Prie kurio stalo tu maitiniesi?
„Negalite būti Viešpaties [„Jehovos“, NW] stalo bendrai ir demonų stalo bendrai“ (1 KORINTIEČIAMS 10:21).
1. Kokie stalai yra mums padengti ir kokį su jais susijusį perspėjimą duoda apaštalas Paulius?
ŠIE įkvėpti apaštalo Pauliaus žodžiai parodo, kad žmonijai yra padengti du simboliniai stalai. Kiekvienas iš stalų atpažįstamas pagal ant jų padėtą simbolinį maistą, ir mes visi valgome nuo vieno arba kito. Tačiau jeigu norime įtikti Dievui, mes negalime maitintis nuo jo stalo ir tuo pačiu metu kramsnoti nuo demonų stalo. Apaštalas Paulius perspėjo: „Aukodami atnašas pagonys [„tautos“, NW] aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. Jūs negalite gerti Viešpaties [„Jehovos“, NW] taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties [„Jehovos“, NW] stalo bendrai ir demonų stalo bendrai“ (1 Korintiečiams 10:20, 21).
2. a) Koks Jehovos stalas egzistavo senovės Izraelio dienomis ir kas dalyvavo duodant bendrumo aukas? b) Ką šiandien reiškia dalyvauti prie Jehovos stalo?
2 Pauliaus žodžiai primena mums bendrumo aukas, kurias senovės izraelitai aukodavo pagal Jehovos įstatymą. Dievo altorius buvo vadinamas stalu, ir buvo sakoma, kad žmogus, atvedęs paaukoti gyvulį, bendrauja su Jehova ir su kunigais. Kaip? Pirma, Jehova dalyvaudavo aukoje, kadangi jo altorius buvo apšlakstomas krauju, o iš apačios ugnis surydavo taukus. Antra, kunigas dalyvaudavo tuo, kad jis (ir jo šeima) valgydavo keptą aukojamo gyvulio krūtinę ir dešinę šlaunį. Ir trečia, aukojantysis dalyvaudavo tuo, kad valgydavo likusią gyvulio mėsą (Kunigų 7:11-36, NW). Šiandien dalyvauti prie Jehovos stalo reiškia, kad mes turime teikti jam tokį garbinimą, kokio jis reikalauja, kaip tai parodė Jėzus ir jo apaštalai. Kad tai darytume, mes turime maitintis dvasiškai tuo, ką Jehova teikia per savo Žodį ir organizaciją. Izraelitams, kurie turėjo ypatingą galimybę bendrauti su Jehova prie jo stalo, buvo uždrausta prie savo stalo atnašauti aukas demonams. Dvasiniams izraelitams ir jų draugams iš „kitų avių“ galioja tas pat draudimas (Jono 10:16).
3. Kaip mūsų dienomis žmogus gali būti kaltas dėl dalyvavimo prie demonų stalo?
3 Kaip mūsų dienomis žmogus gali nusikalsti dalyvavimu prie demonų stalo? Palaikydamas bet ką, kas yra priešiška Jehovai. Demonų stalas apima visą demonišką propagandą, kuri sukurta mums suklaidinti ir atitraukti nuo Jehovos. Kas norėtų maitinti savo širdį ir protą tokiais nuodais? Tikrieji krikščionys atsisako prisidėti prie tokių aukų, kurias dauguma žmonių šiandien atnašauja karo ir turtų dievams (Mato 6:24).
Vengti „demonų stalo“
4. Į kokį klausimą mes visi turime atsakyti ir kodėl mes nenorėtume sąmoningai dalyvauti prie demonų stalo?
4 Klausimas, į kurį mums visiems reikia atsakyti, yra toks: nuo kurio stalo aš maitinuosi? Mes negalime ignoruoti fakto, kad privalome valgyti nuo vieno arba kito stalo. (Palygink Mato 12:30.) Mes nenorėtume sąmoningai dalyvauti prie demonų stalo. Tai darydami mes prarastume vienintelio tikrojo ir gyvojo Dievo, Jehovos, palankumą. Antra vertus, jei valgysime maistą tik nuo Jehovos stalo, tai ves mus į laimingą amžinąjį gyvenimą! (Jono 17:3). Patarlė sako, kad žmogus yra toks, kokį maistą jis valgo. Tad kiekvienas, kuris nori išlikti geros fizinės ir protinės sveikatos, turi laikytis savo dietos. Lygiai kaip bevertis labai riebus maistas — nors ir skanus dėl cheminių priemaišų — nepadeda mums ilgiau išlaikyti fizinės sveikatos, taip šio pasaulio propaganda, išpuošta demoniškomis idėjomis, perkeltine prasme yra blogas bevertis maistas, kuris sugadins mūsų protus.
