Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • be 29 pamoka p. 181–p. 185 pstr. 2
  • Balso tembras

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Balso tembras
  • Lavink mokymo įgūdžius Teokratinės tarnybos mokykloje
  • Panašūs
  • Aiškus žodžių tarimas
    Lavink mokymo įgūdžius Teokratinės tarnybos mokykloje
  • Saugokis „svetimųjų balso“
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2004
  • Raumenys — kūrybos šedevras
    Atsibuskite! 1999
  • Pažintis su operos vokalu
    Atsibuskite! 2008
Lavink mokymo įgūdžius Teokratinės tarnybos mokykloje
be 29 pamoka p. 181–p. 185 pstr. 2

29 PAMOKA

Balso tembras

Ką reikia daryti

Lavink balsą ne ką nors imituodamas, o taisyklingai kvėpuodamas ir atpalaiduodamas įtemptus raumenis.

Kodėl tai svarbu

Geras balso tembras padeda kitiems atsipalaiduoti ir klausytis su malonumu. Blogas tembras kliudo bendrauti, trikdo kalbėtoją ir auditoriją.

DIDELĮ poveikį žmonėms daro ne tik žodžiai, bet ir kaip jie pasakomi. Jeigu pašnekovo balsas malonus, šiltas, draugiškas, švelnus, argi nebūsi linkęs klausytis mieliau nei tuomet, jeigu jo balsas būtų šaltas ir šiurkštus?

Tokias balso ypatybes lemia ne vien balso mechanizmas. Daug kas priklauso nuo asmenybės. Kaupdamas žinias ir pritaikydamas Biblijos tiesą, asmuo keičia kalbėseną. Jo balse atsispindi dieviškosios savybės — meilė, džiaugsmas, malonumas (Gal 5:22, 23). Kada jis jaudinasi dėl kitų, jo balsas tai išduoda. Kai nuolatinio murmėjimo dvasią pakeičia dėkingumas, tai liudija tiek žodžiai, tiek balso tonas (Rd 3:39-42; 1 Tim 1:12; Jud 16). Tau nebus sunku matyti skirtumą, kuris žmogus kalba arogantiškai, nepakančiai, kritiškai, šiurkščiai, o kuris — nuolankiai, kantriai, švelniai ir maloniai, net jeigu nesupranti jų kalbos.

Kartais balsas įgyja nepageidaujamą tembrą dėl ligos, kuri pažeidė gerklas, ar dėl paveldėtos fizinės ydos. Trūkumas gali būti labai didelis, net neištaisomas. Tačiau lavinant kalbos padargus paprastai įmanoma kai ką pakeisti.

Visų pirma svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus balsas kitoks. Neturėtum stengtis pamėgdžioti kieno nors kito balsą. Lavink išskirtines savojo balso ypatybes. Kas galėtų padėti? Čia būtini du dalykai.

Mokykis taisyklingai kvėpuoti. Kad balsas skambėtų kuo geriau, turi įkvėpti pakankamai oro ir taisyklingai kvėpuoti. Antraip balsas bus silpnas, kalba trūkčios.

Didžiausia plaučių dalis yra ne krūtinės viršuje; ši sritis atrodo didesnė tik dėl raktikaulių. Plaučiai plačiausi virš diafragmos. Remdamasi į apatinius šonkaulius diafragma skiria krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės.

Jeigu įkvėpdamas pripildai oro tik viršutinę plaučių dalį, greit jo pristigsi. Balsas išeis silpnas, veikiai pavargsi. Kad galėtum tinkamai kvėpuoti, turi sėdėti ar stovėti tiesiai ir atlošti pečius. Kalbėdamas stenkis įkvėpti ne vien viršutine krūtinės dalimi. Pirmiau pripildyk oro apatinius plaučius. Jiems prisipildžius, apatinė krūtinės ląstos dalis plėsis į šonus. Tuo pat metu diafragma leisis žemyn, švelniai pastumdama skrandį ir žarnas, ir tu pajusi diržo ar drabužių veržimą ties juosmeniu. Tačiau plaučiai yra ne pilvo ertmėje, o krūtinės ląstoje. Kad pasitikrintum, suimk rankomis šonus apatinėje krūtinės ląstos dalyje. Giliai kvėpuok. Jei taisyklingai kvėpuoji, pilvas neįsitraukinės ir pečiai nesikilnos. Tik jausi, kaip šiek tiek pakyla ir nusileidžia šonkauliai.

