141 giesmė
Ieškome ramybės sūnų
Kelias dulkėtas, vasaros kaitra,
Bet nesvarbu – eime pirmyn,
Kol nevėlu, pirmyn eime!
Žodį Jehovos atnešė Sūnus.
Per kraštą ėjo, skubėjo
Žmones rast vertus.
Jau tiksi laikas pabaigos.
Kas žmones varguose paguos?
Visus vertuosius šiandien kas suieškos?
PRIEGIESMIS:
Skubam tolyn,
Visam pasauliui nešam žinią.
Švytim džiaugsmu,
Ramybės sūnų atpažinę.
Dega dvasia –
Pirmyn, pirmyn!
Laikas nelaukia – baigiasi naktis.
Pabusk, pabusk, nebemiegok!
Jau rytas aušta, tuoj prašvis.
Kelią pas žmones rast nebus sunku –
Mums meilė tarsi žibintas
Šviečia, kur tamsu.
Eime į kaimus ir miestus,
Visas gatves, visus namus
Ieškoti, kur gyvena vertas žmogus!
PRIEGIESMIS:
Skubam tolyn,
Visam pasauliui nešam žinią.
Švytim džiaugsmu,
Ramybės sūnų atpažinę.
Dega dvasia –
Pirmyn, pirmyn!
(Taip pat Iz 52:7; Mt 28:19, 20; Lk 8:1; Rom 10:10.)