Koks yra Dievas?

1, 2. Kokių klausimų žmonėms kyla?

VAIKAI labai daug klausinėja. Net gavę atsakymą jie klausia: „Kodėl?“ Kai jiems paaiškiname, neretai vėl išgirstame: „O kodėl?“

² Ar būtume jauni ar seni, mums visiems kyla klausimų. Pavyzdžiui: ką valgyti? kaip apsirengti? ar pirkti norimą daiktą? Aišku, pamąstome ir rimtesnėmis temomis – apie gyvenimą, apie ateitį. Nemažai žmonių neranda atsakymų, kurie juos tenkintų, todėl nustoja jų ieškoti.

3. Kodėl nemažai žmonių neieško atsakymų į svarbius klausimus?

³ Ar atsakymus į svarbius klausimus galime rasti Biblijoje? Kai kurie mano, kad gal ir galime, bet taip pat sako, kad Bibliją sunku suprasti arba kad atsakymus žino tik kunigai ar teologai. Kitiems gėda pripažinti, kad ko nors nežino, todėl atsakymų visai neieško. O ką manote jūs?

4, 5. a) Kokie klausimai kyla jums? b) Kodėl atsakymų ieškoti verta?

⁴ Tikriausiai norėtumėte sužinoti, kokia gyvenimo prasmė, kas mūsų laukia po mirties, koks yra Dievas. Jėzus Kristus pasakė: „Prašykite, ir bus jums duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus atidaryta“ (Mato 7:7). Tad nepaliaukite ieškoti ir tikrai rasite patikimus atsakymus.

⁵ Atsakymai į svarbius klausimus yra Biblijoje (Patarlių 2:1–5). Ir juos suprasti nėra sunku. Tai, ką sužinosite, padarys jūsų gyvenimą laimingesnį jau dabar ir suteiks džiugią viltį dėl ateities. Pradėkime nuo vieno daugeliui kylančio klausimo.

AR DIEVUI MES RŪPIME?

6. Kodėl daug žmonių mano, kad Dievui mes nerūpime?

⁶ Daugelio žmonių manymu, Dievui mes nerūpime. Jie sako, kad jei Dievui rūpėtume, pasaulis būtų visai kitoks. Aplink matome karus, neapykantą, skurdą. Žmonės serga, kenčia, miršta. Todėl daug kas pagalvoja: „Jei Dievui rūpime, kodėl jis nesustabdo kančių?“

7. a) Kodėl kai kurie žmonės mano, kad Dievas yra žiaurus? b) Kodėl neturėtume dėl nelaimių kaltinti Dievo?

⁷ Ne vienam žmogui atrodo, kad Dievas yra žiaurus. Kodėl? Dėl dvasininkų mokymų. Įvykus nelaimei, jie sako, kad tokia Dievo valia. Netgi tvirtina, jog Dievas norėjo, kad taip įvyktų. Šitaip kaltė dėl nelaimių krenta Dievui. Bet Biblija moko, kad Dievas niekada nedaro to, kas bloga. Kaip sužinome iš Jokūbo 1:13, Dievas nesiunčia nelaimių norėdamas žmones išmėginti. Ten rašoma: „Kas patiria išmėginimą, tenesako: ‘Mane Dievas mėgina.’ Dievo neįmanoma blogybėmis mėginti, ir jis pats nė vieno blogybėmis nemėgina.“ Vadinasi, nors Dievas neužkerta kelio blogiems dalykams, jis jų nesukelia. (Perskaitykite Jobo 34:10–12.) Tai suprasti padės vienas pavyzdys.

8, 9. Kodėl būtų neteisinga dėl nelaimių kaltinti Dievą? Pateikite pavyzdį.

⁸ Įsivaizduokite jauną vyrą, kuris vis dar gyvena su tėvais. Tėtis labai jį myli ir moko dorai gyventi. Bet sūnus pradeda maištauti ir palieka namus. Jis ima elgtis nedorai ir pakliūva į bėdą. Ar sakytumėte, kad dėl sūnaus nelaimių kaltas tėtis, nes leido jam išeiti iš namų? Aišku, ne (Luko 15:11–13). Dievas elgiasi panašiai kaip tas tėtis: kai žmonės nusprendžia prieš jį maištauti ir nedorai elgtis, jis jų nesulaiko. Tad nutikus nelaimei atminkime – Dievas jos nesukėlė. Jį kaltinti būtų neteisinga.

⁹ Iš Biblijos sužinome, kad yra svarbių priežasčių, kodėl Dievas leidžia vykti blogiems dalykams. Apie tai rašoma šios knygos 11 skyriuje. Neabejokime – Dievas mus myli ir tikrai nėra kaltas dėl mūsų bėdų. Tiesą sakant, jis vienintelis gali iš jų išvaduoti (Izaijo 33:2).