Dabar mokykis iškvėpti. Neeikvok oro atsargų staigiu iškvėpimu. Leisk orui išeiti palengva. Nebandyk jo sulaikyti įtempdamas gerklę, nes tada balsas drebės arba bus pernelyg aukštas. Oras išeina pilvo ir vidinių tarpšonkaulinių raumenų spaudžiamas, o diafragma reguliuoja jo išstūmimo greitį.

Schemos 183 puslapyje

Kaip bėgikas treniruojasi prieš lenktynes, taip kalbėtojas gali pratintis taisyklingai kvėpuoti. Stovėk tiesiai atmetęs pečius, įkvėpk taip, kad oro prisipildytų apatinė plaučių dalis, ir kuo lėčiau bei tolygiau iškvėpk skaičiuodamas, kiek tik užteks oro. Paskui lavinkis skaityti garsiai taip kvėpuodamas.

Atpalaiduok įtemptus raumenis. Kita svarbi gero balso tembro sąlyga — atsipalaidavimas! Tikrai gali puikiai pasitobulinti, jei mokaisi kalbėdamas atsipalaiduoti. Turi atpalaiduoti ne tik kūną, bet ir mintis, nes proto įtampa sukelia raumenų įtampą.

Proto įtampa sumažėja turint tinkamą požiūrį į klausytojus. Jeigu tai žmonės, kuriuos sutinki skelbdamas, atsimink: studijavęs Bibliją, kad ir keletą mėnesių, jau žinai daug vertingų dalykų apie Jehovos tikslus ir gali pasidalyti su jais. Lankai juos todėl, kad jiems reikia pagalbos, nesvarbu, ar jie tai suvokia, ar ne. O jei kalbi Karalystės salėje, dauguma klausytojų yra Jehovos liudytojai. Jie — tavo draugai, linkintys tau sėkmės. Jokie kalbėtojai neturi draugiškesnės ir malonesnės auditorijos, kaip mes.

Atpalaiduok gerklės raumenis, stenkis daryti tai sąmoningai. Atsimink, kad tavo balso stygos virpa pro jas einant orui. Gerklės raumenims įsitempiant ar atsipalaiduojant kinta balso tonas, kaip ir įtempiant ar atleidžiant gitaros ar smuiko stygas išgaunamas kitoks garsas. Atpalaiduojant balso stygas tonas žemėja. Atleidžiant gerklės raumenis, oras lengviau praeina pro nosį ir dėl to visada pagerėja balso tembras.

Atpalaiduok visą kūną — kelius, rankas, pečius, kaklą. Tai padės sustiprinti rezonansą, teikiantį balsui skambumo. Rezonansas susidaro, kai visas kūnas veikia kaip vibruojantis instrumentas, bet jam susidaryti kliudo įtampa. Balsas, besiformuojantis gerklose, atsimuša ne tik nosies ertmėje, bet ir nuo krūtinės ląstos kaulų, dantų, gomurio ir prienosinių ančių. Visos šios kūno dalys lemia rezonansą, jo ypatumus. Jeigu ant gitaros rezonatoriaus uždėtum svorį, garsas prisloptų; rezonatorius turi laisvai virpėti, kad tinkamai rezonuotų. Taip ir su kūno griaučiais, tvirtai laikomais raumenų. Rezonansas leidžia tinkamai moduliuoti balsą ir išreikšti įvairius jausmų niuansus. Taigi neįtempdamas balso sugebėsi paliesti širdis daugeliui klausytojų.

