32 SKYRIUS

Kaip leisti laisvalaikį?

Pažymėk, ar teiginys teisingas, ar klaidingas.

Biblija moko, kad...

...užsiimti sportu visada yra blogai.

□ Tiesa □ Netiesa

...visi filmai ir televizijos laidos daro blogą įtaką.

□ Tiesa □ Netiesa

...bet kokie šokiai yra smerktini.

□ Tiesa □ Netiesa

VISĄ savaitę arei kaip jautis. Pamokos baigėsi. Namie irgi viskas padaryta. Bet tu dar kupinas jėgų ir entuziazmo (Patarlių 20:29). Prieš akis savaitgalis ir dabar tau rūpi tik viena — kaip gerai praleisti laiką.

Bendraamžiai galbūt mano, kad Biblija varžo tavo laisvę ir draudžia linksmintis. Bet ar tikrai? Aptarkime skyriaus pradžioje pateiktus teiginius ir pažiūrėkime, kas Biblijoje iš tiesų sakoma apie pramogavimą.

● Užsiimti sportu visada yra blogai.

Netiesa. Biblijoje pripažįstama, kad „kūno lavinimas naudingas“ (1 Timotiejui 4:8). Pauliaus čia pavartotas graikų kalbos žodis, lietuviškai išverstas žodžiu „lavinimas“, reiškia gimnasto pratybas, kitaip sakant, fizinę veiklą, treniruotes. Šiais laikais norinčiam sportuoti rinktis tikrai yra iš ko. Jis gali važinėti dviračiu, slidinėti, bėgioti, žaisti krepšinį, tenisą, futbolą, tinklinį ir taip toliau. Šie užsiėmimai gali būti smagūs ir naudingi sveikatai.

Ar tai reiškia, kad renkantis atsargumo nereikia? Pamąstyk apie minėtą Biblijos eilutę. Paulius jaunajam Timotiejui rašė: „Kūno lavinimas naudingas nedaug kam, o dievotumas naudingas viskam, nes juo remiasi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas.“ Šie apaštalo žodžiai primena, kad visų svarbiausia mums turi būti atsidavimas Dievui. Kaip tad rinkdamasis, kokiu sportu užsiimti, galėtum parodyti, kad dievotumas tau yra svarbiausia? Visada turėk omenyje tris toliau pateiktus klausimus.

1. Kiek ši sporto šaka rizikinga? Nesikliauk vien nuogirdomis ar tuo, ką entuziastingai pasakoja kiti jaunuoliai. Ištirk faktus. Pasidomėk, pavyzdžiui, kiek nelaimingų atsitikimų šioje sporto šakoje įvyksta? Kokios apsaugos priemonės būtinos? Kokių reikmenų ir kokio fizinio pasirengimo reikia, kad išvengtum traumų? Aišku, susižeisti galima bet kada ir bet kur. Bet gal tos sporto šakos esmė — rizikuoti sveikata ar netgi mesti iššūkį mirčiai?

Gyvybė yra Dievo dovana. Izraelitams jo duotame Įstatyme net ir už netyčinę žmogžudystę buvo numatytos griežtos bausmės (Išėjimo 21:29; Skaičių 35:22-25). Dėl to izraelitai turėjo rūpintis savo ir kitų saugumu (Pakartoto Įstatymo 22:8). Šių laikų Dievo tarnai irgi privalo branginti gyvybę.

2. Ar žmonės, su kuriais sportuosiu, yra tinkama draugija? Jei esi sportiškas, bendraamžiai ir mokytojai gali įkalbinėti tave prisijungti prie mokyklos komandos. Ir tau galbūt to labai norėsis. Krikščionis, vardu Markas, sako: „Tikra neteisybė, kad tėvai neleidžia man žaisti mokyklos komandoje.“ Užuot stengęsis tėvus palenkti į savo pusę, pirmiausia pagalvok štai apie ką. Treniruotės ir varžybos dažniausiai būna numatytos po pamokų. Jeigu pasirodysi esąs perspektyvus, tave ragins labiau atsidėti sportui; jeigu tau nelabai seksis, būsi spaudžiamas daugiau treniruotis. Be to, neretai komandos nariai tampa artimais bičiuliais, nes dalijasi tiek pergalės džiaugsmu, tiek drauge išgyvena dėl pralaimėjimo.

Paklausk savęs, kokią įtaką tau turės artimas bendravimas ir bendra veikla su tais, kurių religiniai įsitikinimai kitokie negu tavo (1 Korintiečiams 15:33). Dar pagalvok, kokią kainą esi pasirengęs mokėti, kad tik galėtum žaisti toje komandoje.

3. Kiek ta sporto šaka pareikalaus laiko ir lėšų? Biblijoje esame raginami viską gerai apgalvoti, kad sugebėtume „atskirti, kas svarbiau“ (Filipiečiams 1:10). Turėdamas omenyje šį pamokymą, pasvarstyk: „Ar tas sportas nesuris laiko, kurį esu paskyręs namų darbams ir dvasinei veiklai? Kiek tam reikės pinigų? Ar tai man pagal kišenę?“ Šie klausimai padės tau teisingai susidėlioti prioritetus.

