Tebus tavo santuoka ilgalaikė sąjunga

„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (MATO 19:6).

1. Kas yra šių dienų krikščionių sėkmingos santuokos pagrindas?

DAUG tūkstančių Jehovos tautos žmonių šiandien džiaugiasi patenkinančiomis ir patvariomis santuokomis. Tačiau tokią didelę sėkmę vargu ar galima laikyti atsitiktinumu. Krikščioniškos santuokos klesti, kai abu sutuoktiniai (1) gerbia Dievo požiūrį į santuoką ir (2) stengiasi gyventi pagal jo Žodžio principus. Pagaliau juk Dievas pats įkūrė santuoką. Jis yra Tas, ‛nuo kurio kiekviena šeima žemėje gauna savo vardą’ (Efeziečiams 3:14, 15, ŠvR). Kadangi Jehova žino, kaip padaryti santuoką sėkmingą, mums būtų naudinga sekti jo vadovavimu (Izaijo 48:17).

2. Kokios yra biblinių principų nepritaikymo santuokoje pasekmės?

² Kita vertus, Biblijos principų nepritaikymas daro santuoką nelaimingą. Kai kurie ekspertai tiki, kad du trečdaliai šiandien susituokiančių Jungtinėse Valstijose porų galiausiai išsiskiria. Netgi krikščionys nėra apsaugoti nuo sunkumų ir įtampos šiais „kritiškais laikais, kai sunku gyventi“ (2 Timotiejui 3:1, NW). Ekonominiai sunkumai ir spaudimas darbovietėje gali turėti žalingą poveikį bet kokiai santuokai. Kai kurie krikščionys taip pat patyrė kartų nusivylimą, kadangi jų santuokiniai partneriai nepritaiko Biblijos principų. „Aš myliu Jehovą, — sako viena krikščionė-žmona, — bet mano santuokinis gyvenimas visus 20 metų buvo katastrofiškas. Mano vyras yra savanaudis ir visiškai nenori keistis. Aš jaučiuosi tarsi kalėjime.“ Panašią nuomonę išreiškia nemaža dalis krikščionių vyrų ir žmonų. Kur gi priežastis? Ir kaip galima užkirsti kelią tam, kad santuokoje neimtų vyrauti šaltas abejingumas arba atviras priešiškumas?

Santuokos pastovumas

3, 4. a) Kokia yra Dievo norma santuokos atžvilgiu? b) Kodėl santuokos pastovumo principas teisingas ir naudingas?

³ Netgi geriausiomis aplinkybėmis santuoka yra netobulų žmonių sąjunga (Pakartoto Įstatymo 32:5). Todėl apaštalas Paulius pasakė, kad „šitokie [susituokę] žmonės turės kūno vargų“ (1 Korintiečiams 7:28). Tam tikros kraštutinės situacijos gali vesti net prie atskiro gyvenimo ar skyrybų (Mato 19:9; 1 Korintiečiams 7:12-15). Tačiau daugeliu atvejų krikščionys pritaiko Pauliaus patarimą: ‛Žmona [neturi] skirtis [„išeiti“, NW] nuo vyro, ... ir vyras tegul nepalieka žmonos’ (1 Korintiečiams 7:10, 11). Iš tikrųjų santuoka turėjo būti ilgalaikis ryšys, nes Jėzus Kristus pareiškė: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6).

⁴ Tiems, kurie jaučiasi patekę į priešiškos ar be meilės santuokos spąstus, Jehovos normos atrodo griežtos ir nepagrįstos. Bet taip nėra. Santuokinių ryšių pastovumas skatina dievobaimingą porą sutikti sunkumus ir stengtis įveikti juos, užuot neapgalvotai atsisakius savo įsipareigojimų, ištikus pirmiesiems sunkumams. Vienas vyras, vedęs jau daugiau kaip 20 metų, pasakė apie tai taip: „Sunkių momentų neišvengsite. Neįmanoma būti patenkintam vienas kitu visą laiką. Štai kodėl tokiais atvejais svarbu vykdyti įsipareigojimus.“ Žinoma, krikščioniškos sutuoktinių poros jaučia, kad jų pirmutinis įsipareigojimas — Jehovai Dievui, santuokos Įkūrėjui. (Palygink Ekleziasto 5:3.)