KALBOS GARSŲ SUSIDARYMAS

Visi balso niuansai išgaunami oro srautui veržiantis iš plaučių. Plaučiai tarsi dumplės stumia orą per kvėpuojamąją gerklę į gerklas (balso dėžutę), esančias gerklės viršutinėje dalyje. Priešingose balso dėžutės pusėse yra dvi plonos raumenų raukšlės, vadinamos balso stygomis. Jos ir formuoja garsą. Atsidarydamos ir užsidarydamos šios raumenų raukšlės leidžia oro srautui įeiti ir išeiti pro gerklas ir apsaugo plaučius nuo nepageidaujamų dalelių. Normaliai kvėpuojant oras aplenkia balso stygas, todėl nesusidaro joks garsas. Bet kada norime kalbėti, raumenys balso stygas įtempia ir užgautos iškvepiamo oro jos ima virpėti. Taip susidaro garsas.

Kuo labiau balso stygos įsitempia, tuo greičiau virpa ir tuo aukštesnius tonus išduoda. O kuo labiau atsipalaiduoja, tuo tonai žemesni. Iš gerklų garso banga pasiekia viršutinę gerklės dalį — ryklę. Paskui ji patenka į burną ir nosies ertmę. Čia garsas įgyja papildomų atspalvių, tampa sodresnis ir sustiprėja. Gomurys, liežuvis, dantys, lūpos ir žandikaulis suskaido vibruojančias garso bangas ir paverčia jas suprantama kalba.

Mūsų balsas yra stebuklas, lankstumu pranokstantis bet kokį žmogaus sukurtą instrumentą. Balso intonacija galima išreikšti visus jausmus bei emocijas — nuo švelnios meilės iki žiaurios neapykantos. Tinkamai išlavintas, jis gali apimti net tris oktavas ir perteikti ne tik puikius muzikos garsus, bet ir jaudinančią kalbą.

KAIP IŠTAISYTI BALSO TRŪKUMUS

Silpnas balsas. Švelnus balsas ne visuomet yra silpnas. Jeigu jis sodrus ir malonus, kiti mielai jo klausysis. Bet kad skambėtų įtikinamai, tokiam balsui reikia suteikti stiprumo.

Kad balsas būtų skambesnis, jis turi gerai rezonuoti. Tad reikia išmokti atpalaiduoti visą kūną, kaip aprašyta pamokoje. Atsipalaiduodamas kartu bandyk niūniuoti. Lūpos turi vos liestis, neturi būti kietai sučiauptos. Niūniuodamas pajausk, kaip vibruoja tavo galva ir krūtinė.

Kartais balsas būna silpnas ar įtemptas dėl blogos savijautos ar miego stokos. Padėčiai pasikeitus pagerėja ir balsas.

Per aukštas balsas. Smarkiau įtempiant balso stygas balsas aukštėja. Įtemptas oratoriaus balsas verčia įsitempti ir klausytojus. Atpalaiduodamas gerklės raumenis sumažinsi įtampą balso stygose ir balsas taps žemesnis. Daryk tai sąmoningai kasdien, kai kalbi. Padeda ir gilus kvėpavimas.

Nosinis balsas. Kartais tą problemą sukelia nosies užsikimšimas, bet dažniausiai priežastis kita. Įtempus gerklės ir burnos raumenis, užsidaro nosies angos ir pro jas sunkiai bepraeina oras. Balsas darosi sniaukrojantis. Norėdamas to išvengti, turi atsipalaiduoti.

Šiurkštus balsas. Kalbant tokiu balsu sunku tikėtis draugiško atsiliepimo. Kitus tai gali nuteikti priešiškai.

Kai kada svarbiausia yra stengtis keisti savo asmenybę (Kol 3:8, 12). Be to, naudinga taikyti balso lavinimo techniką. Atpalaiduok gerklę ir žandikaulį. Balsas taps malonesnis ir nereikės jo košti pro dantis.

KAIP PASITOBULINTI

  • Ugdykis krikščionišką asmenybę.

  • Lavinkis kvėpuoti tinkamai, pripildydamas oro apatinę plaučių dalį.

  • Kalbėdamas atpalaiduok raumenis — gerklę, kaklą, pečius, visą kūną.

PRATIMAI. 1) Vieną savaitę kasdien po keletą minučių lavinkis kvėpuoti taip, kad oro prisipildytų apatinė plaučių dalis. 2) Visą savaitę bent kartą per dieną kalbėdamas sąmoningai atpalaiduok gerklės raumenis.

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti