Temos plėtotė

ĮGUDĘ kalbėtojai žino temos vertę. Ruošiant kalbą, tema jiems padeda sutelkti dėmesį į siauresnę sritį ir nuodugniau ją išanalizuoti. Todėl užuot paviršutiniškai apžvelgę daug minčių, jie plėtoja medžiagą taip, kad būtų nauda auditorijai. Kai visos pagrindinės mintys tiesiogiai siejamos su tema ir padeda ją rutulioti, klausytojai jas lengviau įsimena ir geriau suvokia jų reikšmę.

Nors tema galima pavadinti gvildenamą klausimą, kalba išeis geresnė, jeigu tema laikysi konkretų aspektą, kuriuo remdamasis tą klausimą aiškini. Karalystė, Biblija, prikėlimas yra platūs klausimai. Šiais klausimais galima parengti daugybę temų, pavyzdžiui: „Karalystė — tikroji vyriausybė“, „Dievo Karalystė pavers žemę Rojumi“, „Biblija — Dievo įkvėpta“, „Biblija — praktiškas vadovas mūsų dienomis“, „Prikėlimas teikia viltį nuliūdusiesiems“ ir „Prikėlimo viltis padeda ištverti persekiojimus“. Kiekviena iš šių temų reikia plėtoti visiškai skirtingą mintį.

Pagrindinė Jėzaus Kristaus mokymų žemėje tema, atitinkanti ir Biblijos temą, buvo: „Prisiartino dangaus karalystė!“ (Mt 4:17) Kaip jis ją plėtojo? Keturiose evangelijose Karalystė minima daugiau nei 110 kartų. Bet Jėzus ne vien kartojo žodį „karalystė“. Savo mokymais ir stebuklais jis akivaizdžiai įrodė esąs Dievo Sūnus, Mesijas, kuriam Jehova tą Karalystę duos. Jėzus taip pat parodė, jog per jį atveriamas kelias įeiti į Karalystę kitiems. Jis paaiškino, kokiems reikia būti, norint į ją patekti. Mokydamas ir darydamas stebuklus Jėzus atskleidė, ką Dievo Karalystė reikš žmonių gyvenime. Be to, per Dievo dvasią išvarydamas demonus jis paliudijo, jog pas jo klausytojus ‛tikrai atėjo Dievo Karalystė’ (Lk 11:20). Ir būtent tą Karalystę skelbti Jėzus įpareigojo savo sekėjus (Mt 10:7; 24:14).

Tinkama tema. Išplėtoti temą taip kaip Biblijoje nėra būtina, bet pasirinkti tinkamą — svarbu.

Jeigu temą renkiesi pats, pirmiausia apgalvok kalbos tikslą. Nusistatydamas pagrindines mintis, kurios sudarys kalbos planą, žiūrėk, ar jomis tikrai galėsi pagrįsti pasirinktą temą.

Jeigu tema paskirta, kruopščiai tyrinėk, kaip nuo jos pavadinimo priklauso medžiagos plėtotė. Galbūt reikės pastangų suprasti temos vertę, kuo ji aktuali. Jeigu medžiagą paskirtai temai rinksies pats, daryk tai rūpestingai, visada turėdamas omenyje pačią temą. O jeigu medžiaga parinkta, vis tiek turi analizuoti, kaip priderinsi ją prie temos. Dar būtina apsvarstyti, kuo auditorijai medžiaga svarbi ir ko sieksi ją dėstydamas. Tai padės nustatyti, ką kalboje pabrėžti.

Kaip temą pabrėžti. Norėdamas deramai pabrėžti temą, turi pasidėti tam pamatą jau rinkdamasis ir sistemindamas medžiagą. Jeigu panaudosi tik tai, kas padeda temą plėtoti, ir jei parengsi planą laikydamasis nurodytų principų, tema bus pabrėžta savaime.

Temą išryškinti padeda pakartojimas. Klasikinėje muzikoje tema yra melodija, kuri kartojama gana dažnai kaip išskirtinis viso kūrinio motyvas. Ta melodija ne visada suskamba vienodai. Kartais nuskamba tik vienas ar du jos fragmentai, kartais panaudojamos temos variacijos, bet, šiaip ar taip, sumanus kompozitorius tą melodiją į kompoziciją įpina taip, kad ji skamba per visą kūrinį ir tampa jo išskirtiniu bruožu. Taip turi būti ir su kalbos tema. Kartojami pagrindiniai temos žodžiai yra tarsi pasikartojanti muzikos kūrinio melodija. Pavartoti tų žodžių sinonimai ar perfrazuota pagrindinė temos mintis yra kaip temos variacijos. Tokios priemonės padės padaryti temą svarbiausiu visos kalbos akcentu, kurį klausytojai įsimins.

Šie principai taikomi ne tik kalboms, bet ir pokalbiams skelbimo tarnyboje. Trumpas pokalbis įsimenamas geriau, jei išryškinama tema. Pabrėžiant temą per Biblijos studijas, studijuotojas lengviau prisimins gautus pamokymus. Stropiai stengdamasis pasirinkti ir išdėstyti temas, tapsi geresniu kalbėtoju ir Dievo Žodžio mokytoju.