Jeruzalė ir Saliamono šventykla
JĄ VADINO „grožio viršūne“, „didžiojo Karaliaus miestu“. (Ps 48:3 [48:2, Brb]; 50:2; Rd 2:15) Jeruzalė buvo Dievo tautos sostinė. (Ps 76:3 [76:2, Brb]) Kai Dovydas miestą atkovojo iš jebusiečių ir padarė sostine, jis imtas vadinti „Dovydo miestu“, arba tiesiog „Sionu“. (2 Sam 5:7)
Nors strateginiu požiūriu Jeruzalė nebuvo itin patogioje vietoje, ji išgarsėjo, nes Dievas pasirinko šį miestą buveine savo vardui. (Įst 26:2) Tai buvo religinis ir administracinis tautos centras.
Jeruzalė įsikūrusi Judėjos kalnyne (750 metrų virš jūros lygio). Biblijoje sakoma, kad ji ‘gražiai iškilusi’ ir garbintojai „kopia“ į ją. (Ps 48:2, Brb; 122:3, 4) Senovinį miestą supo slėniai: vakaruose ir pietuose Hinomo, rytuose — Kidrono. (2 Kar 23:10; Jer 31:40) Gihonoa šaltinis Kidrono slėnyje ir En Rogelio versmės pietuose teikdavo gaivų gėlą vandenį, gyvybiškai svarbų užpuolus priešams. (2 Sam 17:17)
Diagramoje 21 puslapyje Dovydo miestas apibrėžtas raudonai. Valdant Dovydui ir Saliamonui jis plėtėsi į šiaurę ir apėmė Ofelį (žalia spalva) bei Morijos kalną (mėlyna spalva). (2 Sam 5:7-9; 24:16-25) Ant aukštesnės šio kalno atšakos Saliamonas pastatė Jehovai didingą šventyklą. Įsivaizduok minias garbintojų, per metines šventes plaukiančių į „Jehovos kalną“! (Zch 8:3, NW) Nutiesti keliai (žemėlapis 17 puslapyje) palengvindavo tokias keliones.
Saliamono šventykla, išpuošta auksu ir brangakmeniais, buvo vienas brangiausių visų laikų statinių. Reikšminga tai, kad architektūrinį planą davė Jehova. Kaip matyti iš piešinio, ją supo erdvūs kiemai bei administraciniai pastatai. Šventyklos detales verta patyrinėti. (1 Kar 6:1—7:51; 1 Met 28:11-19; Hbr 9:23, 24)
[Išnaša]
a Vėliau karalius Ezekijas nukreipė Gihono šaltinio vandenis tuneliu į tvenkinį vakarinėje pusėje. (2 Met 32:4, 30)
[Rėmelis 21 puslapyje]
Laikui bėgant Jeruzalė plėtėsi į vakarus ir šiaurę. Judo karaliai, valdę po Saliamono, pastatė miesto sienas ir vartus. Archeologiniai kasinėjimai padeda išsiaiškinti tų sienų kai kurių dalių tikslią vietą bei dydį. Miestas, sugriautas 607 m. p. m. e., buvo negyvenamas 70 metų. Praėjus 80 metų po žydų grįžimo, Nehemijas ėmėsi kruopščiai taisyti visas Jeruzalės sienas.
[Schema/iliustracija 21 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Jeruzalė/Saliamono šventykla
ŠVENTYKLOS TERITORIJA SALIAMONO LAIKAIS
Šventykla
1. Šventų švenčiausioji
2. Šventoji
3. Prieangis
4. Boazas
5. Jachinas
6. Vario aukuras
7. Nuliedinta jūra
8. Pastovai
9. Šoniniai kambariai
10. Valgomieji kambariai
11. Vidinis kiemas
ŠVENTYKLOS TERITORIJA
Morijos k.
Valgomieji kambariai
Pastovai
Šoniniai kambariai
Šventų švenčiausioji Boazas
Šventoji Prieangis Vario Vidinis
Jachinas aukuras kiemas
Pastovai Nuliedinta
jūra
Ofelis
Viešoji aikštė?
Vandens vartai?
DOVYDO MIESTAS
Siono k.
Dovydo rūmai
Šaltinio vartai
Manaso siena?
Hananelio bokštas
Šimtinės bokštas
Avių vartai
Sargybos vartai
Apžiūros vartai
Arklių vartai
KIDRONO SLĖNIS
Žemutinė siena?
Gihonas
Antrasis vandens tunelis
TIROPEONO SLĖNIS
Šukių (Mėšlo) vartai
En Rogelis
Slėnio vartai
HINOMO SLĖNIS
Kampo vartai
Krosnies bokštas
Plačioji siena
Efraimo vartai
Viešoji aikštė
Senieji vartai
Senovės miesto siena
ANTRASIS KVARTALAS
Žuvų vartai
[Iliustracija]
Ofelis
Faraono dukters rūmai
Saliamono rūmai
Libano miško rūmai
Stulpų menė
Sosto menė
Morijos k.
Didysis kiemas
Šventykla
[Iliustracija 20 puslapyje]
Priešakyje — teritorija, kur buvo „Dovydo miestas“. Šventyklos vieta — toliau plytinčioje lygumoje
[Iliustracija 20 puslapyje]
Senovinio „Dovydo miesto“ ir Saliamono šventyklos kompiuterinis vaizdas