Kristui suteikti įgaliojimai

„IŠ PRADŽIŲ Dievas sukūrė dangų ir žemę“ ir pasakė, kad visa tai „yra labai gera“ (Pr 1:1, 31). Žmogui Jehova buvo numatęs nuostabią ateitį. To savo sumanymo jis neišsižadėjo net tada, kai maištas Edeno sode sudrumstė žmonijos laimę. Jehova išpranašavo, kad klusnius Adomo palikuonius ateityje išlaisvins, kad jie kaip dera jį garbins ir kad piktojo ir jo piktadarysčių žemėje nebeliks (Pr 3:15). Tuomet visa, kas danguje ir žemėje, vėl bus „labai gera“. Itin svarbią užduotį Jehova pavedė savo Sūnui Jėzui Kristui (1 Jn 3:8). Todėl mums būtina suvokti, kokius įgaliojimus Dievas yra jam skyręs (Apd 4:12; Fil 2:9, 11).

KOKIE ĮGALIOJIMAI KRISTUI SUTEIKTI

² Pirmiausia svarbu suprasti, kiek daug atsakomybės Dievas yra Kristui patikėjęs. Jėzus yra žmonijos Atpirkėjas, Vyriausiasis Kunigas, krikščionių bendruomenės Galva ir Dievo Karalystės Karalius. Kai mąstome apie jam suteiktus įgaliojimus, didėja mūsų dėkingumas Dievui ir stiprėja meilė Jėzui Kristui. Apžvelkime, kas Biblijoje rašoma apie Jėzui pavestas pareigas.

³ Kai Kristus tarnavo žemėje, paaiškėjo, kad būtent per jį klusnūs žmonės bus sutaikyti su Dievu (Jn 14:6). Atidavęs save kaip išpirką, Jėzus tapo žmonijos Atpirkėju (Mt 20:28). Taigi jo tarnystės žemėje tikslas buvo ne tik parodyti dievobaimingumo pavyzdį. Jis yra svarbiausias asmuo, per kurį Jehova įgyvendina visa, ką yra numatęs žmonijos labui. Tik Jėzaus dėka galime atgauti Dievo malonę (Apd 5:31; 2 Kor 5:18, 19). Jėzaus pasiaukojama mirtis ir prikėlimas suteikė klusniems žmonėms galimybę džiaugtis amžina gerove valdant Dievo Karalystei.

⁴ Jėzus Kristus eina ir Vyriausiojo Kunigo pareigas, todėl gali „atjausti mus dėl mūsų silpnumo“ ir permaldauti Dievą už savo ištikimų sekėjų nuodėmes. Apie tai kalbėjo apaštalas Paulius: „Mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, kuris geba atjausti mus dėl mūsų silpnumo. Jis, kaip ir mes, buvo visaip išmėgintas, tačiau nuodėmės nepadarė.“ Visus, kurie įtikėjo Jėzų Kristų, Paulius ragino pasinaudoti galimybe susitaikyti su Dievu. Jis rašė: „Be baimės artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir sulauktume malonės ir pagalbos reikiamu metu“ (Hbr 4:14–16; 1 Jn 2:2).

⁵ Jėzus taip pat yra krikščionių bendruomenės Galva. Kaip ir jo sekėjai pirmajame amžiuje, kito vado mes neturime. Jėzus mus veda šventosios dvasios galia. Be to, ganyti kaimenę yra paskirti brandūs vyrai, atskaitingi Jėzui ir jo dangiškajam Tėvui (Hbr 13:17; 1 Pt 5:2, 3). Apie Jėzų Jehova buvo išpranašavęs: „Štai paskyriau jį liudytoju tautoms, tautų vadu ir valdovu“ (Iz 55:4). Jėzus pats pasakė, kad čia kalbama apie jį: „Nė vadais nesivadinkite, nes turite vieną Vadą – Kristų“ (Mt 23:10).

⁶ Apie mūsų vado Jėzaus nuostatą ir jo norą mums padėti daug pasako šie jo žodžiai: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, – aš jus atgaivinsiu. Dėkitės ant pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite sau atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11:28–30). Sekdamas savo dangiškuoju Tėvu, Jėzus Kristus su kaimene elgiasi romiai, teikia savo avims atgaivą. Jis išties yra „gerasis ganytojas“ (Jn 10:11; Iz 40:11).

