Kaip jie skelbia gerąją naujieną

KRIKŠČIONIMS įsakyta ‛padaryti mokiniais visų tautų žmones’, bet tai nereiškia, kad jie turi atversti kitus prievarta ar jėga. Jėzaus pavedimas buvo ‛nešti gerąją naujieną vargdieniams’, ‛guosti prislėgtuosius’ bei „visus liūdinčiuosius“ (Mato 28:19; Izaijo 61:1, 2; Luko 4:18, 19). Jehovos liudytojai daro tai skelbdami gerąją naujieną iš Biblijos. Jie, kaip ir senovės pranašas Ezechielis, ieško tų, kurie ‛dūsauja ir dejuoja dėl visų bjauriųjų nusikaltimų’ (Ezechielio 9:4).

Norėdami surasti tuos, kurie sielojasi dėl esamų sąlygų, liudytojai dažniausiai eina po namus. Jie deda daug pastangų pasiekti žmones, nes ir Jėzus „keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę“. Tą patį darė ir pirmieji jo mokiniai (Luko 8:1; 9:1-6; 10:1-9). Šiandien, kur tik galima, Jehovos liudytojai stengiasi apsilankyti kiekvienuose namuose keletą kartų per metus, kad trumpai pasikalbėtų su šeimininku apie jį dominančius ar nerimą keliančius vietinius ir pasaulio įvykius. Siūloma aptarti vieną ar dvi Rašto eilutes ir jeigu šeimininkas susidomi, liudytojas gali ateiti pratęsti pokalbio kitą kartą patogiu laiku. Galima gauti Bibliją ir ją paaiškinančios literatūros, o jeigu šeimininkas pageidauja, jam namuose nemokamai vedamos Biblijos studijos. Milijonai tokių studijų visame pasaulyje nuolat vedama su pavieniais asmenimis bei šeimomis.

‛Geroji naujiena apie karalystę’ dar pranešama per sueigas, rengiamas vietinėse Karalystės salėse. Liudytojai ten veda sueigas kas savaitę. Viena sueiga yra viešas pranešimas aktualia tema ir kokios nors biblinės temos ar pranašystės apsvarstymas, remiantis Sargybos bokšto žurnalu. Kita sueiga — mokykla, padedanti liudytojams tapti vaisingesniais gerosios naujienos skelbėjais, ir skelbimo darbo vietinio susirinkimo teritorijoje aptarimas. Taip pat kartą per savaitę mažomis grupelėmis liudytojai renkasi privačiuose butuose į Biblijos studijas.

Visos šios sueigos atviros visuomenei. Rinkliavų nėra. Tokios sueigos naudingos visiems. Biblijoje sakoma: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.“ Asmeninis studijavimas ir tyrinėjimas yra būtinas, tačiau susitikimai su kitais pakelia dvasią: „Kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką“ (Hebrajams 10:24, 25; Patarlių 27:17).

Liudytojai taip pat išnaudoja progas kasdien kalbėtis su žmonėmis apie gerąją naujieną. Galbūt tai keletas žodžių su kaimynu ar bendrakeleiviu autobuse ar lėktuve, pokalbis su draugu ar giminaičiu, o gal diskusija su bendradarbiu per pietų pertrauką. Jėzus, gyvendamas žemėje, irgi liudijo panašiai — vaikščiodamas pajūriu, sėdėdamas ant kalno šlaito, pietaudamas kieno nors namuose, dalyvaudamas vestuvėse ar plaukdamas žvejų valtimi Galilėjos ežeru. Jis mokė sinagogose ir Jeruzalės šventykloje. Kad ir kur būdavo, jis rasdavo progų pakalbėti apie Dievo Karalystę. Jehovos liudytojai šiuo požiūriu seka jo pėdomis (1 Petro 2:21).

MOKYTI PAVYZDŽIU

Visi šie gerosios naujienos skelbimo būdai būtų bereikšmiai, jeigu skelbėjas pats nesilaikytų to, ko moko. Kalbėti viena, o daryti kita yra veidmainystė, ir dėl religinės veidmainystės milijonai atmetė Bibliją. Tačiau Biblija kaltinama neteisingai. Rašto aiškintojai ir fariziejai turėjo Hebrajiškuosius raštus, bet Jėzus pavadino tuos anų laikų mokytojus veidmainiais. Kalbėdamas, kad jie skaito iš Mozės įstatymo, jis pridūrė savo mokiniams: „Visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro“ (Mato 23:3). Pavyzdingas krikščionies gyvenimas pasako daug daugiau nei ilgi pamokslavimai. Tai buvo pabrėžta krikščionėms žmonoms, turinčioms netikinčius vyrus: „Tie... ir be žodžio būtų laimėti tikėjimui žmonų elgesiu, matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą“ (1 Petro 3:1, 2).

Todėl Jehovos liudytojai stengiasi sudominti žmones gerąja naujiena ir pavyzdingai krikščioniškai elgdamiesi — tuo, ko moko kitus. Jie deda pastangas ‛kitiems daryti tai, ko patys norėtų, kad kiti darytų jiems’ (Mato 7:12). Jie stengiasi taip elgtis su visais žmonėmis — ne tik su kitais liudytojais, draugais, kaimynais ar giminaičiais. Kadangi jie netobuli, ne visada jiems tai pasiseka. Tačiau visa širdimi trokšdami daryti gera visiems žmonėms, jie ne tik skelbia jiems gerąją naujieną apie Karalystę, bet ir ištiesia pagalbos ranką, kada tik įmanoma (Jokūbo 2:14-17).

[Iliustracija 19 puslapyje]

Havajai

[Iliustracija 19 puslapyje]

Venesuela

[Iliustracija 19 puslapyje]

Jugoslavija

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Patogiai įrengtose Karalystės salėse apsvarstomos biblinės temos

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Savose šeimose ir bendraudami su kitais liudytojai nuoširdžiai stengiasi elgtis taip, kaip pataria kitiems