5. Kaip mes galime išvengti demonų mokslų šiandien?
5 Apaštalas Paulius išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis klaidingu keliu žmones nuves „demonų mokslai“ (1 Timotiejui 4:1). Tokie demonų mokslai pastebimi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir plačiai skleidžiami kitais būdais. Pavyzdžiui, mums reikia paanalizuoti ir įvertinti, kokias knygas bei žurnalus skaitome mes ir mūsų vaikai, kokias televizijos programas, spektaklius ir filmus žiūrime (Patarlių 14:15). Jeigu poilsiui mes skaitome grožinę literatūrą, ar joje aprašomas bejausmis smurtas, neteisėtas seksas arba okultiniai veiksmai? Jeigu norėdami gauti žinių mes skaitome negrožinę literatūrą, ar joje dėstoma filosofija arba gyvenimo būdas ‛ne pagal Kristų’? (Kolosiečiams 2:8). Ar joje pateikiamos tuščios spekuliacijos, o gal raginama įsijungti į pasaulietiškus visuomeninius judėjimus? Gal joje skatinama siekti didelio turto? (1 Timotiejui 6:9). O gal tai leidinys, kuriame subtiliai pateikiami skaldantys mokymai, kurie neatitinka Kristaus mokymų? Jeigu atsakymas teigiamas, ir mes nenustojam skaitę ar žiūrėję tokią medžiagą, yra rizika, kad mes maitinamės nuo demonų stalo. Šiandien yra šimtai tūkstančių publikacijų, skleidžiančių pasaulietiškas filosofijas, kurios atrodo tokios informatyvios ir šiuolaikinės (Ekleziasto 12:12). Tačiau nė viena šios propagandos forma nėra iš tikrųjų nauja; ir ji nesuteikia žmogui naudos bei patobulėjimo, lygiai kaip tai, ką Šėtonas klastingai pasakė Ievai, nebuvo jos patobulėjimui (2 Korintiečiams 11:3).
6. Kai Šėtonas kviečia mus paragauti jo demoniško beverčio maisto, kaip mes iš esmės turėtume reaguoti?
6 Todėl kaip mes turėtume reaguoti, kai Šėtonas kviečia mus paragauti jo demoniško beverčio maisto? Taip, kaip pasielgė Jėzus, kai buvo Šėtono gundomas paversti akmenis duona. Jėzus atsakė: „Parašyta: ‛Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.’“ Ir kai Velnias pasiūlė Jėzui „visas pasaulio karalystes bei jų didingumą“ už tai, kad jis parpuolęs pagarbintų Šėtoną, Jėzus atsakė: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: ‛Viešpatį [„Jehovą“, NW], savo Dievą tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’“ (Mato 4:3, 4, 8, NTP; 9-10).
7. Kodėl mes apgaudinėjame save, jeigu manome, kad galime sėkmingai maitintis ir prie Jehovos stalo, ir prie demonų stalo?