● Visi filmai ir televizijos laidos daro blogą įtaką.

Netiesa. Biblijoje krikščionims prisakyta: „Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės. Susilaikykite nuo visokio pobūdžio nedorybių“ (1 Tesalonikiečiams 5:21, 22). Ne visi filmai ir televizijos laidos kertasi su šiuo principu.a

Eiti į kiną kai kam yra smagus būdas praleisti laisvalaikį su draugais. Lėja iš Pietų Afrikos sako: „Jei labai noriu pasižiūrėti kokį filmą, susiskambinu su kuriuo nors iš draugų, tada duodam žinią kitiems.“ Paprastai ši kompanija eina į popietinį kino seansą, o po filmo prie jų prisijungia tėvai ir visi kartu važiuoja kur nors pavalgyti.

Nors filmai ir televizija yra šių laikų išradimas, tai tėra senovės tradicijos — pomėgio pasakoti visokias istorijas — nauja išraiška. Štai Jėzus savo pasakojimais meistriškai gebėjo pasiekti žmonių širdis. Pavyzdžiui, palyginimas apie gailestingąjį samarietį sužadina mumyse atjautą, jame randame svarbių moralinių pamokų (Luko 10:29-37).

Šiuolaikinių filmų kūrėjai, galima sakyti, irgi moko — formuoja žmonių dorovės sampratą. Jie stengiasi, kad žiūrovai jų kuriamuose personažuose pamatytų save, net jeigu filmo herojai iš tikrųjų yra nusikaltėliai ar negailestingi, valdžios ištroškę asmenys. Jei nebūsi atsargus, žiūrėk, dar imsi vieną ar kitą nusikaltėlį palaikyti, mintyse pateisindamas jo nedorą ar žiaurų elgesį. Kaip tokių spąstų išvengti?

Kai renkiesi, kokį filmą ar televizijos laidą žiūrėti, užduok sau keletą klausimų. Ar tai paskatins mane ugdytis jautrią širdį? (Efeziečiams 4:32) O gal imsiu juoktis iš kito nelaimės? (Patarlių 17:5) Ar man nebus sunkiau nekęsti pikto? (Psalmyno 97:10) Ar iš tikrųjų neimsiu savęs tapatinti su „piktadariais“? (Psalmyno 26:4, 5)

Paskaitęs filmo aprašymą ir pažiūrėjęs reklamą jau gali susidaryti vaizdą apie turinį. Bet nebūk naivuolis, kuris „tiki kiekvienu žodžiu“ (Patarlių 14:15, Brb). Kodėl reikia būti atsargiam? Filmo aprašyme atsispindi tik vieno asmens nuomonė. O reklaminiame anonse neretai tyčia nutylima, kad filme esama atgrasių scenų. Paauglė, vardu Koni, sako: „Pastebėjau, kad užtenka sužinoti, kas tame filme atlieka pagrindinius vaidmenis, ir jau gali numanyti, apie ką jis.“

Tavo amžiaus jaunuoliai, kaip ir tu branginantys Biblijoje iškeliamas vertybes, galbūt žino, ar tam tikras filmas tinkamas ar nelabai. Bet atmink, žmonės paprastai linkę pasakoti tik apie tai, kas filme jiems patiko. Todėl pasiteirauk jų, kas jiems nepatiko. Klausk konkrečiai, pavyzdžiui, ar nebuvo kokių smurto, sekso scenų, demonizmo elementų. Vertingų patarimų gali duoti ir tėvai. Jaunuolė Vanesa sako: „Pasikalbu su tėvais. Jeigu jie mano, kad filmą galiu žiūrėti, tada ir žiūriu.“

Nemanyk, kad rinktis filmą ar televizijos laidą galima atsainiai. Kodėl? Iš to, kokias pramogas renkiesi, atsiskleis, kas tavo širdyje, kokias vertybes puoselėji (Luko 6:45). Tavo pasirinkimas bylos, kokią draugiją mėgsti, kokią kalbą ar moralę toleruoji. Taigi būk išrankus!

● Bet kokie šokiai yra smerktini.

Netiesa. Kai, pabėgę nuo egiptiečių, izraelitai perėjo Raudonąją jūrą, Mirjama su kitomis moterimis iš džiaugsmo šoko (Išėjimo 15:20). Apie šokius užsimenama ir Jėzaus palyginime apie sūnų palaidūną: sūnaus sugrįžimo proga buvo iškeltos vaišės su „muzika ir šokiais“ (Luko 15:25).

Panašiai yra ir šiais laikais. Daugelyje kultūrų šeimos ir draugų sambūriuose šoka ir jauni, ir vyresni. Bet reikia būti atsargiems. Biblijoje nesmerkiami tvarkingi sambūriai, bet apie „ūžavimus“ atsiliepiama labai nepalankiai (Galatams 5:19-21). Pranašas Izaijas rašė: „Vargas tiems, kurie, keldamiesi ankstų rytą, negali apsieiti be svaigiųjų gėrimų, ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno! Lyros ir arfos, būgnelio ir fleitos lydimi, jie mėgaujasi pokyliuose vynu, o apie Viešpaties darbus nieko nenuvokia ir nemato jo rankų užmojo“ (Izaijo 5:11, 12).

