Mokslas, religija ir tiesos ieškojimas

„Faktas, kad... paplito daug klaidingų religijų, padarė man tam tikrą įtaką“ (Čarlsas Darvinas)

DEVYNIOLIKTOJO amžiaus pradžioje mokslas ir religija darniai sugyveno. „Netgi moksliniuose straipsniuose jų autoriai nesvyruodami visiškai atvirai ir nuoširdžiai kalbėjo apie Dievą“, — sakoma knygoje „Darvinas: iki jo ir vėliau“ (anglų k.).

Ta padėtis pasikeitė išėjus Darvino knygai Rūšių atsiradimas. Mokslas ir evoliucija susirišo tokiais saitais, kad religija ir Dievas buvo atmesti kaip nereikalingi. „Evoliucinėje pasaulėžiūroje, — sako seras Džulianas Hakslis, — antgamtiniams dalykams nebėra nei vietos, nei poreikio.“

Šiandien tvirtinama, kad evoliucijos teorija yra nepakeičiamas mokslo pagrindas. Svarbiausią jų tarpusavio ryšių priežastį nustatė fizikas Fredas Hoilis: „Konservatyvieji mokslininkai labiau stengiasi sukliudyti grįžti prie praeities religinių kraštutinumų, negu domėtis tiesa.“ Dėl kokių kraštutinumų religija pasidarė mokslui tokia nemaloni?

Religija suteršė mokymo apie kūrimą gerą vardą

Tariamai mėgindami palaikyti Bibliją, „kreacionistai“ — dažniausiai būdami bendros nuomonės su fundamentalistais-protestantais — atkakliai tvirtino, kad žemės ir visatos amžius mažesnis negu 10000 metų. Šis kraštutinis požiūris sukėlė geologų, astronomų ir fizikų šypseną, nes tai prieštarauja jų atradimams.

Bet ką iš tikrųjų sako Biblija? „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1). Laikas čia nenurodytas. Kūrybos „pirmoji diena“ netgi napaminėta iki Pradžios 1:3-5. „Dangus ir žemė“ jau egzistavo, kai prasidėjo ši pirmoji „diena“. Taigi ar dangaus ir žemės amžius galėtų siekti milijardus metų, kaip tvirtina mokslininkai? Visiškai tikėtina. Biblija paprastai nenurodo, kiek praėjo laiko.

Kitas religijos kraštutinumas — tai šešių kūrimo ‛dienų’ aiškinimas. Kai kurie fundamentalistai užsispyrę tvirtina, kad čia kalbama apie tiesiogines dienas, tuo apribodami žemės ir to, kas joje, sukūrimo laikotarpį 144 valandomis. Todėl mokslininkai skeptiškai žiūri į tokį tvirtinimą, kadangi jie mano, jog tai prieštarauja aiškiems moksliniams stebėjimams.

Tačiau su mokslu nesutampa ne pati Biblija, bet fundamentalistinis Biblijos aiškinimas. Biblijoje nesakoma, kad kiekviena kūrimo „diena“ tęsėsi 24 valandas; iš tikrųjų ji sujungia visas šias ‛dienas’ į daug ilgesnę „dieną, kurios metu Jehova Dievas padarė dangų ir žemę“, tuo parodydama, kad ne visų biblinių ‛dienų’ trukmė yra tik 24 valandos (Pradžios 2:4, NW). Kai kurios iš jų galėjo tęstis daug tūkstančių metų.a

Taigi kreacionistai ir fundamentalistai suteršė mokymo apie kūrimą gerą vardą. Jų mokymai apie visatos amžių ir kūrimo ‛dienų’ ilgį nesutinka nei su teisingu mokslu, nei su Biblija. Tačiau dar yra ir kiti kraštutinumai, dėl kurių religija tapo taip nemėgstama mokslininkų.