Šeimos galvos autoritetas ir paklusnumas

5. Kokie yra kai kurie Pauliaus patarimai vyrams ir žmonoms?

⁵ Todėl iškilus problemoms geriau ne ieškoti būdų pasitraukti, bet stengtis rasti geresnį būdą pritaikyti Dievo Žodžio patarimą. Pavyzdžiui, apsvarstyk šiuos Pauliaus žodžius, užrašytus Efeziečiams 5:22-25, 28, 29: „Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios [„susirinkimo“, NW] galva, — jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia [„susirinkimas“, NW] klauso Kristaus, taip ir moterys visur kur teklauso vyrų. Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią [„susirinkimą“, NW] ir atidavė už ją save. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus Bažnyčią [„susirinkimą“, NW].“

6. Kaip krikščionys-vyrai turi skirtis nuo pasaulio vyrų?

⁶ Vyrai dažnai piktnaudžiauja savo kaip šeimos galvos valdžia ir valdo savo žmonas (Pradžios 3:16). Tačiau Paulius ragino krikščionis-vyrus būti skirtingus nuo šio pasaulio vyrų, — nebūti tironais, kontroliuojančiais kiekvieną savo žmonų smulkmeną, bet būti panašius į Kristų. Žinoma, vyras Jėzus Kristus niekada nebuvo griežtas arba despotiškas. Jis elgėsi su savo pasekėjais pagarbiai ir mandagiai, sakydamas: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mato 11:28, 29).

7. Kaip gali vyras parodyti pagarbą savo žmonai, kai jai tenka dirbti pasaulietišką darbą?

⁷ Krikščionis-vyras parodo pagarbą savo žmonai kaip silpnesniam indui (1 Petro 3:7). Sakykim, pavyzdžiui, jai tenka imtis pasaulietiško darbo. Jis atkreips į tai dėmesį padėdamas jai ir būdamas kiek įmanoma paslaugus. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios moterys pareiškia norą skirtis, — tai jų vyrų nesirūpinimas vaikais arba namais. Todėl krikščionis-vyras stengsis iš tikrųjų padėti žmonai namuose, kad būtų nauda visai šeimai.

8. Ką reiškia krikščionei-žmonai būti pavaldžiai?

⁸ Kai su krikščionėmis-žmonomis elgiamasi pagarbiai, jos lengviau paklūsta savo vyrams. Tačiau paklusnumas nereiškia žeminančios vergijos. Pagal Dievo įsakymą žmona turėjo būti ne vergė, o „padėjėja“ [„papildymas“, NW išnaša], atitinkanti vyrą (Pradžios 2:18). Malachijo 2:14 apie žmoną kalbama kaip apie vyro „draugę“. Būdamos tokios, žmonos bibliniais laikais džiaugėsi didele laisve ir galimybe veikti. Apie „stropią moteriškę“ Biblijoje sakoma: „Ja pasitiki jos vyro širdis.“ Iš tikrųjų jai buvo patikėta vadovauti namų ūkiui, rūpintis maisto pirkimu, sudaryti nekilnojamojo turto sandėrius ir vesti smulkią prekybą (Patarlių 31:10-31).

9. a) Kaip dievobaimingos moterys bibliniais laikais parodė tikrąjį nuolankumą? b) Kas gali padėti krikščionei-žmonai šiandien išlikti paklusniai?