⁷ Pirmajame laiške korintiečiams Paulius paaiškina, kokie dar įgaliojimai Jėzui Kristui paskirti: „Jis turi karaliauti, kol Dievas padės jam po kojomis visus priešus. [...] Kai Dievas bus visa Sūnaus valdžiai atidavęs, tada ir pats Sūnus jam nusilenks. Ir Dievas, kuris visa jam atidavė, bus vienintelis visa ko Valdovas“ (1 Kor 15:25, 28). Jėzus, pirmasis Dievo kūrinys, būdamas su savo Tėvu danguje darbavosi „šalia jo kaip meistras“ (Pat 8:22–31). Atsiųstas į žemę, Jėzus ir toliau vykdė jo valią. Čia jis patyrė itin sunkų išmėginimą, tačiau liko savo Tėvui ištikimas iki pat mirties (Jn 4:34; 15:10). Todėl Dievas jį prikėlė, paėmė į dangų ir suteikė jam teisę valdyti dangiškąją Karalystę (Apd 2:32–36). Jam, Dievo Karalystės Karaliui, skirta nepaprasta užduotis – vadovauti didžiulėms galingų dvasinių esybių pajėgoms ir atėjus metui pašalinti žmonių valdžias ir išvaduoti žemę nuo visų blogybių (Pat 2:21, 22; 2 Tes 1:6–9; Apr 19:11–21; 20:1–3). Kristaus vadovaujama dangiškoji Karalystė netrukus bus vienintelė žemės valdžia (Apr 11:15).

TURIME KRISTUI PAKLUSTI

⁸ Jėzus Kristus parodė mums tobulą pavyzdį. Jis puikiai mumis rūpinasi. O ką mes patys privalome daryti, kad patirtume jo meilę ir globą? Turime būti ištikimi Jehovai ir neatsilikti nuo pirmyn žengiančios jo organizacijos.

⁹ Jėzaus sekėjai pirmajame amžiuje gerai suvokė, kokius įgaliojimus Dievas yra suteikęs Kristui. Todėl jie visi klausė Kristaus nurodymų ir vieningai darbavosi jo vadovaujami per šventąją dvasią (Apd 15:12–21). Apaštalas Paulius apie pateptųjų krikščionių vienybę rašė: „Kalbėkime tiesą ir, meilės vedami, visais atžvilgiais lygiuokimės į Kristų, kuris yra mūsų galva. Visi jo kūno nariai sudaro darnią visumą ir sujungti sąnarių, atliekančių kiekvienas savo darbą, veikia išvien. O kiekvienam nariui veikiant tinkamai, kūnas auga ir meilės skatinamas save ugdo“ (Ef 4:15, 16).

¹⁰ Jeigu remiame vienas kitą ir visi triūsiame pagal Kristaus nurodymus, bendruomenė stiprėja, auga ir joje vyrauja meilės dvasia, o „meilė yra tobulas vienybės saitas“ (Jn 10:16; Kol 3:14; 1 Kor 12:14–26).

¹¹ Biblijos pranašystės, kaip rodo pasaulio įvykiai, pildosi. Akivaizdu, kad nuo 1914 metų Jėzui Kristui suteikta Karalystės valdžia, jis jau valdo „tarp savo priešų“ (Ps 2:1–12; 110:1, 2). Ką tai reiškia žemės gyventojams? Jėzus, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, netrukus savo priešams įvykdys Dievo skirtą bausmę (Apr 11:15; 12:10; 19:16). O kaip su tais, kuriuos Kristus sakė pastatysiąs savo dešinėje? Jų laukia išlaisvinimas, pažadėtas dar Edeno sode – tada, kai žmonės sukilo prieš Dievą (Mt 25:34). Kaip gera žinoti, kad Jehova paskyrė Jėzui Kristui tokį svarbų vaidmenį! Tad ir toliau vieningai darbuokimės vadovaujami Jėzaus Kristaus, idant geroji naujiena šiomis paskutinėmis dienomis būtų paskelbta visoje žemėje.