Kokią gerą naujieną jie nori jums pranešti

KAI Jėzus buvo žemėje, jo mokiniai kartą priėję paklausė: „Koks tavo atėjimo [„dalyvavimo“, NW] ir pasaulio pabaigos ženklas?“ Jis atsakė, jog bus karų, į kuriuos įsitrauks daug tautų, bus badmečių, epidemijų, žemės drebėjimų, didės neteisybė, daugelį klaidins apgaulūs religiniai mokytojai, tikrieji jo sekėjai bus nekenčiami bei persekiojami ir daugelio žmonių meilė teisybei atšals. Kai šie dalykai prasidės, tai reikš, kad Kristus nematomai dalyvauja ir kad dangaus Karalystė čia pat. Tai bus naujiena — gera naujiena! Todėl kaip ženklo dalį Jėzus paminėjo ir tai: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:3-14).

Paskutiniai pasaulio įvykiai iš tikrųjų yra blogi, bet jie liudija apie Kristaus dalyvavimą, o tai yra gera. Anksčiau minėtos aplinkybės išryškėjo nuo garsiųjų 1914 metų! Tie metai ženklino nežydų laikų pabaigą ir perėjimo laikotarpio nuo žmonių valdymo į Tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą pradžią.

Kad perėjimo laikotarpis turėjo būti, nurodyta Psalmyno 110-ojo skyriaus 1 ir 2 eilutėse bei Apreiškimo 12:7-12. Ten paaiškinama, jog Kristus sėdės Dievo dešinėje danguje, kol ateis jam laikas tapti Karaliumi. Tuomet danguje bus karas, kuris baigsis Šėtono išmetimu į žemę ir tai sukels jai vargą, o Kristus valdys tarp savo priešų. Blogis bus visiškai pašalintas per „didelį suspaudimą“, kurio kulminacija bus Harmagedono karas. Paskui prasidės taikus Kristaus viešpatavimo Tūkstantmetis (Mato 24:21, 33, 34; Apreiškimo 16:14-16).

Tad Biblijoje sakoma: „Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių!“ (2 Timotiejui 3:1-5)

Kai kas gali tvirtinti, jog visa tai dėjosi ir anksčiau žmonijos istorijoje, bet tikrai aišku — ne tokiu plačiu mastu. Istorikų ir apžvalgininkų teigimu, niekada žemėje nebuvo tokio laikotarpio, kokį išgyvename nuo 1914 metų. (Žiūrėkite 7 puslapį.) Nelaimių kur kas daugiau nei visais ankstesniais laikais. O dėl kitų Kristaus nusakyto paskutinių dienų ženklo ypatybių, reikėtų atsižvelgti į tolesnius faktus. Tokio masto pasaulinio skelbimo apie Kristaus dalyvavimą bei Karalystę istorijoje dar nėra buvę. Niekas nebuvo taip aršiai persekiojamas už skelbimą kaip Jehovos liudytojai. Šimtai jų buvo nubausti mirtimi nacių koncentracijos stovyklose. Ir šiandien yra šalių, kur Jehovos liudytojų veikla uždrausta, o dar kitur jie suiminėjami, kalinami, kankinami ir žudomi. Visa tai — Jėzaus pateikto ženklo dalis.

Kaip nusakyta Apreiškimo 11:18, „tautos įširdo“ ant Jehovos ištikimųjų liudytojų, ir tai rodo, kad paties Jehovos „rūstybė“ išsilies ant tų tautų. Ta pati Rašto eilutė sako, jog Dievas ‛sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’. Žmonijos istorijoje dar nėra buvę laiko, kad grėstų pavojus gyvybei žemėje. Tačiau dabar taip yra! Daugelis mokslininkų perspėja: jeigu žmogus ir toliau terš žemę, ji taps nebegyvenama. Bet Jehova „padarė [žemę] gyvenamą“, todėl pašalins teršėjus anksčiau, negu jie spės ją nuniokoti (Izaijo 45:18).

ŽEMIŠKOS PALAIMOS VALDANT KARALYSTEI

Mintis, jog Dievo Karalystės pavaldiniai gyvens žemėje, daugeliui Biblija tikinčiųjų, laukiančių išganymo danguje, gali pasirodyti keista. Tačiau Biblija parodo, kad tik ribotas skaičius žmonių eina į dangų, o nesuskaičiuojama daugybė — milžiniška minia — kitų amžinai gyvens žemėje (Psalmyno 37:11, 29; Apreiškimo 7:9; 14:1-5). Kad Kristaus valdoma Dievo Karalystė viešpataus žemei, atskleidžiama biblinėje Danieliaus knygos pranašystėje.

Joje Kristaus Karalystė pavaizduota akmeniu, atplėštu nuo kalnui prilygintos Jehovos visavaldystės. Jis trenkia ir sudaužo statulą, simbolizuojančią galingas žemės valstybes, o pats ‛akmuo, trenkęs į statulą, virsta dideliu kalnu ir pripildo visą žemę’. Pranašystėje toliau sakoma: „Anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:34, 35, 44).

Apie šią Karalystę ir Rašto teikiamą amžinojo gyvenimo išvalytoje žemėje viltį Jehovos liudytojai ir nori jums papasakoti. Milijonai dabar gyvenančių žmonių ir daugybė milijonų gulinčiųjų kapuose turės galimybę gyventi žemėje amžinai. Tuomet, per Jėzaus Kristaus valdymo Tūkstantmetį, bus pasiektas Jehovos pradinis tikslas, kurį jis turėjo sukurdamas žemę ir apgyvendindamas joje pirmąją žmonių porą. Šiame žemės Rojuje niekada nebus nuobodu. Kaip Adomui buvo pavestas darbas Edeno sode, taip žmonija gaus įdomių užduočių — prižiūrėti žemę, jos augmeniją bei gyvūniją. Jie „ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais“ (Izaijo 65:22; Pradžios 2:15).

Daugelyje Rašto vietų nurodoma, kokios sąlygos bus tuomet, kai Dievas atsakys į maldą, kurios išmokė Jėzus: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10). Tačiau užtektų ir šios vienos eilutės: „Išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: ‛Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.’ O Sėdintysis soste tarė: ‛Štai aš visa darau nauja!’ Ir sako: ‛Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri’“ (Apreiškimo 21:3-5).

[Anotacija 15 puslapyje]

„Sunkūs laikai“,

BET „tada ateis galas“

[Iliustracija 18 puslapyje]

Nyderlandai

[Iliustracija 18 puslapyje]

Nigerija