7 Jehovos stalas ir jo demoniškų priešų padengtas stalas niekada negali būti suderinami! Tiesa, buvo bandyta daryti tai anksčiau. Prisimink senovės izraelitus Elijo dienomis. Žmonės tvirtino garbiną Jehovą, bet jie tikėjo, kad kiti dievai, tokie kaip Baalas, žadėjo klestėjimą. Elijas kreipėsi į tautą ir tarė: „Iki kolei jūs šlubuosite į abi pusi? Jei Viešpats [„Jehova“, NW] yra Dievas, sekite jį; o jei Baalas, jį sekite.“ Neabejotina, izraelitai svyravo „tai į vieną, tai į kitą pusę“ (3 Karalių 18:21, ŠR, ŠvR). Elijas iškvietė Baalo kunigus įrodyti savo dievo dievystę. Dievas, galįs iš dangaus nuleisti ugnį ant aukos, įrodys esąs tikrasis Dievas. Nepaisant didelių pastangų, Baalo kunigams nepasisekė. Po to Elijui tereikėjo pasimelsti: „Atsakyk man, Jehova, kad ši tauta žinotų, jog tu, Jehova, esi tikrasis Dievas.“ Tuojau pat Jehovos ugnis nukrito iš dangaus ir prarijo vandeniu permirkusią gyvulinę auką. Paveikta akivaizdaus Jehovos dievystės įrodymo, tauta pakluso Elijui ir nužudė visus 450 Baalo pranašų (3 Karalių 18:24-40, NW). Todėl šiandien mes turime pripažinti Jehovą tikruoju Dievu ir ryžtingai nuspręsti maitintis tik nuo jo stalo, jeigu to dar nesame padarę.
‛Ištikimas vergas’ aptarnauja Jehovos stalą
8. Kokį vergą Jėzus pranašavo panaudosiąs mokiniams dvasiškai maitinti savo dalyvavimo metu ir koks to vergo atpažinimo ženklas?
8 Viešpats Jėzus Kristus išpranašavo, kad jo dalyvavimo metu „ištikimas bei protingas vergas“ tieks dvasinį maistą jo mokiniams: „Laimingas toksai vergas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį. Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų“ (Mato 24:45-47, NW). Šis vergas pasirodė esąs ne vienas asmuo, bet pasiaukojusių pateptų krikščionių klasė. Ši klasė deda ant Jehovos stalo puikiausią dvasinį maistą ir pateptajam likučiui, ir „milžiniškai miniai“. Dabar iš daugiau nei keturių milijonų susidedanti milžiniška minia stovi pateptojo likučio pusėje už Jehovos Dievo visuotinį suverenitetą ir jo Karalystę, per kurią jis pašlovins savo šventą vardą (Apreiškimas 7:9-17).
9. Kokį įrankį vergo klasė naudoja dvasiniam maistui Jehovos Liudytojams teikti ir kaip pranašiškai aprašytas jų dvasinis puotavimas?
9 Ši ištikimoji vergo klasė naudojasi Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomene dvasiniam maistui visiems Jehovos Liudytojams tiekti. Tuo tarpu, kai krikščioniškojo pasaulio ir likusioji šios daiktų sistemos dalis badauja stokodama gyvybę teikiančio dvasinio maisto, Jehovos tauta puotauja (Amoso 8:11). Taip pildosi Izaijo 25:6 žodžiai: „Kareivijų Viešpats padarys visoms tautoms šitame kalne skanumynų pokylį, su vynu, iš sultingos riebios mėsos su nusistovėjusiu vynu.“ Kaip parodo 7-a ir 8-a eilutės, šis pokylis tęsis amžinai. Kokia tai palaima visai matomajai Jehovos organizacijai dabar, ir kokia tai bus palaima visą laiką ateityje!
Saugokis nuodingo maisto nuo demonų stalo
10. a) Kokį maistą dalija blogo vergo klasė ir koks jos motyvas? b) Kaip blogo vergo klasė elgiasi su buvusiais savo tarnybos draugais?
10 Maistas ant demonų stalo yra nuodingas. Pagalvok, pavyzdžiui, apie maistą, dalijamą blogo vergo klasės ir atskalūnų. Jis nepadeda augti arba stiprėti; jis nėra sveikas. Jis ir negali toks būti, kadangi atskalūnai yra nustoję maitintis nuo Jehovos stalo. Dėl to viskas, ką jie buvo išugdę kaip naujos asmenybės bruožus, yra pranykę. Jie vedami ne šventosios dvasios, o kandaus pykčio. Jų tikslas vienas — mušti savo buvusius tarnybos draugus-vergus, kaip pranašavo Jėzus (Mato 24:48, 49).
11. Ką rašė Č. T. Raselas apie žmogaus dvasinio maisto pasirinkimą ir kaip jis apibūdino tuos, kurie palieka Jehovos stalą?
