2 dalis
Žemė be kančių
1, 2. Kokio skirtingo požiūrio laikosi daugelis žmonių?
TAČIAU milijonų žmonių požiūris visiškai kitoks. Jie mato nuostabią žmonijos ateitį ir kalba, jog greitai žemėje nebeliks nei blogio, nei kančių, — visos blogybės bus pašalintos ir įkurtas naujas pasaulis. Jie netgi tvirtina, kad jau dabar dedamas to pasaulio pamatas!
2 Šitie žmonės tiki, kad naujajame pasaulyje nebebus karų, žiaurumo, nusikaltimų, neteisybės ir skurdo. Tai bus pasaulis be ligų, sielvarto, ašarų ir net be mirties. Tuomet žmonės taps tobuli ir laimingi amžinai gyvens žemės rojuje. Netgi mirusieji bus prikelti ir galės gyventi amžinai!
3, 4. Kuo remiantis galima tikėti, kad rojus tikrai bus?
3 Ar šis ateities paveikslas — tik svajonė, tik nerealus troškimas? Anaiptol. Toks požiūris remiasi tvirtai pagrįstu tikėjimu, kad rojus žemėje tikrai bus. (Hebrajams 11:1) Kodėl galime būti tuo tikri? Kadangi tai pažadėjo visagalis Kūrėjas.
4 Apie Dievo pažadus Šventajame Rašte sakoma: „Visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, ir nė vienas neliko neįvykdytas.“ „Dievas nėra žmogus, kad meluotų... Tai argi jis neįvykdys, ką pažadėjo? Argi jis nepadarys, ką pasakė?“ „Galybių Viešpats prisiekė, sakydamas: ‘Ką sumaniau, tai ir bus, ką nusprendžiau, tai ir įvyks.’“ (Jozuės 23:14; Skaičių 23:19; Izaijo 14:24)
5. Kokių kyla klausimų?
5 Bet jeigu Dievas buvo numatęs įkurti žemėje rojų, kodėl leido atsitikti blogiems dalykams? Kodėl laukė šešis tūkstančius metų, kad ištaisytų tai, kas negera? Gal visi tie kančių šimtmečiai tik parodo, jog Dievas mumis nesirūpina? O gal Dievo išvis nėra?