Logiškas medžiagos dėstymas

PRIEŠ pradėdamas logiškai sisteminti medžiagą įsidėmėk, ko sieki: ar nori tik pateikti informaciją konkrečia tema — apie tam tikrą tikėjimo dalyką, požiūrį, savybę, elgseną ar gyvenseną? gal tikiesi įrodyti ar paneigti kokią nors sampratą? o gal nori paskatinti klausytojus branginti ką nors ar veikti? Ar kalbėtum vienam asmeniui, ar didesnei auditorijai, kad kalba išeitų įtikinama, turi apsvarstyti, ką klausytojai jau žino tuo klausimu ir koks jų požiūris. Paskui sistemink medžiagą taip, kad pasiektum tikslą.

Apie Sauliaus (Pauliaus) tarnybą Damaske Apaštalų darbų 9:22 rašoma, jog jis „kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, [„logiškai“, NW] įrodinėdamas, kad Jėzus yra Mesijas“. Koks buvo tas logiškas įrodinėjimas? Iš vėlesnės Pauliaus tarnybos Antiochijoje ir Tesalonikoje aprašymo matyti, jog jis visų pirma remdavosi tuo, kad žydai pripažino Hebrajiškuosius raštus ir juose esančias žinias apie Mesiją. Paskui iš tų Raštų Paulius išrinkdavo fragmentus apie Mesijo gyvenimą ir veiklą. Jis juos cituodavo ir lygindavo su Jėzaus gyvenimo įvykiais. Galiausiai padarydavo akivaizdžią išvadą: Jėzus yra Kristus, arba Mesijas (Apd 13:16-41; 17:2, 3). Jeigu ir tu Biblijos tiesą dėstai logiškai, ji gali įtikinti kitus.

Kalbos komponavimas. Logiškai išdėstyti medžiagą galima įvairiopai. Jeigu naudinga, derink keletą būdų. Kokių?

Dėstymas papunkčiui. Medžiaga suskirstoma į kelias dalis, kurių kiekviena padeda pasiekti tikslą. Tai gali būti pagrindinės mintys, reikalingos suprasti temą, ar ką nors patvirtinantys arba paneigiantys argumentai. Atsižvelgiant į klausytojus ir kalbos tikslą, galima pridėti temai tinkamų naujų minčių, o kai kurias atmesti.

Štai vienas pavyzdys, kaip dėstyti papunkčiui, — trumpa kalba apie Dievo vardą. Ją galima plėtoti taip: 1) kodėl svarbu pažinti Dievą vardu, 2) koks yra Dievo vardas ir 3) kaip galime tą vardą gerbti.

Medžiagą dėstyti papunkčiui galima pasimokyti tyrinėjant „ištikimo ir protingo vergo“ leidinius, skirtus namų Biblijos studijoms (Mt 24:45, Jr). Šiuose leidiniuose paprastai būna daugybė temų, padedančių mokiniams įgyti bendrą pagrindinių Biblijos tiesų pažinimą. Didesniuose leidiniuose skyriai paantraštėmis suskirstyti į poskyrius. Kiekvienas ankstesnis punktas padeda mokiniui suprasti tolesnį ir plėtoti visą temą.

Priežastis ir pasekmė. Samprotauti remiantis priežasties ir pasekmės principu yra kitas logiško informacijos dėstymo metodas.

Jeigu kalbi grupei ar pavieniams asmenims, kuriems svarbu atidžiai pamąstyti, kokios pasekmės gali būti iš to, ką jie daro ar ketina daryti, šis metodas būtų veiksmingas. Geras tokio samprotavimo pavyzdys yra Patarlių 7 skyriuje. Ten vaizdžiai aprašoma, kaip neprotingas, „sveikos nuovokos“ neturintis (priežastis) jaunuolis suviliojamas ištvirkusios moters ir skaudžiai nukenčia (pasekmė) (Pat 7:7).

Norėdamas stipriau pabrėžti, galėtum paaiškinti, kokių blogų pasekmių patiria neinantieji Jehovos keliais ir kaip laiminami tie, kurie jo klauso. Skatinamas Jehovos dvasios, Mozė pritaikė šį principą kalbėdamas Izraelio tautai prieš įžengiant į Pažadėtąją žemę (Įst 28 sk.).

Kartais geriau pradėti svarstymą nuo situacijos (pasekmė), o paskui paaiškinti, kokie veiksniai tą situaciją nulėmė (priežastis). Tai dažniausiai problemos ir jos sprendimo principas.

