Baigiamasis pokalbis

Paprastai Jehovos liudytojai krikštą rengia per suvažiavimus ir kongresus. Krikšto kalbos pabaigoje pasirengusiųjų krikštytis paprašoma atsistoti ir garsiai atsakyti į du klausimus:

1. Ar atgailavai už savo nuodėmes, pasiaukojai Jehovai ir pripažįsti, kad išgelbėtas būsi per Jėzų Kristų?

2. Ar supranti, kad pasikrikštijęs tapsi Jehovos liudytoju ir priklausysi prie organizacijos, kuriai vadovauja Dievas?

Atsakydami „taip“, krikštytis pasiruošę asmenys viešai išpažįsta, kad tiki išpirka ir yra besąlygiškai pasiaukoję Jehovai (Rom 10:9, 10). Taigi jiems reikia šiuos klausimus iš anksto su malda apmąstyti, kad į juos galėtų atsakyti tvirtai apsisprendę.

Ar pasiaukojai Jehovai maldoje – pasižadėjai garbinti tik jį ir paskyrei savo gyvenimą jo valiai vykdyti?

Ar esi tvirtai apsisprendęs pasikrikštyti?

Kaip per krikštą pridera būti apsirengus? (1 Tim 2:9, 10; Jn 15:19; Fil 1:10)

Esame Dievui atsidavę žmonės, todėl turime rengtis „kukliai ir su sveika nuovoka“. Taigi netinka maudymosi kostiumas su kokiais nors užrašais arba per menkai dengiantis kūną. Jis turi būti tvarkingas, švarus, skoningas, tinkamas tokiai kilniai progai.

Kaip per krikštą dera elgtis? (Lk 3:21, 22)

Krikščionys pavyzdžiu ima Jėzaus krikštą. Jis žinojo, kokį svarbų žingsnį žengia, ir tai buvo matyti iš jo nusiteikimo ir elgesio. Todėl krikštijantis nedera jokie pokštai, maudynės ir apskritai niekas, kas šį įvykį sumenkintų. Pasikrikštijus netiktų elgtis taip, lyg būtų pasiekta kokia pergalė. Nors krikštas labai džiugus įvykis, džiaugsmą dera reikšti santūriai.

Kaip glaudus ryšys su bendruomene ir mūsų sueigos padės tau tesėti pasiaukojimo Jehovai įžadą?

Kodėl ir po krikšto tau reikės nuolat studijuoti Bibliją ir reguliariai dalyvauti evangelizacijos tarnyboje?

NURODYMAI BENDRUOMENĖS VYRESNIESIEMS

Kai skelbėjas pareiškia norą krikštytis, paskatinkite jį gerai apmąstyti klausimus, pateiktus šios knygos 185–207 puslapiuose. Atkreipkite jo dėmesį į „Žodį dar nepasikrikštijusiam skelbėjui“ (p. 182). Ten paaiškinta, kaip jis gali pasiruošti susitikimams su vyresniaisiais. Per tuos pokalbius skelbėjas galės naudotis savo užrašais ir šia knyga. Tačiau nėra reikalo, kad priede pateiktus klausimus su asmeniu kas nors aptarinėtų dar prieš jam susitinkant su vyresniaisiais.

Apie savo norą krikštytis asmuo turi pasakyti vyresniųjų tarybos koordinatoriui. Skelbėjui susipažinus su „Klausimais norintiems krikštytis“, koordinatorius pasiteiraus, ar jis jau pasiaukojo maldoje Jehovai ir pasižadėjo vykdyti jo valią. Jeigu skelbėjas jau davė tokį pasiaukojimo įžadą, minėtus klausimus su juo turi aptarti du vyresnieji – vienas pirmą dalį, kitas antrą. Pokalbius galima organizuoti bet kada, nereikia laukti pranešimo apie būsimą suvažiavimą ar kongresą.

Šie susitikimai turėtų būti surengti kuo greičiau. Abiem pokalbiams paprastai skiriama po valandą, prireikus ir daugiau. Klausimų nedera aptarinėti paskubomis. Prieš pokalbį ir po jo svarbu pasimelsti.

Jei krikštytis nori keletas asmenų, geriausia pasikalbėti ne su visa grupe, o su kiekvienu atskirai. Tada skelbėjas turės galimybę atsakyti į visus klausimus ir vyresnieji aiškiai matys, ar jis gerai supranta Biblijos tiesas ir yra pasirengęs krikštytis. Be to, bendraudamas su vyresniuoju vienu du skelbėjas laisviau reikš mintis. Jeigu krikštytis ruošiasi sutuoktinių pora, klausimus galima apžvelgti ir su abiem iš karto.

Jei norą krikštytis pareiškia nekrikštyta skelbėja, pokalbiai su ja turėtų vykti matomoje vietoje, tik niekam negirdint. Jei būtina, pokalbyje gali dalyvauti ir dar vienas vyresnysis. Kada vietoje jo tinka kviesti patarnautoją, paaiškinta toliau.