⁹ Vis dėlto dievobaimingos žmonos pripažindavo savo vyro autoritetą. Pavyzdžiui, Sara „klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu“, ir tai nebuvo mandagus formalumas, bet nuoširdus jos paklusnumo parodymas (1 Petro 3:6; Pradžios 18:12). Ji taip pat noriai paliko savo patogius namus Ūro mieste ir gyveno su vyru palapinėse (Žydams 11:8, 9). Bet paklusnumas nereiškė, kad žmona būtinu atveju negalėjo imtis iniciatyvos. Kai Mozė neįvykdė Dievo įstatymo dėl apipjaustymo, jo žmona Sefora, ryžtingai veikdama, išvengė gresiančios nelaimės (Išėjimo 4:24-26). Bet reikalaujama daugiau, negu tik patikti netobulam vyrui. Žmonos turi būti „klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui“ (Efeziečiams 5:22). Kai krikščionė-žmona į tai žiūri tarsi į savo santykius su Dievu, tai padeda jai nepastebėti mažų savo vyro ydų bei silpnybių; o ir jis taip pat panašiai turi elgtis su ja.

Bendravimas — santuokos gyvybinės jėgos šaltinis

10. Kaip svarbus yra bendravimas santuokoje?

¹⁰ Paklaustas, kokia pagrindinė santuokų irimo priežastis, vienas advokatas skyrybų klausimais atsakė: „Nesugebėjimas sąžiningai pasikalbėti vienas su kitu, atverti savo sielą ir laikyti vienas kitą savo geriausiu draugu.“ Taip, bendravimas yra tvirtos santuokos gyvybinės jėgos šaltinis. Kaip Biblija sako, „niekais nueina sumanymai, kur nėra pasitarimo“ (Patarlių 15:22). Vyrai ir žmonos turi būti „pasitikintys draugai“, besidžiaugiantys šiltais, artimais ryšiais (Patarlių 2:17, NW). Tačiau daugeliui porų bendrauti sunku, ir todėl jas graužia apmaudas, kol jis pagaliau išsilieja griaunančio pykčio protrūkiu. Arba sutuoktiniai slepiasi po plona išorinio mandagumo priedanga, emociniu atžvilgiu toldami vienas nuo kito.

11. Kaip gali būti pagerintas bendravimas tarp vyro ir žmonos?

¹¹ Problema iš dalies gali būti ta, kad vyrai ir moterys dažnai yra skirtingų bendravimo stilių. Dauguma moterų mieliau kalba apie jausmus, o vyrai paprastai labiau mėgsta svarstyti faktus. Moterys labiau linkusios įsijausti ir suteikti emocinę paramą; vyrai gi — linkę ieškoti sprendimų ir pasiūlyti juos. Vis dėlto jeigu abu sutuoktiniai rimtai nusiteikę būti ‛greiti klausytis, lėti kalbėti, lėti pykti’, tai jie turi gero bendravimo galimybę (Jokūbo 1:19). Žiūrėkite vienas kitam į akis ir parodykite tikrą dėmesį. Kvieskite vienas kitą pokalbio taktiškais klausimais. (Palygink 1 Samuelio 1:8; Patarlių 20:5.) Kai jūsų sutuoktinis atskleidžia problemą, neskubėkite siūlyti greito sprendimo, bet rūpestingai išklausykite, stengdamiesi pokalbio eigoje rasti klausimo sprendimą. Ir nuolankiai melskitės kartu, prašydami Dievo vadovavimo (Psalmių 64:3; Romiečiams 12:12).

12. Kaip gali krikščioniški sutuoktiniai surasti laiko vienas kitam?

¹² Kartais atrodo, kad dėl gyvenimo įtampos ir sunkumų sutuoktiniams lieka mažai laiko ir energijos reikšmingam pokalbiui. Tačiau jeigu krikščionys nori išlaikyti savo santuoką garbingą ir išsaugoti ją nesuteptą, jie turi likti artimi vienas kitam. Jie turi žiūrėti į savo sąjungą kaip į kažką vertingo ir brangintino ir turi surasti laiko [„išpirkti laiką“, NW] jai bei vienas kitam. (Palygink Kolosiečiams 4:5.) Kai kuriais atvejais sprendimas, kaip surasti laiko naudingam pokalbiui, gali būti labai paprastas: išjungti televizorių. Reguliariai susėsti kartu prie kavos ar arbatos puodelio — tai kita galimybė išlaikyti sutuoktiniams emocinį ryšį. Tokiomis progomis jie gali ‛pasitarti’ įvairiais šeimyniniais klausimais (Patarlių 13:10). Ir kaip išmintinga yra ugdyti įprotį kalbėtis apie nežymias susierzinimo ir nesusipratimų priežastis, kol jos dar netapo didesnės įtampos šaltiniu! (Palygink Mato 5:23, 24; Efeziečiams 4:26.)

