4 KLAUSIMAS
Ar visos gyvybės formos kilo iš bendro protėvio?
Darvinas manė, jog visa gyvybė kilo iš bendro protėvio. Jo įsivaizdavimu, gyvybės Žemėje istoriją galima prilyginti didžiuliam medžiui. Šią idėją vėliau pasigavo ir kiti. Jų manymu, toks „gyvybės medis“ iš pradžių teturėjo kamieną – pirmykštes paprastas ląsteles. Paskui kamienas ėmė šakotis – susidarė pirmosios rūšys, šakos toliau plėtojosi – radosi augalų ir gyvūnų šeimos, galiausiai išsikerojo šakelės – tai yra išsivystė visos dabar žinomos augalų ir gyvūnų rūšys. Ar taip iš tikrųjų ir buvo?
Ką teigia daugelis mokslininkų? Daugelis aiškina, jog iškastinės augalų ir gyvūnų liekanos, arba fosilijos, patvirtina gyvybės atsiradimo iš vienos šaknies teoriją. Jie taip pat tikina: kadangi visos gyvybės formos vartoja tą pačią „kompiuterinę kalbą“, tai yra DNR, vadinasi, jos evoliucionavo iš bendro protėvio.
Kas sakoma Biblijoje? Pradžios knygoje rašoma, kad augalai, jūros bei sausumos gyvūnai, paukščiai buvo sukurti „pagal jų rūšį“ (Pradžios 1:12, 20-25, Brb). Čia neatmetama, kad vienos „rūšies“ (bibline šio žodžio prasme) individai gali kisti, bet tie žodžiai leidžia suprasti, jog tarp pačių „rūšių“ yra griežtai nustatytos ribos. Tad ką mums turėtų byloti fosilijos, atsižvelgiant į Biblijos pasakojimą apie kūrimą? Turėtų būti matoma, kad naujų grupių organizmai atsirasdavo staiga ir visiškai susiformavę.
Kokių esama įrodymų? Ar jie patvirtina Biblijos žodžius apie kūrimą ar Darvino teoriją? Ką liudija pusantro suvirš šimtmečio atradimai?
DARVINO MEDIS NUDŽIŪVO
Pastaraisiais metais mokslininkai lygino daugelio vienaląsčių organizmų, taip pat augalų ir gyvūnų genetinius kodus. Jie manė, jog šie tyrimai parodys, kaip šakojosi Darvino „gyvybės medis“. Tačiau tokia prielaida nepasitvirtino.
Ką iš tokių lyginimų pavyko sužinoti? Biologas Malkolmas Gordonas (Malcolm S. Gordon) 1999 metais rašė: „Atrodo, jog gyvybė kilo iš daugelio daigų ir visuotinis gyvybės medis nebuvo vienašaknis.“ Ar esama įrodymų, kad visos pagrindinės gyvybės šakos susieina į vieną, kaip manė Darvinas, kamieną? Gordonas sako: „Dabar pripažįstama, jog tradicinė bendros kilmės teorijos versija, matyt, negali būti taikoma karalystėms. Ji turbūt netinka ir daugeliui tipų, gal netgi nė vienam iš jų, ir, ko gero, netinka daugeliui to paties tipo klasių.“29a
Naujausi tyrinėjimai, kaip ir ankstesni, prieštarauja Darvino gyvybės kilmės iš bendro protėvio teorijai. Štai 2009-aisiais viename žurnalo New Scientist straipsnyje buvo cituojamas evoliucionistas Erikas Batestas (Eric Bapteste): „Nėra jokių įrodymų, kad anas gyvybės medis atitinka tikrovę.“30 Straipsnyje dar rašoma, ką pasakė biologas Maiklas Rouzas (Michael Rose): „Visi gerai žinome, kad gyvybės medis jau yra tyliai laidojamas. Kur kas sunkiau pripažinti, jog turime keisti visą pamatinę biologijos koncepciją.“31b
KĄ RODO FOSILIJOS?
Nemažai mokslininkų teigia, esą paleontologijos duomenys, gaunami tyrinėjant fosilijas, liudija, jog gyvybė kilo iš bendro protėvio. Jų nuomone, fosilijos patvirtina, kad, pavyzdžiui, iš žuvų atsirado varliagyviai, iš roplių – žinduoliai. Tačiau ką iš tikrųjų rodo fosilijos?
Evoliucijos šalininkas paleontologas Deividas Raupas (David M. Raup) sako: „Tiek Darvino laikais, tiek dabar geologų sukaupti duomenys liudija ne apie laipsnišką gyvybės vystymąsi, o apie labai nedėsningą, netolygų rūšių atsiradimą; jos [gyvybės] grandinėje pasirodė tiesiog šuoliškai, savo egzistencijos periodu kito nežymiai arba nekito visai ir paskui netikėtai dingo iš paleontologinio metraščio.“32
Diduma fosilijų liudija, jog įvairios gyvūnų grupės net per ilgus periodus iš esmės nepakito. Įrodymų, kad organizmai evoliucionavo į visiškai naujas rūšis, nėra. Padarai su savita kūno sandara pasirodo iš karto. Nauji ypatumai irgi atsiranda iš karto. Pavyzdžiui, šikšnosparniai jau nuo pat atsiradimo gebėjo orientuotis aktyviosios akustinės lokacijos principu ir nėra žymių, kad jie kilo iš primityvesnio protėvio.
