Mokymas bibliniais laikais

„Mokykite savo sūnus juos apmąstyti“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 11:19).

1. Kas parodo, kad Jehova yra suinteresuotas savo tarnų mokymu?

JEHOVA yra Didysis Mokytojas. Jis niekada nepalikdavo savo tarnų nežinojime. Jis visada pasiruošęs dalytis su jais žiniomis. Jis moko juos pažinti jo valią ir jo kelius. Nesuskaičiuojamus tūkstantmečius jo viengimis Sūnus buvo drauge su juo, nuolat mokydamasis kaip Dievo „darbų vykdytojas“ (Patarlių 8:30, NW). Kai Jėzus buvo žemėje, jis pareiškė: „Skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 8:28). Kalbėdamas apie Dievą kaip Nesulyginamą Mokytoją, Eljus paklausė: „Kur yra toks mokytojas, kaip Jis?“ (Jobo 36:22, ŠvR, vertė A. Vėlius). Pranašas Izaijas kalbėjo apie Jehovą kaip apie Savo tautos „Didįjį Mokytoją“ ir pranašavo: „Visi tavo sūnūs bus Viešpaties [„Jehovos“, NW] pamokyti ir gausinga ramybė bus tavo vaikams“ (Izaijo 30:20, NW; 54:13). Be abejonės, Jehova trokšta, kad jo protingi tvariniai būtų apsišvietę ir gerai išsilavinę.

Patriarchalinis mokymas

2, 3. (a) Kaip ištikimi patriarchai žiūrėjo į savo vaikų mokymą ir kokį nurodymą Jehova davė Abraomui? (b) Koks buvo Abraomo palikuonių mokymo didingas tikslas?

² Viena iš pagrindinių šeimos galvos prerogatyvų patriarchaliniais laikais buvo vaikų ir namiškių mokymas. Dievo tarnams savo vaikų mokymas buvo religinė pareiga. Apie savo tarną Abraomą Jehova pasakė: „Juk žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs sergėti Viešpaties kelią ir daryti teismą ir teisybę, kad Viešpats įvykdytų visa dėl Abraomo, ką jam yra kalbėjęs“ (Pradžios 18:19).

³ Šis dieviškas pareiškimas parodo, kad Jehova teikė mokymui didelę reikšmę. Dievas reikalavo iš Abraomo, Izaoko ir Jokūbo mokyti savo namiškius Jo teisingumo ir nuosprendžių, kad būsimos kartos galėtų laikytis Jehovos kelio. Tuomet Jehova įvykdytų savo pažadus dėl Abraomo palikuonio ir ‛visų žemės tautų’ palaiminimo (Pradžios 18:18; 22:17, 18).

Mokymo sistema Izraelyje

4, 5. (a) Kas skyrė Izraelio mokymo sistemą nuo kitų tautų? (b) Kokį kitą svarbų skirtumą pažymi Encyclopaedia Judaica ir kas, be abejonės, prisidėjo prie šio skirtumo atsiradimo?

⁴ Encyclopaedia Judaica (Žydų enciklopedija) pareiškia: „Biblija yra pagrindinis šaltinis, padedantis suprasti, kaip vyko mokymo procesas senovės Izraelyje.“ Jehova panaudojo Mozę kaip pirmąjį žmogišką Izraelio mokytoją (Pakartoto Įstatymo 1:3, 5; 4:5). Mozė perduodavo Jehovos jam duotus žodžius (Išėjimo 24:3). Todėl, iš esmės, Dievas buvo pagrindinis Izraelio Mokytojas. Jau vien tai skyrė Izraelio mokymo sistemą nuo kitų tautų.

⁵ Tas pats informacinis šaltinis pareiškia: „Aukštasis mokslas arba knyginis žinojimas Mesopotamijoje ir Egipte buvo oficialūs ir priklausė išimtinai perrašinėtojų klasei, ko, matyt, nebuvo Izraelyje. Tas skirtumas, be abejonės, egzistavo dėka paprastesnės abėcėlinės rašymo sistemos, kurią naudojo hebrajai... Negalima neįvertinti abėcėlinio rašymo reikšmės mokymo istorijoje. Tai buvo priežastimi atsitraukimo nuo tradicinių rašto kultūrų, egzistavusių Egipte, Mesopotamijoje ir antrojo tūkstantmečio Kanaane. Raštingumas daugiau nebebuvo charakteringas ir išimtinis profesionalių perrašinėtojų ir kunigų požymis, kurie nusimanė apie mažai suprantamą dantiraštį ir hieroglifų raštus.“

