Santuoka — mylinčio Dievo dovana

1, 2. a) Ką retkarčiais pagalvojame apie jaunavedžius ir kodėl? b) Kokius klausimus aptarsime šiame skyriuje?

AR TAU patinka būti vestuvėse? Daugeliui patinka. Jaunieji išsipuošę, veidai švytėte švyti — abu negali atsidžiaugti savo laime ir puoselėja dideles viltis bei lūkesčius.

² Vis dėlto tenka pripažinti, kad santuoka, kaip visuomenės institucija, šiandien yra apgailėtinos būklės. Jaunavedžiams, aišku, nelinkime nieko blogo, tik sėkmės. Tačiau kartais, ko gero, galvoje šmėkšteli mintis: ar bus ši pora laiminga ir neperskiriama? Tikrai bus, jei tik abu — ir vyras, ir žmona — pasikliaus Dievo pamokymais ir jais vadovausis (Patarlių 3:5, 6). Tik taip jiedu galės išsilaikyti Dievo meilėje. Tad pažiūrėkime, kaip Biblija atsako į tokius keturis klausimus: kaip žinoti: tuoktis ar ne? jei nuspręstum tuoktis, kas tau tiktų į porą? kaip gali pasirengti santuokiniam gyvenimui? kas gali padėti porai būti laimingai?

TUOKTIS AR NESITUOKTI?

3. Kodėl neišmintinga tuoktis dėl menkos priežasties?

³ Kai kam atrodo, kad susituokti tiesiog būtina, antraip laimės neregės, gyvenimas bus bedžiaugsmis. Tai netiesa. Jėzus, pavyzdžiui, pats nebuvo vedęs ir apie viengungystę kalbėjo kaip apie dovaną. Jis skatino: „Kas gali [tą dovaną] priimti, tepriima“ (Mato 19:11, 12, NW). Apaštalas Paulius irgi kalbėjo apie viengungystės pranašumus (1 Korintiečiams 7:32-38). Tiesa, nei Jėzus, nei Paulius nenorėjo čia nieko uždrausti. Biblijoje netgi sakoma, kad „draudžiantys tuoktis“ skleidžia „demonų mokslus“ (1 Timotiejui 4:1-3). Vis dėlto tiems, kurie nori visiškai atsidėję tarnauti Jehovai, viengungystė — tikra dovana. Todėl tuoktis vien dėl to, kad spaudžia aplinkiniai, ar dėl kitos menkos priežasties būtų neišmintinga.

4. Kuo vaikams svarbu augti laimingoje šeimoje?

⁴ Kita vertus, tam tikromis aplinkybėmis sprendimas tuoktis pagrįstas. Santuoka irgi yra mūsų mylinčio Dievo dovana (Pradžios 2:18). Tad turi savų pranašumų ir gali būti tikra palaima. Pavyzdžiui, sėkminga vyro ir moters sąjunga — saugiausia terpė vaikams. Jiems juk reikia tėvų auklėjimo, meilės, drausminimo bei vadovavimo (Psalmyno 127:3; Efeziečiams 6:1-4). Tačiau santuokos paskirtis — ne vien auginti vaikus.

5, 6. a) Remiantis Mokytojo 4:9-12, kuo vertinga artima draugystė? b) Kokia santuoka yra tarsi virvė, supinta iš trijų gijų?

⁵ Pažvelkime į skyriaus pradžioje pacituotos eilutės kontekstą: „Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti. Panašiai dviese, miegodami kartu, šildo vienas kitą. O kaip gali vienas miegodamas šiltai jaustis? Vienišą žmogų lengva įveikti, du gali vienam sėkmingai pasipriešinti. Trilinką virvę nutraukti nelengva“ (Mokytojo 4:9-12).

⁶ Iš esmės šiose eilutėse kalbama apie draugystės vertę. O santuoka, aišku, — itin artima draugystė. Kaip minėtoje ištraukoje sakoma, sutuoktiniai gali padėti vienas kitam, paguosti ir apsaugoti vienas kitą. Be to, šitas ryšys ypač stiprus, kai sieja ne tik juodu tarpusavyje. Jeigu dvigubą virvę įmanoma pertraukti, tai kur kas sunkiau pertraukti tokią, kuri suausta ar supinta iš trijų gijų. Tad ir vyrui, ir žmonai svarbiausia turėti Jehovos palankumą, kad jų santuoka būtų tarsi virvė iš trijų gijų, kitaip tariant, kad Jehova būtų su jais. Tokia santuoka pati tvirčiausia.

7, 8. a) Kokį Paulius užrašė patarimą nesusituokusiems krikščionims, kuriems sunku suvaldyti seksualinius geismus? b) Kaip Biblija moko mus nesieti su santuoka nerealių lūkesčių?

