Kodėl saugotis stabmeldystės?
„Vaikeliai, sergėkitės stabų!“ (1 JONO 5:21).
1. Kodėl Jehovos garbinime nėra stabmeldystės?
JEHOVA nėra stabas iš metalo, medžio ar akmens. Jis negali gyventi žemiškoje šventykloje. Kadangi jis yra žmonėms nematoma visagalė Dvasia, jo neįmanoma pavaizduoti. Todėl švarus Jehovos garbinimas turi būti visiškai be stabmeldystės (Išėjimo 33:20; Apaštalų darbai 17:24; 2 Korintiečiams 3:17).
2. Kokius klausimus mums verta išnagrinėti?
2 Jeigu esi Jehovos garbintojas, tu galbūt galėtum paklausti: „Kas yra stabmeldystė? Kaip Jehovos tarnams praeityje pavykdavo jos išvengti? Ir kodėl šiandien būtina saugotis stabmeldystės?“
Kas yra stabmeldystė
3, 4. Kaip galima apibūdinti stabmeldystę?
3 Stabmeldystei paprastai priklauso apeigos arba ritualai. Stabmeldystė — tai pagarba, meilė stabui, jo garbinimas arba dievinimas. O kas yra stabas? Tai paveikslas, vaizduojantis ką nors, arba simbolis, kuris yra atsidavimo objektas. Dažniausiai stabmeldystė nukreipta į egzistuojančią arba įsivaizduojamą aukštesniąją jėgą, kuri, žmonių manymu, yra gyva (žmogus, gyvūnas arba organizacija). Bet stabmeldystė gali būti susijusi ir su negyvais daiktais (gamtos jėga arba jos objektas).
4 Rašte hebrajiški žodžiai, nurodantys ryšį su stabais, dažnai pabrėžia jų menkumą arba išreiškia panieką. Kai kurie iš šių žodžių verčiami kaip „išdrožtas arba iškaltas dievaitis“ (pažodžiui — kas nors išdrožta), „nulieta statula, paveikslas arba stabas“ (kas nors padaryta arba nulieta pagal pavyzdį), „bjaurus stabas“, „tuščias stabas“ (pažodžiui — tuštybė) ir „purvinas stabas“. Graikiškas žodis eiʹdo·lon verčiamas kaip „stabas“.
5. Kodėl galima pasakyti, kad ne visi paveikslai yra stabai?
5 Ne visi paveikslai yra stabai. Dievas pats liepė izraelitams padaryti du auksinius cherubinus virš sandoros skrynios ir išsiuvinėti tų dvasinių tvarinių atvaizdus vidinėje dešimties dangalų pusėje padangtei ir užkabai, skiriančiai šventąją vietą nuo Švenčiausiosios (Išėjimo 25:1, 18; 26:1, 31-33). Šiuos atvaizdus, kurie simbolizavo dangiškus cherubinus, matydavo tik atliekantys savo pareigas kunigai. (Palygink Žydams 9:24, 25.) Akivaizdu, kad cherubinų atvaizdai padangtėje nebuvo skiriami garbinimui, kadangi teisieji angelai patys nebūtų priėmę garbinimo (Kolosiečiams 2:18; Apreiškimas 19:10; 22:8, 9).
Kaip Jehova žiūri į stabmeldystę
6. Koks Jehovos požiūris į stabmeldystę?
6 Jehovos tarnai saugojasi stabmeldystės, nes Dievas yra prieš visas stabmeldystės formas. Dievas liepė izraelitams nedaryti paveikslų garbinimui. Dešimtyje įsakymų yra tokie žodžiai: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštybėse danguje ir kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi: aš esu Viešpats, tavo Dievas, galingas ir pavydus, atkeršijąs vaikams lig trečiajai ir ketvirtajai kartai už tėvų neteisybę, kurie manęs neapkenčia, ir pasigailįs lig tūkstantinei kartai tų, kurie mane myli ir sergi mano įsakymus“ (Išėjimo 20:4-6).