Jei bendruomenėje vyresniųjų labai mažai, pirmąją klausimų dalį su norinčiu krikštytis skelbėju gali aptarti bendruomenės patarnautojas, pasižymintis nuovoka ir įžvalgumu, tačiau antrąją dalį turi aptarti vyresnysis. Jei tinkamų brolių trūksta, rajono prižiūrėtojo galima pasiteirauti, ar nepadėtų kas nors iš gretimos bendruomenės.

Pokalbiuose su norinčiu krikštytis nepilnamečiu turėtų dalyvauti ir jo tėvai (jeigu jie Jehovos liudytojai). Jei tėvai dalyvauti negali, tada abu kartus su juo susitinka du vyresnieji (kai aptariama pirma dalis, vietoje antrojo vyresniojo gali būti patarnautojas).

Vyresnieji turi išsiaiškinti, ar skelbėjas, norintis krikštytis, gana gerai išmano pagrindinius Biblijos mokymus. Jiems reikia įžvelgti, ar tas žmogus išties brangina tiesą ir gerbia Jehovos organizaciją. Jeigu asmuo nesupranta pamatinių Biblijos mokymų, vyresnieji pasirūpins, kad jis gautų reikalingą pagalbą ir padaręs pažangą galėtų krikštytis vėliau. O gal vyresnieji matys, kad skelbėjas dar ne iki galo suvokia, kaip svarbu uoliai prisidėti prie evangelizacijos darbo ir paklusti mūsų organizacinei tvarkai. Jie patars jam, kur jis turėtų pasitempti. Kad įsitikintų, ar asmuo tikrai pasirengęs krikštytis, vyresnieji vadovaudamiesi sveika nuovoka kai kuriems klausimams aptarti skirs daugiau laiko nei kitiems. Tačiau išnagrinėti reikia visus klausimus.

Broliai, kurie su asmeniu aptarė klausimus, susitiks ir nuspręs, ar jis jau gali krikštytis. Jie turi atsižvelgti į žmogaus gebėjimus ir kitas aplinkybes. Svarbiausia, ar jis iš širdies myli Jehovą ir suvokia pagrindinius Biblijos mokymus. Rūpestingų vyresniųjų padedamas asmuo pasirengs stoti į Dievo tarnų gretas.

Galiausiai abu vyresnieji arba vienas iš jų susitiks su tuo asmeniu ir pasakys, ar jis gali krikštytis. Jeigu taip, vyresnieji aptars su juo skyrelį „Baigiamasis pokalbis“ (p. 206, 207). Jei skelbėjas dar nebaigė studijuoti knygos Džiaukitės gyvenimu amžinai, vyresnieji turi paraginti jį tęsti studijas po krikšto. Informuokite jį, kad krikšto data bus įrašyta Bendruomenės skelbėjo ataskaitų suvestinėje. Jam paaiškinkite: tokia asmeninė informacija bendruomenėje renkama tam, kad organizacija galėtų tinkamai koordinuoti Jehovos liudytojų religinę veiklą visame pasaulyje ir kad kiekvienas skelbėjas galėtų našiai atlikti evangelizacijos tarnystę ir susilaukti ganytojų paramos. Taip pat vyresnieji turėtų priminti naujiems skelbėjams, kad jų asmeniniai duomenys tvarkomi laikantis taisyklių, išdėstytų svetainėje jw.org (žr. Visuotinė Jehovos liudytojų duomenų apsaugos politika). Šiam pokalbiui paprastai pakanka kokių dešimties minučių.

Praėjus metams po krikšto, du vyresnieji paskiriami susitikti su skelbėju ir jį padrąsinti, duoti praktiškų pasiūlymų. Vienas iš tų vyresniųjų – skelbėjo tarnybos grupės prižiūrėtojas. Susitikime su nepilnamečiu skelbėju tegul dalyvauja ir jo tėvai (jeigu jie Jehovos liudytojai). Pokalbis turi būti šiltas ir ugdantis. Pasikalbėję su skelbėju apie jo dvasinę pažangą, vyresnieji tegul pataria, kas jam padėtų toliau laikytis gerų krikščioniškų įpročių: studijuoti asmeniškai, kasdien skaityti Bibliją, rengti savaitinį šeimos dvasinio ugdymo vakarą, lankyti visas sueigas, jose aktyviai dalyvauti ir reguliariai darbuotis evangelizacijos tarnyboje (Ef 5:15, 16). Jei skelbėjas nebaigė studijuoti knygos Džiaukitės gyvenimu amžinai, tie vyresnieji turėtų pasirūpinti, kad kas nors jam padėtų. Reikėtų negailėti pagyrimo žodžių, o pamokymų užteks vieno ar dviejų.