⁷ Taip pat tik santuokoje leidžiamas seksualinis intymumas. Tada jis iš tiesų gali teikti džiaugsmą (Patarlių 5:18). Biblijoje nesusituokusiems patariama palaukti iki praeis „pats jaunatvės žydėjimas“ — metas, kai seksualiniai geismai labai sustiprėja. Tačiau tie geismai gali būti labai stiprūs netgi praėjus tam metui. Jeigu žmogus jų nevaldo, gali net pasielgti netyrai. Tad Paulius Dievo įkvėptas užrašė nesusituokusiems tokį patarimą: „Jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti [aistra]“ (1 Korintiečiams 7:9; 7:36, NW; Jokūbo 1:15).

⁸ Jei žmogus nusprendžia kurti šeimą, neturėtų puoselėti nerealių lūkesčių. Štai Paulius rašė, kad susituokusieji „turės kūno vargų“ (1 Korintiečiams 7:28). Sutuoktiniams būna sunkumų, kokių nepatiria viengungiai. Tad jeigu nuspręstum tuoktis, ką galėtum daryti, kad sunkumų būtų mažiau, o džiaugsmų — daugiau? Pirmiausia svarbu išmintingai išsirinkti porą.

KOKS ŽMOGUS TAU BŪTŲ GERA PORA

9, 10. a) Kokia iliustracija Paulius padeda suprasti, kaip pavojinga susisaistyti su netikinčiais? b) Kokios neretai būna pasekmės, kai nepaisoma Dievo nurodymo nesituokti su netikinčiu?

⁹ Paulius Dievo įkvėptas užrašė labai svarbų principą, kuriuo reikia vadovautis renkantis porą: „Neįsikinkykite į nelygų jungą su netikinčiais“ (2 Korintiečiams 6:14, Jr). Čia jis priminė epizodą iš žemdirbio gyvenimo. Jeigu kas įkinkytų į jungą du gyvulius, iš kurių vienas gerokai didesnis ar pajėgesnis, kamuotųsi abu. Tą patį galima pasakyti ir apie santuokos „jungą“. Jeigu vienas sutuoktinis būtų tikintis, o kitas ne, abudu tikrai patirtų nemažai įtampos. Iškiltų visokių nejaukių situacijų, nes gyvenimo siekiai skirtingi, — vienas stengiasi išsilaikyti Jehovos meilėje, o kitam tai menkai terūpi arba nerūpi visai. Tad Paulius ir ragino krikščionis tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39).

¹⁰ Kai kurie krikščionys vis dėlto nusprendė geriau jau įsikinkyti į nelygų jungą, negu kęsti vienatvę. Jie ignoravo Biblijos pamokymus ir susituokė su asmeniu, netarnaujančiu Jehovai. Deja, dažniausiai tokio sprendimo pasekmės būna skaudžios. Jie pamato, jog su savo sutuoktiniu negali pasikalbėti apie tai, kas jiems gyvenime svarbiausia, ir daugelis pasijunta dar vienišesni negu buvo iki santuokos. Džiugu, kad tūkstančiai nesusituokusių krikščionių suvokia šių Dievo pamokymų išmintį ir ištikimai jų laikosi (Psalmyno 32:8). Jie norėtų susituokti, tačiau gyvena vieni, kol randa sau porą iš bendratikių.

11. Kas gali tau padėti išmintingai išsirinkti sutuoktinį? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Su kokiu žmogumi norėčiau susieti savo gyvenimą?“.)

¹¹ Suprantama, net ir iš Jehovos tarnų ne bet kuris tinka tau į porą. Jeigu ketini kurti šeimą, rinkis bendratikį, kad tiktumėte vienas kitam kaip asmenybės. Taip pat žiūrėk, ar jo dvasiniai siekiai derinasi su tavaisiais, ar jis taip pat stipriai myli Dievą. Ištikimo vergo klasė yra daug apie tai rašiusi, tad sprendžiant šį svarbų klausimą verta su malda apsvarstyti jos biblinius pamokymus ir jais vadovautisa (Psalmyno 119:105).

12. Ką kai kuriose šalyse daro tėvai ir koks Biblijos pasakojimas jiems vertingas?

¹² Kai kuriose šalyse sutuoktinį savo vaikui tradiciškai parenka tėvai, nes manoma, kad jie turi tam daugiau išminties bei patirties. Kaip ir bibliniais laikais, taip sukuriama daug tvirtų šeimų. Tokiuose kraštuose tėvai gali pasimokyti iš pasakojimo, kaip Abraomas siuntė savo tarną suieškoti žmonos Izaokui. Jam rūpėjo ne pinigai ar socialinė merginos padėtis, o surasti Izaokui žmoną iš Jehovos garbintojų tarpob (Pradžios 24:3, 67).