10. Kodėl galime būti tikri, kad Dievas atitaisys blogų žmonių padarytą žalą?

¹⁰ Dievas yra šventas (Izaijo 6:3). Visi jo darbai yra tyri, dori, geri. Todėl galime juo pasitikėti. Su žmonėmis yra kitaip: kartais jie pasielgia nedorai. Net patys sąžiningiausi valdžios pareigūnai nepajėgia atitaisyti visko, ką pridaro blogi žmonės. Tokią galią turi tik Dievas. Be to, Dievas ir gali, ir nori skriaudas pašalinti. Visa, kas bloga, jis sunaikins amžiams. (Perskaitykite Psalmyno 37:9–11.)

KĄ DIEVAS JAUČIA MATYDAMAS, KAIP ŽMONĖS KENČIA?

11. Ką Dievas jaučia matydamas, kokių sunkumų jūs patiriate?

¹¹ Ką Dievas jaučia matydamas, kas dedasi pasaulyje, ir žinodamas, kokių sunkumų patiriate jūs? Biblija moko, kad Dievui brangu tai, kas teisinga (Psalmyno 37:28). Taigi jis džiaugiasi teisingumu ir bjaurisi neteisybe. Jam skaudu matyti, kaip žmonės kenčia. Biblijoje sakoma, kad praeityje matant didelį žmonių nedorumą Dievui „skaudėjo širdį“ (Pradžios 6:5, 6). Dievas nepasikeitė (Malachijo 3:6). Vadinasi, Dievui jūs tikrai rūpite. (Perskaitykite 1 Petro 5:7.)

12, 13. a) Kodėl mes gebame mylėti? b) Kaip jaučiatės matydamas, kad žmonės kenčia? c) Kodėl galime neabejoti, kad Dievas pašalins visas kančias ir neteisybę?

¹² Biblijoje dar sakoma, kad Dievas mus sukūrė kaip savo atvaizdą (Pradžios 1:26). Tai reiškia, kad turime gerų savybių – tokių, kokių turi jis. Tad jei jums skaudu matyti, kaip kenčia nekalti žmonės, Dievui dar skaudžiau. Iš kur tai žinome?

¹³ Biblija mus moko, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Ir jis viską daro iš meilės. Todėl mylėti gebame ir mes. Pamąstykite: ar išvaduotumėte pasaulį iš kančių ir neteisybės, jei turėtumėte tam galios? Aišku, išvaduotumėte, juk žmones mylite. O Dievas tokią galią turi ir mus myli, todėl tikrai pašalins visas kančias ir neteisybę. Išsipildys visi Dievo pažadai, paminėti šios knygos pradžioje. Kad tuo neabejotumėte, jums reikia įgyti daugiau žinių apie Dievą.

DIEVAS NORI, KAD JĮ PAŽINTUMĖTE

14. Koks yra Dievo vardas ir iš kur žinome, kad turime jį vartoti?

¹⁴ Ką pirmiausia darote norėdamas su kuo nors susidraugauti? Tikriausiai pasakote savo vardą. O ar Dievas turi vardą? Daugelis religijų moko, kad jo vardas yra Dievas ar Viešpats. Bet tai ne vardai, o titulai, panašiai kaip „karalius“ ar „prezidentas“. Iš Biblijos sužinome, jog Dievo vardas yra Jehova. Psalmyno 83:18 rašoma: „Težino žmonės, kad tu, kurio vardas Jehova, – tik tu esi Aukščiausiasis, valdovas visos žemės.“ Biblijoje Dievo vardas užrašytas kelis tūkstančius kartų. Vadinasi, Jehova nori, kad jo vardą žinotumėte ir vartotumėte. Dievas savo vardą jums pasakė, kad galėtumėte tapti jo draugu.

15. Ką Jehovos vardas reiškia?

¹⁵ Dievo vardas Jehova turi gilią prasmę. Šis vardas reiškia, kad Dievas gali ištesėti kiekvieną duotą pažadą ir įgyvendinti visus savo tikslus. Niekas negali jam sutrukdyti. Toks vardas pridera tik Dievui.a

16, 17. Ką apie Dievą pasako titulai: a) Visagalis, b) amžinybės Karalius, c) Kūrėjas?

¹⁶ Kaip jau skaitėme, Psalmyno 83:18 apie Jehovą pasakyta: „Tik tu esi Aukščiausiasis.“ O Apreiškimo 15:3 rašoma: „Didingi ir nuostabūs tavo darbai, Dieve Jehova, Visagali. Teisūs ir tikri tavieji keliai, amžinybės Karaliau.“ Ką reiškia titulas „Visagalis“? Kad Jehova yra pats galingiausias asmuo visatoje. O titulas „amžinybės Karalius“ mums pasako, kad Jehova visada buvo ir bus. Kaip rašoma Psalmyno 90:2, jis yra „nuo amžių ir per amžius“. Išties įspūdinga!