Piktnaudžiavimas valdžia

Religija yra atsakinga už didelį neteisingumą per visą istoriją. Viduramžiais, pavyzdžiui, kūrimo doktrina buvo iškraipyta, kad būtų galima pateisinti tai, jog bažnyčia Europoje remia autokratiją. Buvo manoma, kad žmonių visuomeninė padėtis — būti turtingam ar skursti — yra Dievo nustatyta. Knygoje „Mąstanti visata“ (anglų k.) aiškinama: „Jaunesniesiems turtingųjų sūnums buvo sakoma, kad tai ‛Dievo valia’, jei jie gaus mažai arba visiškai nieko negaus iš šeimos nuosavybės, o dirbantieji buvo nuolatos raginami būti patenkinti ‛ta padėtimi, kurion Dievas malonėjo juos pašaukti.’“

Tad nenuostabu, kad daugelis bijo grįžti prie „praeities religinių kraštutinumų“! Užuot patenkinusi dvasinius žmonių poreikius, religija dažnai pelnėsi tų dvasinių poreikių sąskaita (Ezechielio 34:2). Žurnalo India Today vedamajame komentuojama: „Dėl reputacijos, kurią religija įgijo slenkant amžiams, yra iš tiesų stebuklas, kad ji apskritai dar turi kažkokį tikėtinumą... Aukščiausiojo Kūrėjo vardu... žmonės vykdė baisiausius žiaurumus prieš panašias į save būtybes.“

Pasibaisėtina klaidingos religijos šlovė žymiai paveikė Darvino mąstymą. „Aš palaipsniui ėmiau nebetikėti krikščionybe kaip dievišku apreiškimu, — rašė jis. — Faktas, kad plačiose žemės srityse žaibo greičiu paplito daug klaidingų religijų, padarė man tam tikrą įtaką.“

Tikrosios religijos triumfas

Religinė veidmainystė šiame pasaulyje ne nauja. Jėzus jo laikų valdžios ištroškusiems religiniams vadams pasakė: „Jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo“ (Mato 23:28).

Tačiau tikroji krikščionybė „nėra pasaulio dalis“ (Jono 17:16, NW). Jos pasekėjai nedalyvauja parsidavėliškoje religijoje ir politikoje; jie taip pat nėra suklaidinti filosofijų, kurios neigia Kūrėjo egzistavimą. „Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė“, — rašė apaštalas Paulius (1 Korintiečiams 3:19).

Tačiau tai nereiškia, kad tikrieji krikščionys nenusimano moksle. Priešingai, tikrosios religijos pasekėjai domisi mokslu. „Pakelkite aukštyn savo akis, — pasakė senovės pranašas Izaijas, — ir matykite, kas tai sutvėrė“ (Izaijo 40:26). Panašiai, kad geriau suprastų Kūrėją, Jobas buvo kviečiamas tyrinėti gamtos ir visatos stebuklus (Jobo 38—41 skyriai).

Taip, tikintys Kūrėją žiūri į tai, kas sukurta, su pagarbia baime (Psalmių 138:14). Be to, jie pasitiki tuo, ką Kūrėjas, Jehova Dievas, sako apie nuostabią ateities viltį (Apreiškimas 21:1-4). Studijuodami Bibliją, milijonai sužino, kad nei žmogaus kilmė, nei jo ateitis nepriklauso nuo aklo atsitiktinumo. Kurdamas žmogų, Jehova turėjo tikslą, ir tas tikslas bus įgyvendintas — visų paklusnių žmonių palaimai. Mes kviečiame tave pačiam patyrinėti šią temą.

[Išnaša]

[Rėmelis 6 puslapyje]

NEŽINANTYS FAKTŲ?

„NETGI Jehovos Liudytojai sužinojo daug ką iš biologijos“, — rašė teisininkas Normanas Makbetas 1971-aisiais savo knygoje „Vėl Darvino teismas — kvietimas protauti“ (anglų k.). Perskaitęs žurnale „Atsibuskite!“ straipsnį apie evoliuciją, Makbetas pažymi: „Aš nustebau suradęs jame įžvalgią darvinizmo kritiką.“ Atkreipdamas dėmesį į plačius tyrinėjimus ir protingas autoritetingų specialistų citatas ta tema, autorius padarė išvadą: „Tai nebeatitinka tiesos, kai Simpsonas sako: ‛... tie, kurie netiki ja [evoliucija], beveik visi be išimties nežino mokslinių faktų.’“

[Iliustracija 7 puslapyje]

Žmonijos ateitis nepalikta aklo atsitiktinumo valiai