KAIP GALI PASIRENGTI SANTUOKINIAM GYVENIMUI?

13—15. a) Kuo nurodymas, užrašytas Patarlių 24:27, iš principo naudingas kiekvienam jaunuoliui, ketinančiam vesti? b) Ką mergina gali daryti rengdamasi santuokai?

¹³ Jeigu rimtai galvoji apie santuoką, paklausk savęs: „Ar tikrai esu pasirengęs?“ Nepakanka vien trokšti meilės, intymumo, bendravimo ar vaikų. Būsimajam vyrui ir žmonai svarbu turėti omenyje konkrečius tikslus.

¹⁴ Pavyzdžiui, jaunuolis, ieškantis sau žmonos, turėtų gerai apsvarstyti šį Saliamono užrašytą principą: „Atlik savo darbus lauke, paruošk kaip reikiant dirvą, paskui statykis namus [„paskui ugdyk ir savo šeimyną“, NW]“ (Patarlių 24:27). Kaip Saliamono laikais, taip ir dabar šis patarimas labai vertingas. Anuomet vyrui, norinčiam sukurti šeimą, reikėdavo pasvarstyti: „Ar esu pasirengęs visokeriopai rūpintis žmona ir vaikais?“ Kaip jis atsakys į šį klausimą, priklausė, pavyzdžiui, nuo to, ar jis išmoko dirbti, rūpintis savo pasėliais. Tad ir dabar norintis tuoktis turi būti pasirengęs imtis šeimos galvos pareigų, o tai reiškia ir dirbti, jei tik leidžia sveikata. Juk Dievo Žodis įspėja, kad vyras, nesirūpinantis savo šeimos fiziniais, emociniais bei dvasiniais poreikiais, yra blogesnis už netikintį! (1 Timotiejui 5:8)

¹⁵ Mergina, nusprendusi ištekėti, irgi prisiima nemenką atsakomybės naštą. Štai Biblijoje giriama moteris, kuri padeda savo vyrui ir rūpinasi šeimyna. Norėdama būti tokia žmona, mergina turi įgyti įvairių vertingų įgūdžių bei gerų savybių (Patarlių 31:10-31). Tad jeigu vyras ar moteris skuba tuoktis nepasirengę prisiimti šeimyninių pareigų, elgiasi savanaudiškai — negalvoja, ką galėtų duoti savo būsimajai ar būsimajam. Dar svarbiau, kad ketinantys tuoktis būtų tam pasirengę dvasiškai.

16, 17. Kokius Biblijos principus turi apmąstyti ketinantys tuoktis?

¹⁶ Ketinantiems tuoktis taip pat svarbu gerai suprasti, kokį vaidmenį šeimoje Dievas skyrė vyrui ir kokį — žmonai. Vyrui reikia suvokti, kad šeimos galvai nevalia elgtis despotiškai. Mokytis vadovauti šeimai jam dera iš Jėzaus (Efeziečiams 5:23). Mergina irgi turi žinoti, koks kilnus vaidmuo skirtas žmonai. Ar ji mielai klausys savo „vyro įstatymo“? (Romiečiams 7:2, Jr, išnaša) Juk ji pavaldi Jehovos ir Kristaus įstatymui (Galatams 6:2). Taigi, vyro autoritetas šeimoje yra tarsi dar vienas įstatymas. Tad ar ji noriai palaikys savo netobulą vyrą ir jo klausys? Jeigu tai atrodo per sunku, geriau netekėti.

¹⁷ Porai, be to, svarbu suprasti, jog vyrai ir moterys turi savitų emocinių reikmių (Filipiečiams 2:4). Paulius rašė: „Kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.“ Taigi, Dievo įkvėptas apaštalas suprato, kaip svarbu vyrui jausti žmonos pagarbą, o žmonai — savo vyro meilę (Efeziečiams 5:21-33).

18. Kodėl draugaujančiai porai labai svarbus susivaldymas?

¹⁸ Poros draugystė iki santuokos nėra vien smagus laiko leidimas. Abiem tai proga mokytis deramai elgtis vienam su kitu, o tada jau galutinai apsispręsti, ar tuoktis, ar ne. O kaip reikia draugaujančioms poroms susivaldymo! Juk pagunda fiziškai suartėti labai stipri, — žmogus taip sukurtas. Tad jeigu myli vienas kitą, jaunuoliai saugosis visko, kas galėtų dvasiškai pakenkti būsimajam sutuoktiniui (1 Tesalonikiečiams 4:6, Jr). Ugdykis susivaldymą. Ši savybė tau visada padės, net jei ir nesusituoktum.

PUOSELĖKITE JUDVIEJŲ LAIMĘ

19, 20. Kaip skiriasi daugelio žmonių ir krikščionių požiūris į santuoką? Kokia iliustracija padeda matyti šį skirtumą?