6. Kokie yra bibliniai įrodymai, kad izraelitai nuo savo istorijos pradžios buvo raštinga tauta?

⁶ Biblija pateikia įrodymus, kad izraelitai buvo raštinga tauta. Dar prieš įeinant į Pažadėtąją žemę, jiems buvo pasakyta užrašyti Jehovos įstatymus ant jų durų staktų ir vartų (Pakartoto Įstatymo 6:1, 9; 11:20; 27:1-3). Nors tas įsakymas, be abejonės, turėjo perkeltinę reikšmę, paprastam izraelitui jis nebūtų turėjęs jokios prasmės, jeigu jis nebūtų mokėjęs skaityti ir rašyti. Tokios Rašto eilutės kaip Jozuės 18:9 ir Teisėjų 8:14 parodo, kad daug anksčiau negu Izraelyje buvo įkurta monarchija, šalia tokių vadų kaip Mozė ir Jozuė kiti taip pat mokėjo rašyti (Išėjimo 34:27; Jozuės 24:26).

Mokymo metodai

7. (a) Kas, pagal Raštą, duodavo izraelitų vaikams pradinį mokymą? (b) Kokią informaciją pateikė vienas prancūzų biblistas?

⁷ Izraelyje ir tėvas, ir motina mokydavo savo vaikus nuo ankstyvo amžiaus (Pakartoto Įstatymo 11:18, 19; Patarlių 1:8; 31:26). Viename prancūzų žinyne Dictionnaire de la Bible (Biblinis žodynas) Biblijos mokslininkas E. Manženo rašė: „Kai tik vaikas pradėdavo kalbėti, jis išmokdavo kelias Įstatymo ištraukas. Jo motina pakartodavo eilutę, o kai jis ją įsimindavo, ji duodavo jam kitą. Vėliau užrašytą eilučių tekstą, kurias vaikai jau žinodavo mintinai, duodavo jiems į rankas. Taip jie susipažindavo su skaitymu, o paaugę galėjo tęsti savo religinį mokymą skaitydami ir mąstydami apie Viešpaties įstatymą.“

8. (a) Koks pagrindinis mokymo metodas buvo naudojamas Izraelyje, tačiau kas buvo ypatinga? (b) Kokios pagalbinės priemonės buvo naudojamos atminčiai lavinti?

⁸ Tai leidžia manyti, kad pagrindinis mokymo metodas buvo mokymasis mintinai. Išmokti dalykai, susiję su Jehovos įstatymu ir jo elgesiu su savo tauta, turėjo pasiekti širdį (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Apie juos reikėdavo mąstyti (Psalmių 76:12, 13). Kad jauni ir pagyvenę geriau prisimintų, mokantis buvo naudojamos įvairios pagalbinės atminties priemonės. Tai abėcėliniai akrostichai, kai tolesnės eilutės psalmėje prasidėdavo kita raide abėcėlės tvarka (pavyzdžiui, Patarlių 31:10-31), aliteracija (žodžiai prasidėdavo ta pačia raide arba garsu), skaičių naudojimas, pavyzdžiui, Patarlių 30-ojo skyriaus antroje pusėje. Įdomu, kad Gezero kalendorius, vienas seniausių senovės hebrajų rašto pavyzdžių, kai kurių mokslininkų nuomone, laikomas pratimais mokinio atminčiai treniruoti.

Mokymo programa

9. (a) Kas buvo svarbia Izraelio vaikų mokymo programos dalimi? (b) Ką pareiškia viena biblinė enciklopedija apie mokymą ryšium su kasmetinėmis šventėmis?

⁹ Švietimas Izraelyje neapsiribojo mokymu skaityti ir rašyti. Vienas svarbus mokymo dalykas buvo istorija. Nuostabių Jehovos darbų jo tautos naudai studijavimas buvo mokymo programos pagrindinė dalis. Tie istoriniai faktai buvo perduodami iš kartos į kartą (Pakartoto Įstatymo 4:9, 10; Psalmių 77:1-7). Kasmetinės šventės suteikdavo šeimos galvai puikią progą mokyti vaikus (Išėjimo 13:14; Kunigų 23:37-43). Ryšium su tuo The International Standard Bible Encyclopedia (Tarptautinė standartinė biblinė enciklopedija) pareiškia: „Namuose dėka nurodymo iš tėvo pusės ir švenčių prasmės paaiškinimo hebrajų vaikai buvo mokomi, kaip Dievas apsireikšdavo praeityje, kaip jie turi gyventi dabar ir ką pažadėjo Dievas Savo tautai ateityje.“

