3 KLAUSIMAS
Kaip kalbėtis su tėvais ir nesusipykti?
KĄ DARYTUM TU?
Įsivaizduok tokią situaciją: trečiadienio vakaras, septyniolikmetis Lukas ką tik baigė namų ruošos darbus ir pagaliau pelnytai gali šiek tiek atsipūsti. Jis įsijungia televizorių ir įsitaiso į mėgstamą fotelį.
Kaip tik tuo metu tarpduryje pasirodo tėtis ir nepatenkintas sako:
– Lukai! Kodėl drybsai prie televizoriaus? Ar neturėtum padėti broliui daryti namų darbus? Tu niekada nedarai, ko tavęs prašo!
– Prasideda... – pakankamai garsiai burbteli Lukas.
– Ką pasakei, jaunuoli? – palinkęs į priekį klausia tėtis.
– Nieko, – vartydamas akis atsidūsta Lukas.
Dabar tėtis jau rimtai supyksta:
– Kad daugiau nekeltum balso prieš mane! – griežtai pasako sūnui.
Jei būtum Luko vietoje, kaip būtum galėjęs išvengti barnio?
SUSTOK IR PAMĄSTYK
Kalbėtis su tėvais – tarsi vairuoti automobilį. Net privažiavęs kliūtį, gali rasti kitą kelią.
PAVYZDŽIUI:
Mergina, vardu Lėja, sako: „Man sunku kalbėtis su tėčiu. Kartais jam ką nors pasakoju, o jis staiga paklausia: „Atsiprašau, ar čia man kažką sakei?“
LĖJA TURI BENT TRIS VARIANTUS.
Užrikti ant tėčio.
Lėja užrinka: „Tu niekada nesiklausai, ką tau sakau!“
Nebekalbėti su tėčiu.
Lėja tiesiog nusprendžia į tėtį šiuo klausimu nebesikreipti.
Pakalbėti apie tai palankesniu metu.
Lėja pasikalba su tėčiu akis į akį kitu metu arba apie savo bėdą parašo jam laišką.
Kurį variantą tu siūlytum rinktis Lėjai?
TURĖK OMENYJE: Lėjos tėčio mintys kažkur kitur, jis nepastebi, kad dukra nusiminusi. Todėl jei Lėja pasielgtų pagal variantą A, tėčiui jos riksmas būtų kaip perkūnas iš giedro dangaus. Taip Lėja turbūt nepaskatintų atidžiau jos klausytis, net parodytų tėčiui nepagarbą (Efeziečiams 6:2). Taigi šis variantas nelabai tinkamas.
Jei bendraudamas su tėvais, taip sakant, privažiuoji kliūtį, tai dar nereiškia, kad atsidūrei aklavietėje. Gali rasti kitą kelią su jais pasikalbėti.
Nors variantas B galbūt atrodo lengviausias kelias, taip elgtis nebūtų išmintingiausias sprendimas. Kodėl? Tam, kad išspręstų savo problemas, pasikalbėti su tėčiu Lėjai būtina. Dukra tikisi pagalbos, todėl tėtis turi žinoti, kas jos gyvenime vyksta. Užsisklęsdama Lėja nieko nelaimėtų.
O jei Lėja elgtųsi pagal variantą C, net, vaizdžiai sakant, privažiavusi kliūtį ji neatsidurtų aklavietėje. Apie iškilusį reikalą ji galėtų pamėginti pasikalbėti kitu metu. O parašiusi tėčiui laišką Lėja, galimas dalykas, iškart pasijaustų geriau.
Be to, rašydama ji galės aiškiau išreikšti savo mintis. Skaitydamas laišką tėtis supras, ką Lėja mėgino jam pasakyti, ir galės įsijausti į dukros padėtį. Variantas C naudingas abiem – ir Lėjai, ir tėčiui. Ar pakalbėtų su tėčiu akis į akį, ar parašytų jam laišką, pasirinkusi šį variantą Lėja pritaikytų Biblijos patarimą siekti „to, kas kuria santarvę“ (Romiečiams 14:19).
Kokių dar variantų Lėja turi?
Sugalvok bent vieną variantą ir žemiau jį užrašyk. Taip pat parašyk, kokio rezultato tokiu atveju Lėja galėtų tikėtis.
AR TAVO ŽODŽIAI NESKAMBA DVIPRASMIŠKAI?
Atmink: kartais tėvai girdi visai ką kita, nei tu jiems sakai.
PAVYZDŽIUI:
Tavo tėvai klausia, kodėl tu be nuotaikos. Tu atsakai: „Nenoriu apie tai kalbėti.“
Bet tėvai girdi štai ką: „Nepasitikiu jumis tiek, kad jums pasipasakočiau. Geriau pasišnekėsiu su draugais, o ne su jumis.“
Įsivaizduok, kad turi rimtą bėdą ir tėvai siūlosi padėti. Bet tu jiems sakai: „Nesijaudinkit, susitvarkysiu pats.“
Tėvai tavo atsakymą suprastų:
Geriau būtų atsakyti: