Jeruzalė ir Saliamono šventykla

JĄ VADINO „grožio viršūne“, „didžiojo Karaliaus miestu“. (Ps 48:3 [48:2, Brb]; 50:2; Rd 2:15) Jeruzalė buvo Dievo tautos sostinė. (Ps 76:3 [76:2, Brb]) Kai Dovydas miestą atkovojo iš jebusiečių ir padarė sostine, jis imtas vadinti „Dovydo miestu“, arba tiesiog „Sionu“. (2 Sam 5:7)

Nors strateginiu požiūriu Jeruzalė nebuvo itin patogioje vietoje, ji išgarsėjo, nes Dievas pasirinko šį miestą buveine savo vardui. (Įst 26:2) Tai buvo religinis ir administracinis tautos centras.

Jeruzalė įsikūrusi Judėjos kalnyne (750 metrų virš jūros lygio). Biblijoje sakoma, kad ji ‘gražiai iškilusi’ ir garbintojai „kopia“ į ją. (Ps 48:2, Brb; 122:3, 4) Senovinį miestą supo slėniai: vakaruose ir pietuose Hinomo, rytuose — Kidrono. (2 Kar 23:10; Jer 31:40) Gihonoa šaltinis Kidrono slėnyje ir En Rogelio versmės pietuose teikdavo gaivų gėlą vandenį, gyvybiškai svarbų užpuolus priešams. (2 Sam 17:17)

Diagramoje 21 puslapyje Dovydo miestas apibrėžtas raudonai. Valdant Dovydui ir Saliamonui jis plėtėsi į šiaurę ir apėmė Ofelį (žalia spalva) bei Morijos kalną (mėlyna spalva). (2 Sam 5:7-9; 24:16-25) Ant aukštesnės šio kalno atšakos Saliamonas pastatė Jehovai didingą šventyklą. Įsivaizduok minias garbintojų, per metines šventes plaukiančių į „Jehovos kalną“! (Zch 8:3, NW) Nutiesti keliai (žemėlapis 17 puslapyje) palengvindavo tokias keliones.

Saliamono šventykla, išpuošta auksu ir brangakmeniais, buvo vienas brangiausių visų laikų statinių. Reikšminga tai, kad architektūrinį planą davė Jehova. Kaip matyti iš piešinio, ją supo erdvūs kiemai bei administraciniai pastatai. Šventyklos detales verta patyrinėti. (1 Kar 6:1—7:51; 1 Met 28:11-19; Hbr 9:23, 24)

[Išnaša]

[Rėmelis 21 puslapyje]

Laikui bėgant Jeruzalė plėtėsi į vakarus ir šiaurę. Judo karaliai, valdę po Saliamono, pastatė miesto sienas ir vartus. Archeologiniai kasinėjimai padeda išsiaiškinti tų sienų kai kurių dalių tikslią vietą bei dydį. Miestas, sugriautas 607 m. p. m. e., buvo negyvenamas 70 metų. Praėjus 80 metų po žydų grįžimo, Nehemijas ėmėsi kruopščiai taisyti visas Jeruzalės sienas.

[Schema/iliustracija 21 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Jeruzalė/Saliamono šventykla

ŠVENTYKLOS TERITORIJA SALIAMONO LAIKAIS

Šventykla

1. Šventų švenčiausioji

2. Šventoji

3. Prieangis

4. Boazas

5. Jachinas

6. Vario aukuras

7. Nuliedinta jūra

8. Pastovai

9. Šoniniai kambariai

10. Valgomieji kambariai

11. Vidinis kiemas

ŠVENTYKLOS TERITORIJA

Morijos k.

Valgomieji kambariai

Pastovai

Šoniniai kambariai

Šventų švenčiausioji Boazas

Šventoji Prieangis Vario Vidinis

Jachinas aukuras kiemas

Pastovai Nuliedinta

jūra

Ofelis

Viešoji aikštė?

Vandens vartai?

DOVYDO MIESTAS

Siono k.

Dovydo rūmai

Šaltinio vartai

Manaso siena?

Hananelio bokštas

Šimtinės bokštas

Avių vartai

Sargybos vartai

Apžiūros vartai

Arklių vartai

KIDRONO SLĖNIS

Žemutinė siena?

Gihonas

Antrasis vandens tunelis

TIROPEONO SLĖNIS

Šukių (Mėšlo) vartai

En Rogelis

Slėnio vartai

HINOMO SLĖNIS

Kampo vartai

Krosnies bokštas

Plačioji siena

Efraimo vartai

Viešoji aikštė

Senieji vartai

Senovės miesto siena

ANTRASIS KVARTALAS

Žuvų vartai

[Iliustracija]

Ofelis

Faraono dukters rūmai

Saliamono rūmai

Libano miško rūmai

Stulpų menė

Sosto menė

Morijos k.

Didysis kiemas

Šventykla

[Iliustracija 20 puslapyje]

Priešakyje — teritorija, kur buvo „Dovydo miestas“. Šventyklos vieta — toliau plytinčioje lygumoje

[Iliustracija 20 puslapyje]

Senovinio „Dovydo miesto“ ir Saliamono šventyklos kompiuterinis vaizdas