10. Kokių praktiškų dalykų buvo mokomos mergaitės ir kokių berniukai?

¹⁰ Tėviškas mokymas apėmė ir praktinį paruošimą. Mergaitės buvo mokomos įgūdžių tvarkyti namų ūkį. Paskutiniame Patarlių skyriuje parodoma, kad čia buvo daug įvairių dalykų; tarp jų verpimas, audimas, virimas, prekyba ir apskritai namų ūkis. Berniukai paprastai būdavo mokomi pasaulietiško tėvo užsiėmimo, ar tai būtų žemės ūkis, prekyba arba verslas. Vėlesniais laikais žydų rabinai paprastai sakydavo: „Tas, kuris nemoko savo sūnaus naudingo amato, augina jį vagimi.“

11. Kas parodo pagrindinį mokymo tikslą Izraelyje ir kokia tai šiandien pamoka jaunimui?

¹¹ Izraelyje naudotų mokymo metodų dvasinė gelmė akivaizdi visoje Patarlių knygoje. Tai parodo, kad jų tikslas buvo išmokyti „nepatyrusius“ tokių aukštų dalykų kaip išmintis, drausmė, supratimas, įžvalgumas, protingumas, praktiškumas, žinojimas ir sugebėjimas mąstyti — visa tai ‛Jehovos baimėje’ (Patarlių 1:1-7; 2:1-14). Tuo pabrėžiami motyvai, kurie šiandien turi paskatinti Dievo tarnus gerinti savo išsilavinimą.

Kunigai, levitai ir pranašai

12. Kas, neskaitant tėvų, mokė Izraelio tautą ir kokia yra hebrajiško žodžio, verčiamo kaip „įstatymas“, pagrindinė reikšmė?

¹² Tuo tarpu kai pradinį mokymą suteikdavo tėvai, Jehova per kunigus, kitus levitus, kurie nebuvo kunigai, ir pranašus toliau mokė savo tautą. Paskutinį sykį palaimindamas Levio giminę, Mozė pareiškė: „Tu mokysi savo, Jokūbo, žmones tiesos ir Izraelį įstatymus laikyti“ (Pakartoto Įstatymo 33:8, 10, ŠvR, vertė A. Vėlius). Reikšminga, kad hebrajų kalboje žodis „įstatymas“ (to·raʹ) kyla iš šakninio žodžio, kurio veiksmažodinė forma reiškia „rodyti“, „mokyti“, „instruktuoti“. Encyclopaedia Judaica paaiškina: „Taigi žodis [tora] reiškia „mokymas“, „doktrina“ arba „instrukcija“.“

13. Kodėl Izraelio Įstatymas skyrėsi nuo kitų tautų teisinių sistemų?

¹³ Tai taip pat skyrė Izraelį nuo kitų tautų ir net nuo šiuolaikinių tautų. Šiandien valstybės turi įstatymų rinkinį, kurį gyventojai žino tik dalinai. Kai žmonės susiduria su įstatymu, jie turi mokėti advokatams didelius honorarus, kad šie juos apgintų. Juridiniai fakultetai skirti ruošti specialistus. Tačiau Izraelyje Įstatymas buvo Dievo priemonė, per kurią jis pranešdavo savo tautai, kaip reikia jį garbinti ir gyventi pagal jo valią. Skirtingai nuo kitų teisinių įstatymo rinkinių, jis apėmė meilę Dievui ir artimui (Kunigų 19:18; Pakartoto Įstatymo 6:5). Įstatymas anaiptol nebuvo sausas taisyklių rinkinys. Jame buvo pateikta doktrina, mokymas ir instrukcija dėl gyvenimo kelio, kurio reikėjo išmokti.

14. Kokia buvo viena priežastis, dėl kurios Jehova atmetė levitų dvasininkiją? (Malachijo 2:7, 8).

¹⁴ Kol kunigai ir levitai buvo ištikimi, jie laikėsi savo atsakomybės mokant tautą. Bet kunigai dažnai nepaisydavo savo pareigos šviesti tautą. Ši mokymo stoka Dievo Įstatyme turėjo sukelti baisias pasekmes ir kunigams, ir tautai. Aštuntajame amžiuje pr. m. e. Jehova išpranašavo: „Mano tauta nutilo [„bus nutildyta“, NW], nes neturėjo [„neturi“, NW] mokslo [„pažinimo“, NW]; kadangi tu atstūmei mokslą, aš atstumsiu tave, kad nebeitumei man kunigo pareigų; kadangi tu užmiršai savo Dievo įstatymą, užmiršiu ir aš tavo vaikus“ (Ozėjo 4:6).

