Klausytojams informatyvu

KAD kalba būtų informatyvi, nepakanka vien pasirinkti įdomią temą. Pagalvok: ‛Kodėl šią temą turi išgirsti ši auditorija? Ką reikėtų pasakyti, kad klausytojai tikrai matytų jos naudą?’

Jei gavai užduotį pademonstruoti, kaip liudyti kam nors kitam, tavo auditorija bus namų šeimininkas. Kitais atvejais auditorija galbūt bus visas susirinkimas.

Ką auditorija jau žino. Pasvarstyk: ‛Ką auditorija jau žino tuo klausimu?’ Nuo to ir turėtum pradėti rutulioti temą. Jei kalbi susirinkimui, kuriame daug subrendusių krikščionių, nekartok elementarių tiesų, nes jos daugumai žinomos. Remdamasis jomis plėtok gilesnes mintis. Tiesa, jei auditorijoje daug susidomėjusių asmenų, turi pagalvoti ir apie jų poreikius.

Atsižvelgdamas į auditorijos žinių lygį kaityk dėstymo tempą. Kai kurias žinomas detales gali apžvelgti greičiau. Tačiau mintis, kurios daugumai tavo klausytojų naujos, dėstyk lėčiau, kad jie gerai jas suprastų.

Kokia kalba informatyvi. Kalbėti informatyviai — ne visuomet reiškia pasakyti kažką nauja. Kai kurie kalbėtojai jau žinomas tiesas moka išdėstyti taip paprastai, kad auditorijai pirmą kartą paaiškėja jų esmė.

Skelbiant neužtenka paminėti kokį nors įvykį, liudijantį apie tai, kad gyvename paskutinėmis dienomis. Remdamasis Biblija parodyk to įvykio reikšmę. Tai namų šeimininkui bus tikrai informatyvu. Užsimindamas apie gamtos dėsnius, augaliją ar gyvūniją, turi siekti ne tik pateikti šeimininkui negirdėtų įdomių mokslo faktų. Tikslas — susieti tuos įrodymus su teiginiais iš Biblijos ir parodyti, jog mylintis Kūrėjas tikrai yra. Tai padės šeimininkui išgirstus faktus įvertinti naujaip.

Kalbėti auditorijai daug kartų girdėta tema gali būti nelengva. Bet norėdamas tapti geru mokytoju, turi išmokti įveikti šį sunkumą. Ko turėtum imtis?

Tyrinėk. Užuot įtraukęs į kalbą tai, ką žinai iš atminties, naudokis tyrinėjimo priemonėmis, aprašytomis 33—38 puslapiuose. Atkreipk dėmesį, ko ten patariama siekti. Tyrinėdamas galbūt užtiksi kokį mažai žinomą istorinį įvykį, tiesiogiai susijusį su tavo tema. O gal žiniasklaida praneš kokią naujieną, gerai pailiustruojančią punktą, kurį ketini aptarti.

Tyrinėdamas medžiagą mintyse iškelk klausimus kam? kodėl? kada? kur? kas? ir kaip? Pavyzdžiui: kodėl tai yra tiesa? kaip tai įrodyčiau? kokie paplitę įsitikinimai trukdo kai kam suprasti šią Biblijos tiesą? kodėl ji svarbi? kaip ji turėtų paveikti asmens gyvenimą? kokie pavyzdžiai rodo, jog naudinga vadovautis šia tiesa? ką ji atskleidžia apie Jehovos asmenybę? Turėdamas omenyje aptariamą medžiagą galėtum paklausti: kada tai įvyko? kaip galiu šią medžiagą praktiškai taikyti šiandien? Galėtum net pagyvinti dėstymą užduodamas tokius klausimus per kalbą ir atsakydamas į juos.

Savo kalboje galbūt cituosi auditorijai žinomas Rašto eilutes. Kaip aptartum jas informatyviai? Ne vien tik perskaityk; paaiškink prasmę.

Žinomų eilučių aptarimas bus informatyvesnis, jei citatą suskirstysi į dalis ir paaiškinsi tas, kurios susijusios su kalbos tema. Pavyzdžiui, imkim Michėjo 6:8. Kas yra „teisinga“? Apie kieno teisingumo normas kalbama? Kaip paaiškintum, ką reiškia „daryti, kas teisinga“? Arba ką reiškia „mylėti ištikima meile“? Kas yra nuolankumas? Kaip pritaikytum šią medžiagą kalbėdamasis su pagyvenusiu asmeniu? Kokią medžiagą panaudosi, be abejo, priklauso nuo temos, kalbos tikslo, klausytojų ir laiko.

Suprasti prasmę dažnai padeda paprasti terminų apibrėžimai. Kai kurie tarsi praregi sužinoję, ką reiškia „karalystė“, paminėta Mato 6:10. Priminus apibrėžimą net ilgametis krikščionis aiškiau perpranta kurios nors Rašto eilutės mintį. Tai akivaizdu, kai skaitome 2 Petro 1:5-8 ir apibrėžiame įvairius ten paminėtus elgesio aspektus: tikėjimą, dorybę, pažinimą, susivaldymą, ištvermę, maldingumą, brolybę, meilę. Kai tame pačiame kontekste vartojami panašios reikšmės žodžiai, apibrėždamas padėsi suprasti tų žodžių skirtumus. Tai pasakytina apie žodžius išmintis, pažinimas, įžvalga ir supratimas, vartojamus Patarlių 2:1-6.

Kai kuriems klausytojams bus naudinga, jei tiesiog apsvarstysi Rašto eilutę. Daugelis nustemba sužinoję, jog kai kuriuose Biblijos vertimuose Pradžios 2:7 Adomas vadinamas gyva siela ir kad, pagal Ezechielio 18:4, siela miršta. Kartą Jėzus nustebino sadukiejus — Išėjimo 3:6 žodžiais, kuriais jie tarėsi tikį, pagrindė tiesą apie mirusiųjų prikėlimą (Lk 20:37, 38).

Kartais naudinga aptarti Rašto eilutės kontekstą, parašymo aplinkybes, nurodyti, kas ir kam sakė tuos žodžius. Fariziejai gerai žinojo 110 psalmę. Vis dėlto Jėzus atkreipė jų dėmesį į svarbią detalę pirmoje eilutėje. Jis paklausė „‛Ką jūs manote apie Mesiją? Kieno jis sūnus?’ Jie atsakė: ‛Dovydo.’ Jis tarė jiems: ‛O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina jį Viešpačiu, sakydamas: Viešpats [„Jehova“, NW] tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų. Tad jei Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaipgi tada jis gali būti jo sūnus?!’“ (Mt 22:41-45) Samprotaudamas iš Rašto taip kaip Jėzus, paskatinsi žmones atidžiau skaityti Dievo Žodį.

Jei kalbėtojas nurodo, kada buvo parašyta viena iš Biblijos knygų ar vyko tam tikras įvykis, jis turi apibūdinti to meto aplinkybes. Taip auditorija aiškiau supras tos knygos ar to įvykio svarbą.

Siekti informatyvumo padeda sugretinimai. Galima gretinti paplitusią nuomonę ir Biblijos požiūrį tuo pačiu klausimu. Arba galima palyginti du analogiškus Rašto pranešimus. Ar yra skirtumų? Kodėl? Ko iš to mokomės? Tai padės klausytojams kitaip pažvelgti į svarstomą klausimą.

Jei tau paskirta aptarti tam tikrą krikščionių tarnybos aspektą, galbūt vertėtų pradėti nuo apžvalgos. Aptark, ką reikia padaryti, kodėl ir kaip Jehovos liudytojams tai padeda siekti savo tikslų. Paskui paaiškink, kur, kada ir kaip tai daryti.

Na, o jeigu savo kalboje nagrinėji kokią nors „Dievo gelmių“ paslaptį? (1 Kor 2:10) Jei pradžioje išskirsi svarbiausias temos mintis ir jas paaiškinsi, detalės bus geriau suprantamos. O jei užbaigsi glaustu apibendrinimu, klausytojai tikriausiai išeis patenkinti, kad išgirdo naudingų minčių.

Patarimas dėl krikščioniškos gyvensenos. Auditorijai didžiausia nauda bus, jeigu padėsi jai suprasti, kaip pritaikyti kalboje išdėstytas mintis. Tyrinėdamas paskirtoje medžiagoje Rašto citatas pagalvok: ‛Kodėl ši informacija išliko Rašte iki mūsų dienų?’ (Rom 15:4; 1 Kor 10:11) Pamąstyk, su kokiais gyvenimo sunkumais susiduria klausytojai. Apsvarstyk juos remdamasis Biblijos patarimais ir principais. Sakydamas kalbą samprotauk, kaip tie Rašto patarimai gali suteikti išminties nugalėti tokius sunkumus. Kalbėk ne apskritai, o aptark konkretų požiūrį ir poelgius.

Iš pradžių mėgink pritaikyti vieną ar du skyriuje duotus patarimus. Kai įgusi, taikyk daugiau. Per laiką pamatysi, kaip klausytojai lauks tavo kalbų būdami tikri, jog išgirs kažką tikrai naudinga.