Oras, kuriuo kvėpuojame, vanduo, kurį geriame, ir žemė, kuri augina maistą, yra teršiami. Užteršimas toks pavojingas, kad mokslininkas Baris Komoneris įspėjo: „Aš manau, kad jeigu šis besitęsiantis žemės užteršimas nebus sustabdytas, galų gale šioje planetoje nebegalės egzistuoti gyvybė.“
6 Argi, visa tai apsvarsčius, neaišku, kad tas Kristaus duotas „ženklas“ ir jo mokinių pranašavimai dabar išsipildo? Nors yra daug kitų įrodymų, bet čia pateiktųjų visiškai pakanka parodyti, jog mes tikrai gyvename tuo laiku, kurį Biblija nusakė kaip „paskutines dienas“.
7. a) Kodėl Biblijos pranašystės apie Kristaus dalyvavimą ir „paskutines dienas“ tokios vertos dėmesio? b) Ką numatė pasaulio lyderiai prieš 1914 metus, priešingai Biblijos pranašystėms?
7 Vis dėlto kai kurie žmonės galbūt pasakys: „Karai, badas, ligos ir žemės drebėjimai buvo dažni istorijos įvykiai. Taigi nebuvo sunku nusakyti, kad jie ir vėl vyks.“ Tačiau pagalvok: Biblija ne tik išpranašavo šiuos dalykus, bet ir nurodė, kad jie vyks pasauliniu mastu. Biblijoje taip pat pasakyta, kad visi tie dalykai įvyks tos kartos dienomis, kuri gyveno jau 1914 metais. O ką pranašavo įžymūs pasaulio lyderiai dar prieš 1914 metus? Jie kalbėjo, kad sąlygos, teikiančios taikos viltį visame pasaulyje, niekada nebuvo palankesnės, kaip tada. Tačiau Biblijos išpranašautos baisios nelaimės prasidėjo kaip tik laiku, 1914 metais! Iš tikrųjų dabar pasaulio lyderiai kalba, kad 1914 metai buvo posūkis istorijoje.
8. a) Kuri karta, pagal Jėzaus nurodymus, turėjo pamatyti šios daiktų sistemos pabaigą? b) Taigi kuo mes galime būti įsitikinę?
8 Po to, kai Jėzus atkreipė dėmesį į daugelį dalykų, paženklinusių laikotarpį nuo 1914 metų, jis pasakė: „Nepraeis nė ši karta, iki visa tai [įskaitant šios sistemos pabaigą] įvyks“ (Mato 24:34, 14). Kokią kartą Jėzus turėjo galvoje? Jis turėjo omenyje žmonių kartą, kuri gyveno 1914 metais. Iki šiol tebegyvenantys šitos kartos žmonės dabar jau labai seni. Tačiau kai kurie iš jų dar gyvi pamatys šios piktos sistemos pabaigą. Taigi mes galime būti tikri: netrukus visam blogiui ir piktiems žmonėms Armagedone ateis netikėta pabaiga.
[Iliustracija 149 puslapyje]
Jėzus paaiškino savo mokiniams, koks bus regimas įrodymas, kad jis nematomai dalyvauja Karalystės valdžioje
[Iliustracija 154 puslapyje]
1914 — ARMAGEDONAS
Kai kurie iš kartos, gyvenusios 1914 metais, pamatys šios daiktų sistemos pabaigą ir išliks gyvi