7. Kodėl Jehova yra prieš bet kokią stabmeldystę?
7 Kodėl Jehova yra prieš bet kokią stabmeldystę? Pirmiausia todėl, kad jis reikalauja išimtinio atsidavimo, kaip parodyta aukščiau pateiktame antrajame iš Dešimties įsakymų. Be to, per pranašą Izaiją jis pasakė: „Aš Viešpats, tai mano vardas; savo garbės aš neduosiu kitam ir savo šlovės stabams“ (Izaijo 42:8). Vienu metu izraelitai tiek įsipainiojo į stabmeldystę, jog „aukojo savo sūnus ir savo dukteris velniams“ (Psalmių 105:36, 37). Stabmeldžiai ne tik atmeta Jehovą kaip tikrąjį Dievą, bet taip pat, kaip ir demonai, tarnauja jo pagrindinio Priešininko Šėtono interesams.
Ištikimi mėginimuose
8. Į kokį išmėginimą pateko trys hebrajai: Sidrachas, Misachas ir Abdenagas?
8 Nuoširdi ištikimybė Jehovai taip pat paskatina mus saugotis stabmeldystės. Tai parodo atsitikimas, užrašytas Danieliaus 3-iame skyriuje. Babilono karalius Nabuchodonosaras surinko savo imperijos tarnautojus didžiulės auksinės statulos, kurią jis pastatė, pašventinimui. Jo įsakymą turėjo vykdyti taip pat Sidrachas, Misachas ir Abdenagas — trys hebrajai, paskirti valdyti Babilonui priklausančią sritį. Visi dalyviai, išgirdę tam tikrų muzikos instrumentų garsus, turėjo pagarbinti statulą. Tai buvo tikrojo Babilono dievo, Šėtono, mėginimas priversti tris hebrajus nusilenkti statulai, atstovavusiai Babilono imperijai. Įsivaizduok ten save.
9, 10. a) Kokios pozicijos laikėsi trys hebrajai ir kaip jie buvo apdovanoti? b) Kaip trijų hebrajų elgesys gali padrąsinti Jehovos Liudytojus?
9 Pažvelk! Štai stovi trys hebrajai. Jie prisimena Dievo įstatymą, draudžiantį daryti stabus arba nulietus dievaičius ir jiems tarnauti. Nabuchodonosaras iškelia ultimatumą — nusilenkite arba mirsite! Tačiau būdami lojalūs Jehovai, jie sako: „Nes štai mūsų Dievas, kurį garbiname, gali išgelbėti mus iš ugnimi žėrinčios krosnies ir iš tavo rankų, o karaliau. O jei jis ir nenorėtų, žinok, karaliau, kad tavo dievų mes negerbiame ir tavo pastatytosios auksinės statulos negarbiname“ (Danieliaus 3:16-18).
10 Šiuos ištikimus Dievo tarnus meta į įkaitintą krosnį. Nabuchodonosaras labai nustebęs, matydamas, kad krosnyje vaikšto keturi žmonės, jis liepia trims hebrajams išeiti iš krosnies ir jie išeina nenukentėję. Tuomet karalius sušunka: „Pašlovintas tebūnie jų Dievas, būtent Sidracho, Misacho ir Abdenago, kurs siuntė savo angelą ir išgelbėjo savo tarnus, kurie juo pasitikėjo. Jie peržengė karaliaus įsakymą ir atidavė savo kūnus, kad netarnautų nė vienam dievui ir jų negarbintų, išskyrus savo Dievą. ... nėra kito Dievo, kurs galėtų taip išgelbėti“ (Danieliaus 3:95, 96). Dėl to, kad šie trys hebrajai išsaugojo nekaltumą, šiandien Jehovos Liudytojai yra padrąsinami būti ištikimais Dievui, laikytis neutraliteto prieš pasaulį ir vengti stabmeldystės (Jono 17:16).
Stabai pralaimi teisme
11, 12. a) Ką pranešė Izaijas apie Jehovą ir dievus-stabus? b) Ką teko patirti tautų dievams, kai Jehova pareikalavo iš jų atsakymo?
