Balso tembras

DIDELĮ poveikį žmonėms daro ne tik žodžiai, bet ir kaip jie pasakomi. Jeigu pašnekovo balsas malonus, šiltas, draugiškas, švelnus, argi nebūsi linkęs klausytis mieliau nei tuomet, jeigu jo balsas būtų šaltas ir šiurkštus?

Tokias balso ypatybes lemia ne vien balso mechanizmas. Daug kas priklauso nuo asmenybės. Kaupdamas žinias ir pritaikydamas Biblijos tiesą, asmuo keičia kalbėseną. Jo balse atsispindi dieviškosios savybės — meilė, džiaugsmas, malonumas (Gal 5:22, 23). Kada jis jaudinasi dėl kitų, jo balsas tai išduoda. Kai nuolatinio murmėjimo dvasią pakeičia dėkingumas, tai liudija tiek žodžiai, tiek balso tonas (Rd 3:39-42; 1 Tim 1:12; Jud 16). Tau nebus sunku matyti skirtumą, kuris žmogus kalba arogantiškai, nepakančiai, kritiškai, šiurkščiai, o kuris — nuolankiai, kantriai, švelniai ir maloniai, net jeigu nesupranti jų kalbos.

Kartais balsas įgyja nepageidaujamą tembrą dėl ligos, kuri pažeidė gerklas, ar dėl paveldėtos fizinės ydos. Trūkumas gali būti labai didelis, net neištaisomas. Tačiau lavinant kalbos padargus paprastai įmanoma kai ką pakeisti.

Visų pirma svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus balsas kitoks. Neturėtum stengtis pamėgdžioti kieno nors kito balsą. Lavink išskirtines savojo balso ypatybes. Kas galėtų padėti? Čia būtini du dalykai.

Mokykis taisyklingai kvėpuoti. Kad balsas skambėtų kuo geriau, turi įkvėpti pakankamai oro ir taisyklingai kvėpuoti. Antraip balsas bus silpnas, kalba trūkčios.

Didžiausia plaučių dalis yra ne krūtinės viršuje; ši sritis atrodo didesnė tik dėl raktikaulių. Plaučiai plačiausi virš diafragmos. Remdamasi į apatinius šonkaulius diafragma skiria krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės.

Jeigu įkvėpdamas pripildai oro tik viršutinę plaučių dalį, greit jo pristigsi. Balsas išeis silpnas, veikiai pavargsi. Kad galėtum tinkamai kvėpuoti, turi sėdėti ar stovėti tiesiai ir atlošti pečius. Kalbėdamas stenkis įkvėpti ne vien viršutine krūtinės dalimi. Pirmiau pripildyk oro apatinius plaučius. Jiems prisipildžius, apatinė krūtinės ląstos dalis plėsis į šonus. Tuo pat metu diafragma leisis žemyn, švelniai pastumdama skrandį ir žarnas, ir tu pajusi diržo ar drabužių veržimą ties juosmeniu. Tačiau plaučiai yra ne pilvo ertmėje, o krūtinės ląstoje. Kad pasitikrintum, suimk rankomis šonus apatinėje krūtinės ląstos dalyje. Giliai kvėpuok. Jei taisyklingai kvėpuoji, pilvas neįsitraukinės ir pečiai nesikilnos. Tik jausi, kaip šiek tiek pakyla ir nusileidžia šonkauliai.

Dabar mokykis iškvėpti. Neeikvok oro atsargų staigiu iškvėpimu. Leisk orui išeiti palengva. Nebandyk jo sulaikyti įtempdamas gerklę, nes tada balsas drebės arba bus pernelyg aukštas. Oras išeina pilvo ir vidinių tarpšonkaulinių raumenų spaudžiamas, o diafragma reguliuoja jo išstūmimo greitį.

Kaip bėgikas treniruojasi prieš lenktynes, taip kalbėtojas gali pratintis taisyklingai kvėpuoti. Stovėk tiesiai atmetęs pečius, įkvėpk taip, kad oro prisipildytų apatinė plaučių dalis, ir kuo lėčiau bei tolygiau iškvėpk skaičiuodamas, kiek tik užteks oro. Paskui lavinkis skaityti garsiai taip kvėpuodamas.

Atpalaiduok įtemptus raumenis. Kita svarbi gero balso tembro sąlyga — atsipalaidavimas! Tikrai gali puikiai pasitobulinti, jei mokaisi kalbėdamas atsipalaiduoti. Turi atpalaiduoti ne tik kūną, bet ir mintis, nes proto įtampa sukelia raumenų įtampą.

Proto įtampa sumažėja turint tinkamą požiūrį į klausytojus. Jeigu tai žmonės, kuriuos sutinki skelbdamas, atsimink: studijavęs Bibliją, kad ir keletą mėnesių, jau žinai daug vertingų dalykų apie Jehovos tikslus ir gali pasidalyti su jais. Lankai juos todėl, kad jiems reikia pagalbos, nesvarbu, ar jie tai suvokia, ar ne. O jei kalbi Karalystės salėje, dauguma klausytojų yra Jehovos liudytojai. Jie — tavo draugai, linkintys tau sėkmės. Jokie kalbėtojai neturi draugiškesnės ir malonesnės auditorijos, kaip mes.

Atpalaiduok gerklės raumenis, stenkis daryti tai sąmoningai. Atsimink, kad tavo balso stygos virpa pro jas einant orui. Gerklės raumenims įsitempiant ar atsipalaiduojant kinta balso tonas, kaip ir įtempiant ar atleidžiant gitaros ar smuiko stygas išgaunamas kitoks garsas. Atpalaiduojant balso stygas tonas žemėja. Atleidžiant gerklės raumenis, oras lengviau praeina pro nosį ir dėl to visada pagerėja balso tembras.

Atpalaiduok visą kūną — kelius, rankas, pečius, kaklą. Tai padės sustiprinti rezonansą, teikiantį balsui skambumo. Rezonansas susidaro, kai visas kūnas veikia kaip vibruojantis instrumentas, bet jam susidaryti kliudo įtampa. Balsas, besiformuojantis gerklose, atsimuša ne tik nosies ertmėje, bet ir nuo krūtinės ląstos kaulų, dantų, gomurio ir prienosinių ančių. Visos šios kūno dalys lemia rezonansą, jo ypatumus. Jeigu ant gitaros rezonatoriaus uždėtum svorį, garsas prisloptų; rezonatorius turi laisvai virpėti, kad tinkamai rezonuotų. Taip ir su kūno griaučiais, tvirtai laikomais raumenų. Rezonansas leidžia tinkamai moduliuoti balsą ir išreikšti įvairius jausmų niuansus. Taigi neįtempdamas balso sugebėsi paliesti širdis daugeliui klausytojų.