Problema ir sprendimas. Kai skelbdamas aptari kokią nors žmonėms rūpimą problemą ir parodai patenkinamą sprendimą, tai gali paskatinti asmenį klausytis. Problema — tai koks nors klausimas, kurį iškeli pats ar kitas asmuo.

Tokia problema galėtų būti žmonių senėjimas ir mirtis, vyraujantis nusikalstamumas, plačiai paplitusi neteisybė. Nereikia ilgų svarstymų, kad egzistuoja tokia problema. Tai akivaizdu. Tiesiog pirma nurodyk ją, o paskui sprendimą iš Biblijos.

Problema gali būti ir grynai asmeniška — vienišo tėvo ar motinos sunkumai, neviltis dėl sunkios ligos, patirta skriauda. Kad galėtum padėti, pirmiausia atidžiai išklausyk. Biblijoje yra vertingos informacijos, kaip spręsti visas šias problemas. Tačiau ja naudokis įžvalgiai. Kad pokalbis būtų iš tiesų naudingas, turi galvoti tikroviškai. Paaiškink, ar kalbi apie galutinį sprendimą, laikiną palengvinimą ar tiesiog kaip ištverti tai, ko šioje sistemoje pakeisti negalima. Kitaip tariant, būk tikras, kad Rašto teiginys, kuriuo remiesi, yra pakankamai svarus padaryti atitinkamą išvadą. Antraip sprendimas, kurį nurodai, kitam gali pasirodyti visiškai nelogiškas.

Chronologinė tvarka. Tam tikrą informaciją labai tinka dėstyti chronologine tvarka. Pavyzdžiui, Išėjimo knygoje dešimt bausmių aprašomos viena po kitos — taip kaip vyko. Hebrajams 11 skyriuje pavyzdingo tikėjimo vyrus ir moteris apaštalas Paulius irgi išvardija chronologine tvarka.

Jeigu praeities įvykius dėstai chronologiškai, auditorija geriau supranta, kaip klostėsi tam tikros aplinkybės. Tai tinka pasakojant tiek šių dienų istoriją, tiek Biblijos laikų įvykius. Chronologinio dėstymo metodą gali derinti su priežasties ir pasekmės principu. Jei ketini paaiškinti, kas pagal Bibliją vyks ateityje, geriausia dėstyti chronologiškai. Taip auditorijai bus lengviau sekti ir prisiminti.

Dėstyti chronologine seka nebūtina nuo pradžios. Kartais geriau pradėti nuo kulminacinio momento. Tarkim, pasakodamas atsitikimą pirma gali atkreipti dėmesį, kaip buvo išbandyta kieno nors ištikimybė Dievui. Sužadinęs susidomėjimą ta pasakojimo dalimi, chronologine tvarka nusakyk įvykius, kurie prie to vedė.

Naudok tik reikalingą medžiagą. Kad ir kaip sistemintum medžiagą, stenkis naudoti tik reikalingą. Daug lemia pati kalbos tema. Atsižvelk ir į klausytojus. Vieniems tam tikra mintis gali būti labai svarbi, o kitiems — bereikšmė. Taip pat turi būti tikras, kad pasirinkta medžiaga padės siekti tikslo. Kitaip kalba, nors ir įdomi, nebus įtikinama.

Ieškodamas informacijos, tikriausiai surasi savo temai daug įdomios medžiagos. Kiek jos turėtum panaudoti? Pateikdamas klausytojams begalę faktų, tikslo nepasiektum. Kelios esminės gerai išplėtotos mintys įsimins labiau negu daug išdėstytų paskubomis. Tai nereiškia, kad negali panaudoti įdomios papildomos informacijos. Tik ji neturi užgožti tikslo. Atkreipk dėmesį, kaip tokios detalės buvo sumaniai paminėtos Biblijoje, Morkaus 7:3, 4 ir Jono 4:1-3, 7-9.

Nepereik pernelyg staigiai nuo vieno punkto prie kito, kad klausytojai nepamestų minčių eigos. Kad mintys sklandžiai plėtotų temą, turi tarp jų nutiesti tiltą. Tam tinka sakinio dalis ar visas sakinys, parodantis minčių sąsają. Daugelyje kalbų nauja mintis su ankstesniąja gali būti siejama paprastais jungiamaisiais žodžiais ar frazėmis.

Imdamas tik reikalingą medžiagą ir ją logiškai susistemindamas, dėstysi rišliai ir pasieksi tikslą.