11 Pavyzdžiui, dar 1909 metais tuometinis Sargybos bokšto bendruomenės prezidentas Č. T. Raselas rašė apie tuos, kurie nusigręžė nuo Jehovos stalo ir po to pradėjo blogai elgtis su savo buvusiais draugais iš vergo klasės. Sargybos bokšto 1909 metų spalio 1-os dienos numeryje buvo sakoma: „Visi, kurie atsiskyrė nuo Bendruomenės ir jos darbo, užuot klestėję patys arba ugdę kitus tikėjime ir dvasios malonėje, atrodo, elgiasi priešingai — siekia pakenkti Reikalui, kuriam kažkada tarnavo, ir, sukėlę didesnį ar mažesnį triukšmą, palaipsniui nugrimzta į užmarštį, pakenkdami tik sau ir kitiems, apimtiems panašios vaidingos dvasios. ... Jeigu kas nors galvoja, jog tokį pat gerą arba geresnį maistą gali gauti prie kitų stalų, arba kad gali pasigaminti tai patys, tegu jie taip ir daro. ... Bet tuo tarpu, kai mes norime, kad kiti eitų ieškoti juos patenkinančio dvasinio maisto ir šviesos kur tik nori, keista, kad tie, kurie tampa mūsų priešininkai, pasuka visiškai kita kryptimi. Užuot pasakę vyriškai pasauliečių papročiu ‛Aš radau tai, kas man labiau patinka; viso gero!’, jie parodo tokį pyktį, neapykantą, priešiškumą, ‛kūno ir velnio darbus’, kokių mes niekada nesame patyrę iš pasaulio žmonių. Atrodo, tarsi jiems būtų įskiepytas beprotystės virusas, šėtoniška pasiutligė. Kai kurie iš jų smogia mums ir po to tvirtina, kad smogėme mes. Jie pasiruošę kalbėti bei rašyti niekingą melą ir nusmukti iki niekšybių.“
12. a) Kaip atskalūnai muša buvusius savo tarnybos draugus-vergus? b) Kodėl pavojinga iš smalsumo maitintis atskalūnų rašiniais?
12 Taip, atskalūnai spausdina literatūrą, kurioje griebiamasi iškraipymų, pusiau tiesos arba atviro melo. Jie netgi piketuoja Liudytojų kongresus, taip bandydami pagauti neatsargiuosius. Todėl būtų pavojinga, jeigu mūsų smalsumas paskatintų mus maitintis tokiais rašiniais arba klausytis jų plūdimosi! Nors mes galbūt manome, kad mums asmeniškai tai nepavojinga, rizika išlieka. Kodėl? Vienas dalykas yra tas, kad atitinkamoje atskalūnų literatūroje melas pateikiamas „pataikūniškomis kalbomis“ ir „suktais žodžiais“ (Romiečiams 16:17, 18; 2 Petro 2:3). Argi ne to ir galima tikėtis iš demonų stalo? Ir nors atskalūnai gali pateikti tam tikrus faktus, jie dažniausiai būna išimti iš konteksto, norint atitraukti kitus nuo Jehovos stalo. Visuose jų rašiniuose tik kritikuojama ir griaunama! Nėra nieko, kas ugdytų.
13, 14. Kokie atskalūnų ir jų propagandos vaisiai?
13 Jėzus pasakė: „Jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mato 7:16). Na, kokie tie atskalūnų ir jų publikacijų vaisiai? Jų propagandai būdingi keturi dalykai. (1) Gudrumas. Efeziečiams 4:14 sakoma apie jų „gudrumą, vedantį į klystkelius“. (2) Išpuikėliškas intelektas. (3) Meilės stoka. (4) Įvairiausių formų nesąžiningumas. Kaip tik iš to sudarytas demonų stalo maistas, kuris visas paruoštas Jehovos tautos tikėjimui griauti.
14 Yra ir kitas aspektas. Kur jie sugrįžo? Daugeliu atvejų jie vėl įžengė į krikščioniškojo pasaulio ir jo doktrinų tamsą, pavyzdžiui, prie tikėjimo, kad visi krikščionys eina į dangų. Be to, dauguma nebesilaiko tvirtos biblinės pozicijos dėl kraujo, neutraliteto ir būtinybės liudyti apie Dievo Karalystę. Bet mes esame pabėgę iš didžiosios Babelės tamsos ir nenorime niekada į ją sugrįžti (Apreiškimas 18:2, 4). Būdami lojalūs Jehovos tarnai, argi mes norėsime bent žvilgčioti į propagandą, pagamintą tų, kurie atmetė Jehovos stalą ir dabar žodžiu muša tuos, kurie padeda mums maitintis „sveikais žodžiais“? (2 Timotiejui 1:13, NTP).