Tiesą sakant, matosi, kad daugiau nei pusė pagrindinių gyvūnijos grupių radosi per palyginti trumpą laikotarpį. Sprendžiant iš fosilijų, daugybė naujų savitų gyvybės formų pasirodė taip staigiai, jog geologinį periodą, per kurį tai vyko, paleontologai vadina „kambro sprogimu“. Kada buvo kambro periodas?
Tarkim, Žemės geologinės istorijos amžių tyrinėtojai apskaičiuoja tiksliai ir jį visą galima pavaizduoti futbolo aikštės ilgio skale (1). Apie septynis aštuntadalius aikštės tektų nužingsniuoti, kol prieitum prie tos skalės padalos, kurią paleontologai vadina kambro periodu (2). Per vieną trumputį šio periodo tarpsnį atsirado, kaip byloja fosilijos, pagrindinės gyvūnijos grupės. Kaip staigiai tai atsitiko? Eidamas futbolo aikšte pastebėtum, jog ana gyvūnijos gausa pasirodė tarpu, trumpesniu nei vienas žingsnis!
Toks palyginti staigus įvairiausių gyvybės formų atsiradimas kai kuriuos evoliucionistus paskatino suabejoti tradicine Darvino teorija. Štai vienas jų, biologas Stiuartas Niumenas (Stuart Newman), interviu, duotame 2008 metais, kalbėjo, jog reikia naujos evoliucijos teorijos, galinčios paaiškinti, kodėl įvairios gyvybės formos radosi staiga. Jis pasakė: „Manau, jog Darvino teorijos mechanizmas, lemiantis, kaip aiškinama, visus evoliucinius pokyčius, bus pastumtas į šalį ir liks tik kaip vienas, gal netgi ne svarbiausias, iš keleto mechanizmų, kuriais bus remiamasi norint perprasti makroevoliuciją – esminį kūno sandaros kitimą.“33
ABEJOTINI ĮRODYMAI
Kodėl kai kuriuose vadovėliuose spėjama seka surikiuotos fosilijos vaizduojamos suvienodinto dydžio?
Viršuje kairėje: šitaip vaizduojama kai kuriuose vadovėliuose
Viršuje dešinėje: tikrasis dydis vienas kito atžvilgiu
O ką galima pasakyti apie tas fosilijas, kuriomis grindžiamas teiginys, kad iš žuvų atsirado varliagyviai, iš roplių – žinduoliai? Ar jos patvirtina, jog vyko evoliucijos procesas? Atidžiai ištyrus šiuos duomenis, kyla abejonių.
Pirma, tų gyvūnų, kurie pateikiami kaip roplių vystymosi į žinduolius grandinės pavyzdys, santykinis dydis vienas kito atžvilgiu vadovėliuose kartais vaizduojamas klaidingai. Kitaip nei iliustracijose, tokios sekos padarai yra labai skirtingo dydžio: vieni – stambūs, kiti – maži.
Antras, dar rimtesnis, prieštaravimas tas, jog trūksta įrodymų apie šių gyvūnų giminingumą. Tyrinėtojų apskaičiavimu, sekoje nurodytus gyvūnus neretai skiria milijonų metų tarpai. Anot zoologo Henrio Dži (Henry Gee), daugelio šių gyvūnų „fosilijos nutolusios viena nuo kitos tokiais milžiniškais laiko intervalais, kad mes negalime nieko tvirtinti apie galimą ryšį tarp protėvių ir palikuonių.“34c
Biologas Malkolmas Gordonas sako, kad aptiktos žuvų ir varliagyvių fosilijos yra tik skurdus „toms grupėms priklausiusių ano meto gyvūnų įvairovės pavyzdys, ko gero, menkai atspindintis visumą“. Jis priduria: „Neįmanoma nustatyti, kaip šie organizmai paskui vystėsi, jeigu apskritai vystėsi, ir koks buvo jų giminingumas.“35d
KAS IŠ TIKRŲJŲ „FILME“ RODOMA?
Žurnalas National Geographic 2004 metais rašė, kad fosilijų tyrinėjimais grindžiamas paleontologinis metraštis yra panašus „į filmą apie evoliuciją, kurį montuojant iš kiekvieno 1000 kadrų buvo prarasti 999“.36 Naudodamiesi šia iliustracija pagalvokime, ką tai reiškia.
Jeigu „dokumentinio filmo“ apie fosilijas 95 kadrai makroevoliucijos nepatvirtina, kodėl paleontologai, pasitelkę tiktai 5 kadrus, rikiuoja juos taip, tarsi toks procesas būtų kadaise vykęs?