13. a) Kokį atvirumo ir nuoširdumo pavyzdį parodė Jėzus? b) Kaip gali sutuoktiniai ugdyti artimesnį ryšį vienas su kitu?

¹³ Vienas vyras prisipažino: „Man dažnai yra sunku atvirai išreikšti savo požiūrį ir pasakyti [savo žmonai], ką aš iš tikrųjų jaučiu.“ Bet atverti save — tai svarbus intymumo ugdymo veiksnys. Atkreipk dėmesį, koks atviras ir nuoširdus buvo Jėzus su būsimaisiais savo nuotakos klasės nariais. Jis pasakė: „Aš nebevadinu jūsų vergais, nes vergas nežino, ką daro jo ponas. Bet jus aš esu pavadinęs draugais, nes visa, ką aš girdėjau iš savo Tėvo, jums pranešiau“ (Jono 15:15, NTP). Todėl žiūrėk į savo sutuoktinį kaip į draugą. Patikėk jam savo jausmus. Stenkis paprastai ir nuoširdžiai „parodyti švelnumą“ (Giesmių giesmė 1:2, NW). Atvirai kalbėtis kartais gali atrodyti keblu, bet kai abu sutuoktiniai deda pakankamas pastangas, jie daug pasieks, kad jų santuoka būtų ilgalaikė sąjunga.

Pašalinti nesutarimus

14, 15. Kaip galima išvengti ginčų?

¹⁴ Žinoma, retkarčiais iškils atviri nesutarimai. Bet jūsų namai neturi tapti ‛namais, pilnais vaidų’ (Patarlių 17:1). Stenkis nesvarstyti jautrių temų girdint vaikams ir atsižvelk į savo sutuoktinio jausmus. Kai Rachelė išreiškė savo sielvartą dėl savo nevaisingumo ir prašė Jokūbą duoti jai vaikų, jis piktai atsakė: „Argi aš esu Dievas? Juk jis tau nedavė tavo įsčios vaisiaus“ (Pradžios 30:1, 2). Iškilus šeimyniniams sunkumams, atakuok problemą, o ne asmenį. Asmeniško pokalbio metu venkite ‛kalbėti neapgalvotai’ arba be reikalo pertraukinėti vienas kitą (Patarlių 12:18, ŠvR).

¹⁵ Tiesa, tu gali būti tvirtai įsitikinęs savo požiūrio teisingumu, bet savo jausmus tu gali išreikšti be „šiurkštumų, piktumų, rūstybės, riksmų ir piktžodžiavimų“ (Efeziečiams 4:31). „Svarstykite savo problemas normaliu balsu, — pasakė vienas sutuoktinis. — Jeigu vienas iš jūsų pakelia balsą, sustokite. Po kurio laiko vėl grįžkite prie pokalbio. Pradėkite iš naujo.“ Patarlių 17:14 (ŠvR) mums duodamas geras patarimas: „Liaukis nuo [ginčų], kol į juos dar neįsivėlei.“ Pamėginkite iš naujo pratęsti diskusiją, kai abu nusiraminote.