15. Koks biblinis principas padeda mums pasielgti išmintingai, kai mes išgirstame atskalūnų metamus kaltinimus?
15 Kai kuriems gali būti smalsu, kokie tie atskalūnų metami kaltinimai. Tačiau mes turėtume įsidėti į širdį Pakartoto Įstatymo 12:30, 31 (ŠvR) pateiktą principą. Čia Jehova per Mozę įspėjo izraelitus, ko vengti, kai jie bus išviję pagonis iš Pažadėtosios žemės. „Saugokis, kad neįsipainiotumei į jų pinkles, kai jie bus pirm tavęs išnaikinti ir kad neieškotumei jų dievaičių, sakydamas: ‛Kaip šie žmonės savo stabus buvo garbinę, taip ir aš ketinu daryti.’ Tu neturi taip daryti Viešpačiui, savo Dievui.“ Taip, Jehova Dievas žino, kur veda žmogiškas smalsumas. Prisimink Ievą ir Loto žmoną! (Luko 17:32; 1 Timotiejui 2:14). Niekada neklausykime, ką atskalūnai sako, ir nežiūrėkime, ką daro. Verčiau būkime užsiėmę žmonių ugdymu ir lojaliai maitinkimės prie Jehovos stalo!
Išliks tik Jehovos stalas
16. a) Kas netrukus atsitiks Šėtonui, jo demonams ir simboliniam stalui, nuo kurio maitinasi pasaulio tautos? b) Kas atsitiks visiems žmonėms, kurie nesiliauja maitintis nuo demonų stalo?
16 Netrukus staiga prasidės didysis sielvartas, kuris sparčiai judės link savo kulminacijos „didžiosios visagalio Dievo dienos kovoje“ (Apreiškimas 16:14, 16). Jis pasieks aukščiausią tašką, kai Jehova sunaikins šią daiktų sistemą ir simbolinį stalą, nuo kurio maitinasi pasaulio tautos. Jehova taip pat nuvers visą nematomą Šėtono Velnio ir demonų ordų organizaciją. Tie, kurie nebus nustoję maitintis nuo Šėtono dvasinio stalo — demonų stalo, bus priversti dalyvauti tiesioginėje puotoje, bet ne kaip tie, kurie valgys, o kaip pagrindinis patiekalas — jie bus sunaikinti. (Žiūrėk Ezechielio 39:4; Apreiškimas 19:17, 18.)
17. Kokios palaimos laukia tų, kurie maitinasi tik prie Jehovos stalo?
17 Liks tik Jehovos stalas. Tie, kurie su dėkingumu nuo jo maitinasi, bus išlaikyti gyvi ir turės privilegiją valgyti prie jo visą laiką ateityje. Niekada daugiau nebus taip, kad jiems trūktų kokio nors maisto (Psalmių 66:7; 71:16). Jie tarnaus Jehovai Dievui Rojuje būdami tobulos sveikatos! Pagaliau didingai išsipildys Apreiškimo 21:4 jaudinantys žodžiai: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ Kadangi nebebus opozicijos, Jehovos Dievo visuotinis suverenitetas vyraus visur ir visada, nesibaigiančioms palaimoms liejantis atpirktai žmonijai, užvaldžiusiai Rojaus žemę. Kad gautume šį atpildą, visi būkime pasiryžę vaišintis tik nuo Jehovos stalo, kuris perpildytas puikiausio dvasinio maisto!
Kaip tu atsakytum?
◻ Kaip mes galime išvengti būti suklaidinti demonų mokslų?
◻ Kodėl mes negalime sėkmingai maitintis ir nuo Jehovos stalo, ir nuo demonų stalo?
◻ Kokį maistą dalija atskalūnai?
◻ Kodėl pavojinga domėtis atskalūnų daromais kaltinimais?
◻ Kokie atskalūnų vaisiai?
[Iliustracija 4 puslapyje]
Jehovos stalas perpildytas puikiausio dvasinio maisto