¹⁷ Jehova vienintelis yra Kūrėjas. Apreiškimo 4:11 skaitome: „Jehova, mūsų galingasis Dieve, tu vertas šlovės ir pagarbos! Tu visa sukūrei – tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta!“ Galingus angelus, žvaigždes danguje, žuvis jūrose, įvairiausius vaisius – viską sukūrė Jehova.

JŪS GALITE BŪTI JEHOVOS DRAUGAS

18. a) Kodėl kai kurie žmonės mano, kad būti Dievo draugu neįmanoma? b) Kas apie tai sakoma Biblijoje?

¹⁸ Kai kurie žmonės, sužinoję, koks didingas yra Jehova, pasijaučia menki. Jie mano: „Dievas yra toks galingas, toks šlovingas. Jis yra aukštai danguje. Negi galėčiau jam rūpėti?“ Bet ar Dievas nori, kad taip mąstytume? Tikrai ne. Jehova nori būti mūsų draugas. Biblijoje sakoma, kad „jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbų 17:27). Dievas nori, kad artintumėtės prie jo, ir pažada artintis prie jūsų (Jokūbo 4:8).

19. a) Ką turite daryti, kad taptumėte Dievo draugu? b) Kokia Jehovos savybė jums ypač patinka?

¹⁹ Ką turite daryti, kad taptumėte Dievo draugu? Jėzus sakė: „Amžinai gyventi – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį, Jėzų Kristų“ (Jono 17:3). Nenustokite mokytis apie Jehovą ir Jėzų, kad vis geriau juos pažintumėte. Tai kelias į amžiną gyvenimą. Jau sužinojome, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:16). Jis turi ir kitų nuostabių savybių. Biblijoje sakoma, kad Jehova yra „gailestingas ir atjautus, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės ir tiesos“ (Išėjimo 34:6). Jis „geras, atlaidus“ (Psalmyno 86:5). Dievas kantrus ir ištikimas (2 Petro 3:9; Apreiškimo 15:4). Skaitydamas Bibliją, apie nuostabią Dievo asmenybę sužinosite dar daugiau.

20–22. a) Kaip Dievas gali būti mūsų draugas, jei jo nematome? b) Ką turėtumėte daryti, jei kas nors bandys jus atkalbėti nuo Biblijos studijavimo?

²⁰ O kaip Dievas gali būti jūsų draugas, jei jo nematote? (Jono 1:18; 4:24; 1 Timotiejui 1:17) Studijuodamas Bibliją pažinsite Jehovos asmenybę (Psalmyno 27:4; Romiečiams 1:20). O kuo geriau jį pažinsite, tuo realesnis jis jums bus ir tuo stipriau jį mylėsite.

²¹ Pamatysite, kad Jehova yra mylintis Tėvas (Mato 6:9). Jis davė mums gyvybę ir nori, kad būtume laimingi (Psalmyno 36:9). Juk kiekvienas rūpestingas tėtis savo vaikams linki paties geriausio. Taigi Biblija moko, kad galime užmegzti su Dievu artimą ryšį. Tik įsivaizduokite – Jehova, pats visatos Kūrėjas, nori, kad būtumėte jo draugas! (Jokūbo 2:23)

²² Kai kurie žmonės galbūt norės jus atkalbėti nuo Biblijos studijavimo. Jie gal bijo, kad nepakeistumėte savo tikėjimo. Bet neleiskite niekam sutrukdyti jums tapti Jehovos draugu. Geresnio draugo už jį nėra!

23, 24. a) Kodėl turėtumėte ieškoti atsakymų į svarbius klausimus? b) Apie ką pakalbėsime kitame skyriuje?

²³ Studijuodamas Bibliją rasite jums nesuprantamų dalykų. Nebijokite kelti klausimų ir nesigėdykite prašyti pagalbos. Jėzus mokė, kad turime būti nuolankūs kaip vaikai (Mato 18:2–4). O vaikai juk daug klausinėja. Dievas nori, kad rastumėte atsakymus į svarbius klausimus. Tad atidžiai tyrinėkite Bibliją ir įsitikinsite, kad tai, ko mokotės, yra tiesa. (Perskaitykite Apaštalų darbų 17:11.)

²⁴ Apie Jehovą daugiausia galime sužinoti iš Biblijos. Kitame skyriuje pakalbėsime, kodėl Biblija yra išskirtinė knyga.