Išlikite ištikimi vienas kitam

16. Kodėl svetimavimas yra toks rimtas nusižengimas?

¹⁶ Žydams 13:4 pareiškiama: „Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.“ Svetimavimas yra nuodėmė Dievui. Ir ši nuodėmė taip pat griauna santuoką (Pradžios 39:9). Vienas patarėjas santuokos klausimais rašo: „Kai neištikimybė atskleidžiama, ji tarsi galingas uraganas smogia visai šeimai, nuniokoja namiškius, sudaužo pasitikėjimą ir savigarbą, sužaloja vaikus.“ To pasekmė taip pat gali būti nėštumas arba per lytinius santykius platinama liga.

17. Kaip galima išvengti arba atmesti polinkį svetimauti?

¹⁷ Polinkį svetimauti kai kurie išsiugdo perimdami iškreiptą pasaulio požiūrį į seksą, vaizduojamą knygose, televizijoje ir filmuose (Galatams 6:8). Tačiau tyrinėtojai sako, kad prie svetimavimo veda ne vien troškimas lytiškai santykiauti, bet tariamas poreikis įrodyti savo buvusį žavesį arba troškimas būti labiau mylimam. (Palygink Patarlių 7:18.) Kad ir kokia būtų priežastis, krikščionis turi atmesti nepadorias svajones. Atvirai kalbėk apie savo jausmus su savo santuokiniu partneriu. Jeigu būtina, ieškok susirinkimo vyresniųjų pagalbos. Toks elgesys tau geriausiai padės neįpulti į nuodėmę. Be to, krikščionys turi būti apdairūs bendraudami su priešingos lyties asmenimis. Tai prieštarautų bibliniams principams, jeigu kas nors, būdamas susituokęs, geidulingai žiūrėtų į kitą asmenį (Jobo 31:1; Mato 5:28). Krikščionys turi būti ypač atsargūs, kad neišsiugdytų jausminio prieraišumo savo bendradarbiams. Tegu tavo santykiai su jais bus nuoširdūs, tačiau dalykiški.

18. Kokia dažnai yra seksualinių santuokos problemų priežastis ir kaip jos gali būti išspręstos?

¹⁸ Dar didesnė apsauga yra šilti, atviri santykiai su savo sutuoktiniu. Daugelis tyrinėtojų sako, kad seksualinės problemos santuokoje retai esti fizinės savo esme, bet dažniausiai jos kyla dėl nepakankamo bendravimo. Panašių problemų šioje srityje būna mažiau, kai sutuoktinių pora bendrauja atvirai ir kai savo santuokinę pareigą atiduoti kitam tai, kas jam priklauso, atlieka iš meilės, o ne iš pareigos.a Tokiomis tinkamomis aplinkybėmis intymūs ryšiai gali stiprinti santuokos saitus (1 Korintiečiams 7:2-5; 10:24).

19. Kas yra „tobuli vienybės ryšiai“ ir kokią įtaką jie gali turėti santuokai?

¹⁹ Meilė krikščionių susirinkime — tai „tobuli vienybės ryšiai“. Ugdydami meilę, dievobaimingi sutuoktiniai gali ‛būti vieni kitiems pakantūs ir noriai atleisti vieni kitiems’ (Kolosiečiams 3:13, 14, NW). Pagrįsta principais meilė siekia gerovės kitiems (1 Korintiečiams 13:4-8). Ugdykite tokią meilę. Ji padės jums sustiprinti jūsų santuokos ryšius. Pritaikykite biblinius principus savo santuokiniame gyvenime. Jeigu tai darote, jūsų santuoka pasirodys esanti ilgalaikė sąjunga ir teiks šlovę ir garbę Jehovai Dievui.

[Išnaša]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kodėl santuoka turi būti ilgalaikis ryšys?

◻ Ką sako Biblija apie šeimos galvos autoritetą ir paklusnumą?

◻ Kaip gali santuokinės poros pagerinti bendravimą?

◻ Kaip gali poros tinkamu krikščionims būdu pašalinti nesutarimus?

◻ Kas padės sustiprinti santuokos ryšius?

[Iliustracija 22 puslapyje]

Jeigu krikščionio-vyro žmonai tenka dirbti pasaulietišką darbą, jis neleis, kad ji būtų per daug apsunkinta