¹⁹ Kad santuoka išliktų tvirta, sutuoktiniams reikia gerai suprasti jos įžado reikšmę. Romanai ir filmai dažnai užsibaigia džiaugsmingomis vestuvėmis. Realiame gyvenime tuoktuvės yra ne pabaiga, o tik pradžia. Maža to, Jehovos požiūriu, santuokos nedera išardyti (Pradžios 2:24). Deja, šiuolaikinis pasaulis į viską žiūri kitaip. Kai kur žmonės sako, kad susituokti — tai „surišti mazgą“. Atsitiktinai, ar ne, tačiau šis posakis taikliai nusako paplitusį požiūrį į santuoką. Mazgas surišamas taip, kad laikytų, kiek reikia, o paskui jį būtų galima vėl nesunkiai atrišti.

²⁰ Taip ir santuoka daugeliui dabar tėra tarsi tas lengvai atrišamas „mazgas“. Jie mielai jį „suriša“, tikėdamiesi, jog tai bus naudinga, tačiau sykiu mano galintys jį bet kada ir „atrišti“, — skirtis, kai tik iškils sunkumų. Tačiau prisimink, kad artimą bendrystę, taigi ir santuokinius ryšius, Biblija palygina su virve. Burlaiviuose naudojamos patvarios virvės, nenuspūrančios ir neyrančios, netrūkstančios net per nuožmiausias audras. Taip ir santuoka neturi iširti. Jėzus juk sakė: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). Jeigu ketini tuoktis, turi suprasti, jog santuoka — nesuardoma sąjunga. Tiesa, gali kilti klausimas: ar taip įsipareigojus santuoka netaps našta? Tikrai netaps.

21. Kaip sutuoktiniai turi vertinti vienas kitą ir kas jiems padės tai daryti?

²¹ Vyrui ir žmonai svarbu vienam kitą branginti visą gyvenimą. Abu turi išmokti pastebėti kito geruosius bruožus ir pastangas, tada tarpusavio bendrystė teiks džiaugsmą ir atgaivą. O gal tai neįmanoma, — juk abu sutuoktiniai netobuli? Jehova irgi mato, kad esame netobuli, tačiau mes vis tiek tikimės, jog jis pastebės mumyse gera. Psalmininkas klausė: „Jei tu, Viešpatie, laikysi nuodėmių sąskaitą, kas, Viešpatie, begalės išsilaikyti?“ (Psalmyno 130:3, Jr). Vyras ir žmona taip pat turi matyti, kas gera, ir būti vienas kitam atlaidūs (Kolosiečiams 3:13).

22, 23. Kaip Abraomas ir Sara parodė gerą pavyzdį sutuoktiniams?

²² Ilgainiui tarpusavio bendrystė sutuoktiniams gali teikti vis daugiau laimės, panašiai kaip Abraomui ir Sarai senyvame amžiuje. Jų gyvenime sunkumų ir išmėginimų nestigo. Štai Sarai, einančiai gal jau septintą dešimtį, teko palikti jaukius namus klestinčiame Ūro mieste ir likusį gyvenimą glaustis palapinėse. Galima tik numanyti, kaip ji dėl to jautėsi. Tačiau Sara buvo klusni savo vyrui — tikra jo pagalbininkė. Ji gerbė Abraomą ir padėjo jam įgyvendinti, ką buvo nusprendęs. Net „savyje“ vadino jį viešpačiu (Pradžios 18:12, Brb; 1 Petro 3:6). Sara iš širdies Abraomą gerbė.

²³ Suprantama, ne visada Abraomo ir Saros nuomonės sutapdavo. Kaip rašoma Biblijoje, vienas Saros pasiūlymas jam netgi „labai nepatiko“. Vis dėlto, Jehovos pamokytas, Abraomas nuolankiai paklausė žmonos, ir dėl to buvo palaiminta visa šeima (Pradžios 21:9-13, Brb). Iš šios dievobaimingos poros gali pasimokyti visi sutuoktiniai, net ir tie, kurie jau nugyveno drauge ne vieną dešimtmetį.

24. Kokios šeimos teikia garbę Jehovai ir kodėl?

²⁴ Krikščionių bendruomenėje laimingų šeimų daug, nes žmonos gerbia vyrus, vyrai myli ir brangina žmonas, be to, krikščionių poroms svarbiausia gyvenime — vykdyti Jehovos valią. Tad jeigu nuspręstum tuoktis, porą rinkis išmintingai, gerai pasirenk santuokiniam gyvenimui ir stenkis puoselėti šeimoje santarvę bei meilę, kad būtų garbė Jehovai. Tada išsilaikysi Dievo meilėje.