11 Kita priežastis, dėl kurios reikia saugotis stabmeldystės, yra ta, kad garbinti stabus nenaudinga. Nors atrodytų, kad kai kurie žmonių padaryti stabai yra tariamai gyvi, — dažnai jie turi burną, akis ir ausis, — tačiau negali kalbėti, matyti arba girdėti ir jie nieko nepajėgūs padaryti dėl savo garbintojų (Psalmių 134:15-18). Tai tapo akivaizdu aštuntajame amžiuje pr. m. e., kai Dievo pranašas užrašė Izaijo 43:8-28 iš esmės teismo procesą tarp Jehovos ir dievų-stabų. Jame Dievo tauta Izraelis buvo vienoje pusėje, o pasaulio tautos — kitoje. Jehova pareikalavo, kad netikri tautų dievai papasakotų apie ‛senesnius dalykus’, tai yra kad pranašautų tiksliai. Nė vienas negalėjo to padaryti. Kreipdamasis į savo tautą, Jehova pasakė: „Jūs mano liudytojai... ir aš esu Dievas.“ Tautos negalėjo įrodyti, kad jų dievai egzistavo iki Jehovos arba kad jie gali pranašauti. Tačiau Jehova išpranašavo Babilono sunaikinimą ir paimtos į nelaisvę jo tautos išvadavimą.
12 Kaip aprašoma Izaijo 44:1-8, Dievo išlaisvinti tarnai vėliau pripažįsta, kad jie yra „Viešpaties“. Jis pats pasakė: „Aš pirmas ir aš paskutinis, ir, be manęs, nėra Dievo.“ Dievai-stabai negali to paneigti. „Jūs mano liudytojai“, — vėl kalba Jehova apie savo tautą ir priduria: „Argi yra Dievas, be manęs, ir Kūrėjas.“
13. Kaip stabmeldys pasirodo per stabmeldystę?
13 Mes saugomės stabmeldystės todėl, kad ji parodo išminties stoką. Stabmeldys išsirenka medžio gabalą ir pasidaro iš jo dievą garbinimui, o iš likusios dalies jis užsikuria ugnį pasigaminti maistui (Izaijo 44:9-17). Kaip kvaila! Dievų-stabų dirbėjas bei garbintojas patiria gėdą ir dėl to, kad negali duoti įtikinančio liudijimo, įrodančio jų dieviškumą. Tačiau Jehovos dieviškumas neginčijamas — jis ne tik išpranašavo savo tautos išlaisvinimą iš Babilono, bet ir pats tai įvykdė. Jeruzalė vėl buvo apgyvendinta, Judos miestai atkurti, o Babilono ‛gilybė’ — Eufrato upė nustojo buvusi patikima apsauga (Izaijo 44:18-27). Pagal Dievo pranašavimą, persas Kiras užkariavo Babiloną (Izaijo 44:28—45:6).
14. Kas bus galutinai įrodyta Pasauliniame aukščiausiajame teisme?
14 Dievaičiai-stabai pralaimėjo teisinę bylą dėl savo dieviškumo. Ir tai, kas atsitiko su Babilonu, būtinai įvyks ir su jo šiuolaikiniu dvyniu, Didžiuoju Babilonu, pasauline klaidingos religijos valdžia. Ji ir visi jos dievai, religiniai papuošalai ir garbinimo daiktai netrukus išnyks visiems laikams (Apreiškimas 17:12—18:8). Pasauliniame aukščiausiajame teisme galutinai bus įrodyta, kad tik vienas Jehova yra gyvasis ir tikrasis Dievas ir kad jis įvykdo savo pranašišką Žodį.
Aukos demonams
15. Ką nurodė šventoji dvasia ir pirmojo šimtmečio vadovaujančioji korporacija Jehovos tautai dėl stabmeldystės?
15 Jehovos tauta taip pat saugojasi stabmeldystės, kadangi jai vadovauja Dievo dvasia ir organizacija. Vadovaujančioji Jehovos tarnų korporacija pirmajame amžiuje pasakė tikėjimo broliams: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“ (Apaštalų darbai 15:28, 29).