15. (a) Ką, neskaitant kunigų, Jehova pašaukė būti mokytojais Izraelyje ir ką parašė vienas biblistas apie jų kaip mokytojų vaidmenį? (b) Kas galiausiai įvyko su Izraeliu ir Juda dėl jų atsisakymo pažinti Jehovą ir jo kelius?

¹⁵ Šalia kunigų Jehova išugdė ir pranašus būti mokytojais. Mes skaitome: „Viešpats įspėjo Izraelį ir Judą per visus Pranašus ir Reginčiuosius ir sakė: gręžkitės nuo savo pikčiausių kelių ir sergėkite mano įsakymus ir apeigas pagal visą įstatymą, kurį daviau laikyti jūsų tėvams ir kaip aš siunčiau pas jus per mano tarnus Pranašus“ (2 Karalių 17:13). Apie pranašų kaip mokytojų vaidmenį prancūzų biblistas Rolanas de Vo rašė: „Pranašų misija taip pat buvo mokyti tautą; ir ji buvo ne mažiau svarbi negu jų užduotis pranašauti ateitį. O pranašiška inspiracija suteikdavo jų skelbimui Dievo Žodžio autoritetą. Be abejonės, esant monarchijai pranašai buvo religiniai ir moraliniai tautos mokytojai, ir mes galime pridurti, geriausi iš visų jų mokytojų, nors ir ne visuomet į juos buvo kreipiamas dėmesys.“ Stokodami gero kunigų ir levitų mokymo ir kartu pamiršdami įsiklausyti į Jehovos pranašus, izraelitai paliko Jehovos kelius. 740 metais pr. m. e. Samarija atiteko asiriečiams, o 607 metais pr. m. e. babiloniečiai sugriovė Jeruzalę ir jos šventyklą.

Mokymas nelaisvėje ir po jos

16, 17. (a) Kokia mokymo programa buvo primesta Danieliui ir trims jo draugams? (b) Kas įgalino juos iškęsti tą babilonišką mokymą ir vis dėlto likti ištikimiems Jehovai?

¹⁶ Maždaug dešimt metų prieš Jeruzalės sugriovimą, karalių Joachiną ir grupę kunigaikščių bei kitų kilmingųjų karalius Nabuchodonosaras išvedė į Babiloną (2 Karalių 24:15). Tarp jų buvo Danielius ir trys kiti jauni kilmingųjų sūnūs (Danieliaus 1:3, 6). Nabuchodonosaro įsakymu šis ketvertas baigė specialų trijų metų kursą, mokydamiesi „Chaldėjų raštų ir kalbos“. Be to, „karalius paskyrė jiems kiekvienai dienai maisto iš savo valgių ir vyno, kurio jis pats gėrė“ (Danieliaus 1:4, 5). Dėl kelių priežasčių tai buvo potencialus pavojus. Matyt, mokymo programa nebuvo tik paprastas trijų metų kalbos kursas. Kai kurių nuomone, šioje vietoje vartojamas terminas „Chaldėjų“ pažymi ne „babiloniečius kaip tautą, bet išsimokslinusią klasę“ (The Soncino Books of the Bible [Sonsino Biblijos knygos]). Savo komentaruose Danieliaus knygai K. F. Keilas pareiškia: „Danielius ir jo draugai turėjo išmokti chaldėjų kunigų ir išsimokslinusių vyrų išminties, kuri buvo dėstoma Babilono mokyklose.“ Valgant karališkus valgius buvo pavojus pažeisti maisto apribojimus, duotus Mozės Įstatyme. Kaip jie to išvengė?