Tos puotos neapsieidavo be svaigiųjų gėrimų ir siautulingos muzikos. Pradėję ūžauti nuo ankstaus ryto, puotautojai šėldavo iki išnaktų. Atkreipk dėmesį ir į tai, koks buvo tų ūžautojų požiūris: jie elgėsi taip, lyg Dievo apskritai nebūtų! Tad nenuostabu, kad Dievas tokius puotavimus smerkė.

Jei tave užkvietė į vakarėlį, kur bus šokių, pagalvok štai apie ką: kas dar ateis? kokia tų žmonių reputacija? kas vakarėlį organizuoja? kas jį prižiūrės? ar tėvai nebus prieš, kad eitum? kokie šokiai ten bus? Nemažai šokių yra sukurti grynai tam, kad sužadintų seksualinius geismus. Kaip manai, ar tokius šokius šokdamas ar vien juos stebėdamas padėsi sau laikytis priesako: „Bėkite nuo ištvirkavimo!“? (1 Korintiečiams 6:18)

O jeigu pašokti tave pakvietė į naktinį klubą? Štai Šonas prieš tapdamas krikščioniu mėgo eiti į šokių klubus. Jis pasakoja: „Paprastai ten skamba nepadori muzika, šokiai labai amoralūs, o dauguma ateina tik su viena mintimi.“ O ta mintis, anot Šono, — susirasti, su kuo praleisti naktį. Po kurio laiko Šonas ėmė studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Ir ką jis sako dabar? „Tie klubai — ne vieta krikščionims.“

Būk budrus!

Kaip manai, kada kareivis lengviau įveikiamas: kai užėmęs poziciją mūšio lauke, ar kai su bendražygiais ilsisi? Aišku, kai ilsisi, — tada jis nepasirengęs gintis ir jį galima nesunkiai nukauti. Panašiai ir su tavimi. Būdamas mokykloje ar darbe labiau rūpiniesi dvasine gynyba, esi pasirengęs reaguoti į pavojų. O kai leidi laiką su draugais, kai nesi pasirengęs gintis, būtent tada tavo moralė gali būti lengvai įveikiama.

Kai kurie tavo bendraamžiai gali šaipytis, kad laikaisi aukštų moralės normų — neleidi sau atsipalaiduoti net ir tuomet, kai pramogauji. Spaudimą gali patirti net iš jaunuolių, kurie nuo vaikystės buvo mokomi Biblijos principų. Tačiau jie yra atbukinę savo sąžinę (1 Timotiejui 4:2). Galbūt jie net prikiš tau, kad gerokai persistengi ar dediesi teisuoliu. Nepasiduok bendraamžių spaudimui. Stenkis išlaikyti gerą sąžinę (1 Petro 3:16).

Svarbiausia ne tai, ką apie tave mano bendraamžiai, o tai, ką mano Jehova. O jeigu draugai šaiposi dėl to, kad klausai sąžinės balso, gal jau metas susirasti naujų draugų (Patarlių 13:20). Visada prisimink: tu pats esi atsakingas už savo moralę. Todėl saugok ją visada — net kai pramogauji (Patarlių 4:23).

DAUGIAU APIE TAI SKAITYK 1 TOMO 37 SKYRIUJE

[Išnaša]

BIBLIJOS EILUTĖ

„Džiūgauk, jaunuoli, kol esi jaunas! [...] Eik, kur veda tavo širdies troškimai, daryk, kas patinka tavo akims, tačiau žinok, kad dėl viso to tave Dievas pašauks į teismą“ (Mokytojo 11:9)

PATARIMAS

Pasiūlyk tėvams kas mėnesį numatyti konkretų laiką, kuomet išjungsite televizorių ir ką nors nuveiksite visa šeima.

AR ŽINOJAI... ?

Muzika ir šokiai senovės Izraelyje buvo neatsiejami nuo tikrojo Dievo garbinimo (Psalmyno 150:4).

VEIKSMŲ PLANAS

Jei man siūlys žaisti kokioje mokyklos komandoje, aš pasakysiu... ․․․․․

Jei bežiūrint su draugais kokį filmą pamatysiu, kad jis nėra tinkamas, aš... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl krikščionys neturėtų užsiimti pavojingu sportu?

● Iš ko galėtum spręsti, ar filmas krikščioniui tinkamas ar ne?

● Kokius šokius, tavo manymu, šokti tinkama?

[Anotacija 269 puslapyje]

„Man patinka šokti. Bet supratau, kaip gerai yra klausyti tėvų patarimų. Neleidžiu, kad šokiai taptų svarbiausiu dalyku mano gyvenime“ (Tina)

[Iliustracija 268 puslapyje]

Kareivį nesunku įveikti, kai jis nepasirengęs gintis. Kai pramogauji, tavo moralę „įveikti“ irgi lengviau