16. Kaip tu savo žodžiais išreikštum tai, ką pasakė Paulius apie stabams paaukotus dalykus?
16 Kita priežastis saugotis stabmeldystės yra ta, kad išvengtume demonizmo. Ryšium su Viešpaties Vakariene apaštalas Paulius pasakė krikščionims Korinte: „Sergėkitės stabmeldystės!.. Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona. Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai? Ką gi sakau? Ar kad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? Ar kad ir stabas yra šis tas? Ne, aš sakau, kad aukodami atnašas pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties stalo bendrai ir demonų stalo bendrai. Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Gal esame už jį stipresni?“ (1 Korintiečiams 10:14-22).
17. Kokiomis aplinkybėmis krikščionis pirmajame amžiuje galėjo valgyti stabams paaukotą mėsą ir kodėl?
17 Dalis gyvulio būdavo atnešama kaip auka stabui, dalis tekdavo kunigams ir tam tikrą dalį gaudavo garbintojas puotai. Tačiau dalis mėsos galėjo būti parduodama turguje. Buvo nepatartina, kad krikščionis eitų į stabų šventyklą ir valgytų mėsą, net jeigu jis nevalgė ją kaip ritualo dalį, kadangi tai galėjo atvesti į suklupimą kitus arba jį patį įtraukti į klaidingą garbinimą (1 Korintiečiams 8:1-13; Apreiškimas 2:12, 14, 18, 20). Gyvulio aukojimas stabui nepakeisdavo mėsos, todėl krikščionis galėjo pirkti ją turguje. Jam taip pat nereikėjo teirautis, iš kur ta mėsa, paduodama kieno nors namuose. Bet jeigu kas nors kalbėdavo, jog „tai atnašinė mėsa“, jis būtų jos nevalgęs, kad netaptų kam nors suklupimo priežastimi (1 Korintiečiams 10:25-29).
18. Kaip galėjo tie, kurie valgė ką nors paaukota stabams, būti patraukti demonų?
18 Dažnai buvo galvojama, kad po aukojimo apeigų mėsoje yra dievas, ir jis įeina į kūną to, kuris valgė mėsą garbintojų puotoje. Taip kaip žmonės, valgę kartu, sudarydavo tarpusavyje tam tikrą bendriją, taip ir ragavusieji paaukotų gyvulių mėsos, dalydavosi tuo, kas būdavo ant aukuro, ir bendravo su dievu-demonu, kuriam atstovavo stabas. Per tokią stabmeldystę demonai neleisdavo žmonėms garbinti vienintelį tikrąjį Dievą (Jeremijo 10:1-15). Nenuostabu, kad Jehovos tauta turėjo susilaikyti nuo stabams paaukotų dalykų! Ištikimybė Dievui, paklusnumas jo šventosios dvasios ir organizacijos vadovavimui, taip pat pasiryžimas vengti demonizmo šiandien iš tikrųjų paskatina mus saugotis stabmeldystės.
Kodėl reikia būti budriems?
19. Kokia stabmeldystės rūšis egzistavo senovės Efeze?
19 Krikščionys budriai sergisi stabmeldystės, kadangi ji turi daug formų, ir vienas vienintelis stabmeldystės veiksmas gali sukelti pavojų jų tikėjimui. Apaštalas Jonas pasakė tikėjimo broliams: „Vaikeliai, sergėkitės stabų!“ (1 Jono 5:21). Šis patarimas buvo būtinas, kadangi juos supo daugelis stabmeldystės formų. Jonas rašė iš Efezo miesto, kuriame buvo gausu magiškų papročių ir mitų apie netikras dievybes. Efeze stovėjo vienas iš septynių pasaulio stebuklų — Artemidės šventykla, nusikaltėlių priebėga ir amoralių apeigų centras. Filosofas Heraklitas iš Efezo sulygino tamsų įėjimą prie šios šventyklos altoriaus su šlykštybės tamsumu, o šventyklos žmonių elgesys, jo manymu, buvo blogesnis už gyvulių. Taip, krikščionys Efeze turėjo tvirtai priešintis demonizmui, nedorovingumui ir stabmeldystei.