¹⁷ Kaip keturių jaunų kilmingųjų žydų atstovas Danielius nuo pat pradžios tinkamai paaiškino, kad jie nevalgys arba negers prieš savo sąžinę (Danieliaus 1:8, 11-13). Jehova palaimino šią tvirtą poziciją ir suminkštino atsakingo babiloniečių viršininko širdį (Danieliaus 1:9, 14-16). Kalbant apie jų studijas, vėlesni įvykiai visų keturių jaunų hebrajų gyvenime neabejotinai patvirtina, kad jų priverstinis trijų metų kursas, mokantis babiloniečių kultūros, nenukreipė jų nuo visiško atsidavimo Jehovai ir švaraus jo garbinimo (Danieliaus 3 ir 6 skyriai). Jehovai padedant jiems nepakenkė tas prievartinis trijų metų pasinėrimas į Babilono aukštuosius mokslus. „Dievas davė šitiems jaunikaičiams visokio rašto ir išminties žinojimo ir išmanymo. Danieliui gi dovaną suprasti visus regėjimus ir sapnus. Visokių išminties ir išmanymo dalykų, apie kuriuos karalius juos klausinėjo, jis rado juose dešimtį kartų daugiau kaip pas visus žynius ir išminčius, buvusius jo karalystėje“ (Danieliaus 1:17, 20).

18. Kokia mokymo programa buvo vykdoma Judėjoje po Babilono nelaisvės?

¹⁸ Po Babilono nelaisvės Ezdras, kuris „buvo prirengęs savo širdį tyrinėti Viešpaties įstatymo ir vykdyti bei mokyti įsakymų ir nutarimų Izraelyje“, vykdė didžiulį mokymo darbą (Ezdro 7:10). Čia jam padėjo ištikimi levitai, kurie „išaiškino jiems [tautai] įstatymą“ (Neemijo 8:7, ŠvR, vertė A. Vėlius). Ezdras buvo Biblijos žinovas ir patyręs perrašinėtojas, arba Rašto aiškintojas (Ezdro 7:6). Būtent jo dienomis Rašto aiškintojai tapo žinomi kaip aukštos padėties klasė.

Rabinų mokyklos

19. Kokia mokytojų klasė buvo Izraelyje Jėzui atėjus į žemę ir dėl kokių svarbių priežasčių jis ir jo mokiniai atsisakė aukštojo žydų išsilavinimo?

¹⁹ Tuo metu kai Jėzus pasirodė žemėje, Rašto aiškintojai buvo pasidarę elitinė mokytojų klasė, labiau prisirišusi prie tradicijų negu prie tikrųjų Dievo Žodžio mokymų. Jiems patiko, kai juos vadindavo ‛rabi’, ir tai pasidarė garbės titulu, reiškiančiu „Mano Didysis (Puikusis)“ (Mato 23:6, 7, NW išnaša). Krikščioniškuosiuose Graikų Raštuose Rašto aiškintojai dažnai asocijuojasi su fariziejais; kai kurie iš jų patys buvo Įstatymo mokytojai (Apaštalų darbai 5:34). Jėzus apkaltino abi grupes, kad jie savo tradicijomis ir ‛žmonių išgalvotais priesakais’ Dievo žodį padarė neveiksmingą (Mato 15:1, 6, 9). Nenuostabu, kad nei Jėzus, nei dauguma jo mokinių nesimokė rabinų mokyklose (Jono 7:14, 15; Apaštalų darbai 4:13; 22:3).

20. Ką mums parodo ši biblinių laikų mokymo apžvalga ir iš kur žinome, kad Jehovos tarnams būtinas išsilavinimas?

²⁰ Ši biblinių laikų mokymo apžvalga parodo, kad Jehova yra Didysis savo tautos Mokytojas. Per Mozę Dievas įvedė efektyvią mokymo sistemą Izraelyje. Tačiau praėjus daug laiko, išsivystė aukštojo žydų mokslo sistema, kuri mokė dalykų, prieštaraujančių Dievo Žodžiui. Nors Jėzus nelankė tokių žydų mokyklų, jis visgi buvo nesulyginamas Mokytojas (Mato 7:28, 29; 23:8; Jono 13:13). Jis taip pat įgaliojo savo pasekėjus mokyti net iki pat daiktų sistemos pabaigos (Mato 28:19, 20). Taigi jie turėjo būti geri mokytojai, kas savo ruožtu reikalauja išsilavinimo. O kaip šiandien turi žiūrėti į mokymą tikrieji krikščionys? Šis klausimas bus svarstomas kitame straipsnyje.

Atminties patikrinimas

◻ Kodėl mes galime būti įsitikinę, kad Jehova yra suinteresuotas savo tarnų mokymu?

◻ Kokiais atžvilgiais Izraelio mokymo sistema skyrėsi nuo kitų tautų?

◻ Ko buvo mokomi Izraelio vaikai?

◻ Kokie mokymo metodai buvo taikomi Izraelyje?

◻ Kodėl Jėzus ir jo mokiniai nesimokė žydų aukštosiose mokyklose?