Tarkim, radai vieno meninio filmo 100 kadrų vietoj buvusių 100 000. Kaip sužinotum, apie ką jis? Galbūt tau jau gimė idėja, koks galėjo būti turinys, tačiau jai pagrįsti iš 100 turimų kadrų pavyksta sudėstyti vos penkis, nes kiti 95 kadrai nesisieja su tavo įsivaizduojamu siužetu. Ar būtų logiška, pasitelkus vos penkis kadrus, tvirtinti, esą spėjamas filmo turinys kaip tik toks ir buvo? Gal anuos kelis kadrus išrikiavai šita tvarka todėl, kad jie tinka tavo versijai patvirtinti? Argi nederėtų atsižvelgti, ką byloja dar 95 kadrai, ir taip pasitikrinti, ar esi teisus?
Kuo ši iliustracija panaši į tai, kaip evoliucionistai aiškina paleontologinius duomenis? Jau nuo seno tyrinėtojai nenorėjo pripažinti, ką didžioji dauguma fosilijų – kaip ano filmo 95 kadrai iš šimto – liudija: ilgainiui rūšys kinta labai nežymiai. Kodėl toks svarbus faktas nutylimas? Štai Ričardo Moriso (Richard Morris), rašančio šia tema, žodžiai: „Atrodo, paleontologus saistė plačiai įsitvirtinusi nuostata, kad laipsniški evoliuciniai pokyčiai tikrai vyko, ir jie laikėsi tokios nuostatos net tada, kai rasdavo prieštaraujančių tam įrodymų. Duomenis, gautus tyrinėjant fosilijas, jie mėgino interpretuoti remdamiesi bendrai priimtomis evoliucijos idėjomis.“37
„Surikiuoti fosilijas į vieną eilę ir sakyti, jog tai palikuonių kilmės linija, nėra mokslinė hipotezė, kurią galima būtų patikrinti, o tik postringavimas, ne ką svaresnis už vakaro pasaką, – įdomus, gal net pamokantis, bet nemoksliškas“ (Henry Gee. In Search of Deep Time—Beyond the Fossil Record to a New History of Life, p. 116–117).
O ką galima pasakyti apie šių laikų evoliucionistus? Gal ir jie teberikiuoja fosilijas ne taip, kaip diktuoja diduma paleontologinių ir genetinių duomenų, o taip, kad derintųsi su dabartinėmis evoliucijos idėjomis?e
Ką tu manai? Ar įrodymai patvirtina Biblijos pasakojimą apie kūrimą ar Darvino teoriją? Apsvarstyk faktus, kurie buvo pateikti šiuose skyriuose.
Pirmosios gyvybės Žemėje formos tikrai nebuvo paprastos.
Tikimybė, kad bent jau atskiri ląstelės komponentai radosi atsitiktinai, yra nepaprastai maža.
Ląstelėje vykstančius procesus valdantis DNR kodas, arba „kompiuterinė programa“, yra nepaprastai sudėtingas ir sudarytas taip genialiai, jog pranoksta visas žmogaus sukurtas programas ir laikmenas.
Genetikos tyrinėjimai liudija, kad gyvybė Žemėje kilo ne iš bendro protėvio. Be to, fosilijos rodo, jog pagrindinės gyvūnų grupės atsirado šuoliškai.
Ką manai turėdamas omenyje šiuos faktus: argi nėra logiška daryti išvadą, kad jie derinasi su tuo, kas apie gyvybės kilmę rašoma Biblijoje? Tačiau daugelis žmonių tikina, esą Biblijos pasakojimas apie kūrimą daug kur prieštarauja mokslui. Ar tai tiesa? Kas iš tikrųjų Biblijoje sakoma?
a Viena, kaip mokslininkai skirsto visus gyvus organizmus, yra septynių rangų, arba pakopų, klasifikavimo sistema. Joje kiekvienos žemesnės pakopos organizmai turi vis savitesnius požymius. Pirmasis rangas, arba plačiausia tokios sistematikos pakopa, yra karalystė. Toliau eina tipas, klasė, būrys, šeima, gentis, rūšis. Pavyzdžiui, arklio klasifikacija šioje sistemoje tokia: karalystė Animalia, tipas Chordata, klasė Mammalia, būrys Perissodactyla, šeima Equidae, gentis Equus, rūšis Caballus.
b Nei žurnalas New Scientist, nei Batestas, nei Rouzas nemano, jog evoliucijos teorija klaidinga. Jie turi omenyje tai, kad Darvino pasiūlyta gyvybės medžio idėja, pati teorijos šerdis, nėra paremta įrodymais. Šie mokslininkai tebeieško, kaip galima kitaip pagrįsti evoliucijos teoriją.
c Henris Dži nemano, kad evoliucijos teorija klaidinga. Bet jo išvada byloja, jog iš fosilijų apie praeitį ne ką tesužinome.
d Malkolmas Gordonas pritaria evoliucijos teorijai.
e Pasigilink, kas dar rašoma rėmelyje „O kaip su žmogaus evoliucija?“
f Nė vienas iš 27–28 puslapiuose cituojamų tyrinėtojų netiki Biblijos pasakojimu apie kūrimą. Jie yra evoliucijos teorijos šalininkai.
g Hominidams evoliucionistai priskiria pačią žmonių giminę ir vadinamąsias priešistorines žmonių rūšis.