20. Kodėl būtina vengti net menkiausios stabmeldystės?
20 Krikščionys labai ryžtingai turi vengti net menkiausios stabmeldystės, nes tik vienas Velnio garbinimo veiksmas patvirtins jo iššūkį, kad mėginimuose žmonės neliks ištikimi Dievui (Jobo 1:8-12). Kai Šėtonas rodė Jėzui „viso pasaulio karalystes bei jų didybę“, jis pasakė: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane [„atliksi garbinimo aktą“, NW].“ Atsisakydamas Kristus palaikė Jehovos pusę ginčo klausime dėl universalinio suvereniteto ir įrodė, kad Velnias yra melagis (Mato 4:8-11; Patarlių 27:11).
21. Ką atsisakė padaryti ištikimi krikščionys dėl Romos imperatoriaus?
21 Pirmieji Jėzaus pasekėjai ryžtingai atsisakė ginčo klausime palaikyti Šėtono pusę ir neatliko garbinimo akto. Nors jie prideramai gerbė valstybinę „viešąją valdžią“, tačiau atsisakydavo deginti smilkalus Romos imperatoriaus garbei, jeigu tai net kainuodavo jiems gyvybę (Romiečiams 13:1-7). Ryšium su tuo Danielius P. Maniksas rašė: „Labai nedaug krikščionių atsisakydavo savo įsitikinimų, nors jų patogumui arenoje paprastai stovėdavo aukuras su degančia ugnimi. Kaliniui tereikėjo įberti žiupsnelį smilkalų į liepsną, ir jis gaudavo Aukojimo liudijimą ir būdavo paleidžiamas. Jam taip pat atidžiai būdavo paaiškinama, kad jis nepagarbino imperatoriaus, o tik pripažino jo, kaip Romos valstybės galvos, dievišką prigimtį. Vis dėlto beveik nė vienas krikščionis nepasinaudojo galimybe išsigelbėti“ (Those About to Die [Tie — mirties akivaizdoje], p. 137). Jeigu tu būtum mėginamas tokiu pat būdu, ar galėtum visiškai pasipriešinti stabmeldystei?
Ar tu saugosies stabmeldystės?
22, 23. Kodėl tu turi saugotis stabmeldystės?
22 Krikščionys, be abejonės, turi saugotis visų stabmeldystės formų. Jehova reikalauja išimtinio atsidavimo. Trys ištikimi hebrajai parodė puikų pavyzdį, atsisakydami pagarbinti statulą, kurią buvo pastatęs Babilono karalius Nabuchodonosaras. Pasauliniame teismo procese, kurį užrašė pranašas Izaijas, Jehova vienintelis pasirodė gyvasis ir tikrasis Dievas. Pirmieji jo krikščioniški Liudytojai turėjo susilaikyti nuo stabams paaukotų dalykų. Daugelis jų, būdami lojalūs, nepasidavė spaudimui atlikti net vienintelį stabmeldystės aktą, kuris reikštų Jehovos išsižadėjimą.
23 Bet ar tu pats saugojiesi stabmeldystės? Ar tu esi išimtinai atsidavęs Dievui? Ar tu palaikai Jehovos suverenitetą ir garbini jį kaip gyvąjį ir tikrąjį Dievą? Jeigu taip, tai būk kupinas ryžto ir toliau tvirtai priešintis stabmeldiškiems veiksmams. Tačiau kokie dar bibliniai punktai gali padėti tau saugotis bet kurios rūšies stabmeldystės?
Ką tu galvoji?
◻ Kas yra stabmeldystė?
◻ Kodėl Jehova yra prieš bet kokią stabmeldystę?
◻ Kokios pozicijos dėl stabmeldystės laikėsi trys hebrajai?
◻ Kaip galėjo tie, kurie valgė stabams paaukotus dalykus, būti patraukti demonų?
◻ Kodėl mes turime saugotis stabmeldystės?