Kodėl patikrinti Biblijos tikslumą?

Koks tavo požiūris į Bibliją? Kai kurie tvirtai tiki, kad ji — tai žmogui duotas Dievo apreiškimas. Kiti mano, kad ji yra tiktai paprasta knyga. Dar kiti dėl to neturi aiškios nuomonės. Jeigu tu turi kai kurių abejonių dėl Biblijos kilmės, yra rimtos priežastys, kodėl tu turėtum ją ištirti ir išaiškinti šitą klausimą.

IKI XVIII amžiaus krikščioniškojo pasaulio šalyse Biblija buvo visur gerbiama. Bet nuo XIX amžiaus vis daugiau pedagogų, mokslininkų ir net teologų bei bažnyčios vadų pradėjo viešai reikšti abejones dėl Biblijos tikslumo.

Dėl to Biblijos kritika paplito taip plačiai, kad daugelis padaro išvadą netgi nežinodami Biblijos turinio. Daugelis žmonių krikščioniškajame pasaulyje, užuot kreipęsį į Bibliją, pasikliauja žmonių filosofijomis. Tačiau šiuolaikinė filosofija nesukūrė saugesnio ar laimingesnio pasaulio. Tai yra svarbi priežastis ištirti Bibliją ir įsitikinti, ar laikantis jos vadovavimo galima pasiekti laimę ir pasisekimą.

Kita priežastis patikrinti Biblijos tikslumą yra ta, kad ji žada žmonijai nuostabią ateitį. Pavyzdžiui, Psalmių 36:29 sakoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius“ (Apreiškimas 21:3-5). Kokį įspūdį daro tau tokie pažadai? Be abejo, jie yra pakankama priežastis patikrinti Bibliją ir įsitikinti, ar galima ja pasitikėti.

Šis žurnalas visada gynė Biblijos teisingumą ir dažnai išdėstydavo jos tikslumo įrodymus. Yra nemaža sričių, kur galima patikrinti Biblijos tikslumą. Įvairūs Sargybos bokšto leidiniai padės tau atsakyti į šiuos klausimus: Ar žinomi senovės istorijos faktai atitinka Bibliją? Ar jos pranašystės tikslios? Ar praktiškas jos patarimas ir ar dabartiniai pedagogai ir filosofai įrodė, kad Biblija pasenusi?

Geografija yra kita sritis, kur galima patikrinti Biblijos tikslumą. Pagoniški mitai dažnai prieštarauja geografijos faktams. Daugelis senovės tautų, pavyzdžiui, pasakodavo istorijas apie keliones į vadinamąjį mirusiųjų pasaulį. Knygoje A Guide to the Gods (Keliarodis pas dievus) apie senovės graikus aiškinama: „Žemę jie įsivaizdavo kaip plokščią paviršių, apsuptą beribio vandens ploto, vadinamo Okeanu. Anapus jo buvo pomirtinis pasaulis, niūri dykynė, nusėta tamsiais ir bevaisiais augalais.“ Kai pasirodė, jog tai mitas, pagoniški filosofai turėjo surasti vadinamajam pomirtiniam pasauliui naują vietą. „Tinkama vieta buvo surasta po žeme, per įvairias olas turinti ryšį su šiuo pasauliu“, — paaiškina autorius Ričardas Karljonas. Šiandien mes žinome, kad tai irgi mitas. Nėra tokio požeminio pasaulio arba kelio į jį.

Skirtingai nuo senovės tautų mitų, Biblijoje nėra klaidingo tvirtinimo, kad žemė plokščia. Vietoje to, joje konstatuojama mokslinė tiesa, kad žemė yra apskritas, ant nieko kabantis objektas (Jobo 26:7; Izaijo 40:22). O kaip su kitais geografiniais aprašymais, kuriuos randame Biblijoje? Ar jie išgalvoti ir ar galima tiksliai įsivaizduoti Biblijos įvykius, kai aplankome dabartinį Izraelį ir šiandieninį Egiptą bei jame esantį Sinajaus pusiasalį?

[Iliustracija 3 puslapyje]

„Jis yra atsisėdęs viršum žemės skrities“ (Izaijo 40:22).

„Jis... pakabina žemę ant nieko“ (Jobo 26:7).