Dievo tarnai — organizuota ir laiminga tauta
„Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats [„Jehova“, NW]“ (PSALMIŲ 143:15).
1, 2. a) Kodėl Jehova turi teisę nustatyti normas savo tarnams? b) Kokios yra dvi Jehovos savybės, dėl kurių mes ypač norime juo sekti?
JEHOVA yra visatos Valdovas, visagalis Dievas, Kūrėjas (Pradžios 1:1; Psalmių 99:3). Būdamas toks, jis turi teisę nustatyti elgesio normas savo tarnams, nes žino, kas jiems geriausia (Psalmių 142:8). Ir jis yra jų Pagrindinis Pavyzdys, sektinas savo savybėmis. „Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai“, — rašė apaštalas (Efeziečiams 5:1).
2 Dievo savybė, dėl kurios turime būti jo sekėjai, susijusi su organizuotumu. Jis nėra ‛sumaišties Dievas’ (1 Korintiečiams 14:33). Kai mes atidžiai stebime tai, ką Dievas sukūrė, esame priversti padaryti išvadą, kad jis yra labiausiai organizuota Asmenybė visatoje. Tačiau kita Dievo savybė, dėl kurios jis nori būti savo tarnų sekamas, — jo laimingumas, nes jis yra „palaimintasis Dievas“ (1 Timotiejui 1:11). Todėl jo organizacinis talentas ir laimingumas atsveria vienas kitą. Viena nedominuoja virš kito.
3. Kaip žvaigždėti dangūs parodo Dievo organizacinį talentą?
3 Visa, ką Jehova padarė, nuo didžiausio iki mažiausio, įrodo, kad jis yra organizuotumo Dievas. Pavyzdžiui, pamąstyk apie matomą visatą. Ją sudaro tūkstančiai milijardų žvaigždžių. Bet jos nėra išmėtytos padrikai. Astrofizikas Džordžas Grinšteinas pažymi, kad „žvaigždžių organizacija yra dėsninga“. Jos organizuotos į grupes, vadinamas galaktikomis; kai kurios iš jų turi šimtus milijardų žvaigždžių. Paskaičiuota, kad yra milijardai galaktikų! Galaktikos taip pat yra organizuotos; daug jų (nuo kelių iki keleto tūkstančių) sugrupuotos į galaktikų spiečius. O galaktikų spiečiai, manoma, organizuoti į dar didesnius telkinius, vadinamus superspiečius (Psalmių 18:2; Izaijo 40:25, 26).
4, 5. Pateik gyvų žemės padarų organizuotumo pavyzdžius.
4 Stulbinanti Dievo kūrinių organizacija yra regima visur, — ne tik matomame danguje, bet taip pat ir žemėje su miriadais gyvų padarų. Kalbėdamas apie visa tai, Polas Deivis, fizikos profesorius, rašė, kad stebėtojai „yra apimti pagarbios baimės“ dėl „fizinio pasaulio didingumo ir organizacinio sudėtingumo“ (Psalmių 103:24).
5 Atkreipk dėmesį į keletą „organizacinio sudėtingumo“ pavyzdžių, būdingų gyviems padarams. Neurochirurgas Džozefas Evansas pasakė apie žmogaus galvos ir stuburo smegenis: „Tikrai didelė tvarka yra tiesiog sukrečianti.“ Kalbėdamas apie mikroskopinę gyvąją ląstelę, bakteriologas H. D. Šonesis pareiškė: „Mikrobiologinio pasaulio sudėtingumas bei puiki tvarka yra tokia stulbinanti, kad atrodo kaip Dievo sukurtos sistemos dalis.“ O molekulinės biologijos specialistas Maiklas Dentonas pasakė apie ląstelės genetinį kodą (DNR): „Tai yra taip efektyvu, kad visa informacija, ... būtina visų rūšių organizmų, kada nors egzistavusių planetoje, sandarai tiksliai apibrėžti... gali būti sutalpinta arbatiniame šaukštelyje ir jame dar liktų vietos visai informacijai, esančiai kiekvienoje kada nors parašytoje knygoje.“ (Žiūrėk Psalmių 138:16.)
6, 7. Kaip yra organizuoti dvasiniai kūriniai ir kaip jie išreiškia dėkingumą savo Kūrėjui?
6 Jehova organizuoja ne tik savo materialiuosius kūrinius, bet taip pat ir savo dvasinius kūrinius danguje. Danieliaus 7:10 (ŠvR) informuoja mus, kad angelai, kurių skaičius „dešimtis tūkstančių po dešimtį tūkstančių, stovėjo Jo akivaizdoje“. Susirinko šimtas milijonų galingų dvasinių kūrinių, iš kurių kiekvienam skirtas jam tinkamas darbas! Sukrečia pagalvojus apie meistriškumą, kurio reikia, kad būtų galima suorganizuoti tokią didžiulę daugybę. Tinkamai Biblijoje tvirtinama: „Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai, galingieji jėga, kurie vykdote jo paliepimus, kad klausytumėt jo žodžių. Šlovinkite Viešpatį, visos jo kareivijos, jo tarnautojai, kurie darote jo valią“ (Psalmių 102:20, 21; Apreiškimas 5:11).
7 Kaip puikiai organizuoti ir efektyvūs yra Kūrėjo darbai! Nenuostabu, kad galingi dvasiniai kūriniai dangaus sferoje skelbia su įkvėpta pagarba ir nuolankumu: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei — tavo valia visa yra ir buvo sutverta“ (Apreiškimas 4:11).
8. Kokie pavyzdžiai parodo, kad Jehova organizuoja savo tarnus žemėje?
8 Jehova taip pat organizuoja savo tarnus žemėje. Kai Nojaus dienomis, 2370 m. p. m. e., jis užleido Tvaną, Nojus ir kiti septyni pergyveno jį kaip šeimyninė organizacija. Per Išėjimą 1513 m. p. m. e. Jehova išvedė keletą milijonų iš Egipto vergijos ir davė jiems smulkų įstatymų kodeksą kasdieniniams reikalams ir garbinimui organizuoti. O vėliau, Pažadėtoje žemėje, dešimtys tūkstančių iš jų buvo organizuoti specialiai tarnybai šventykloje (1 Kronikų 23:4, 5). Pirmame amžiuje krikščionių susirinkimai buvo organizuoti pagal Dievo nurodymus: „Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad padarytų šventuosius tinkamus tarnystės darbui“ (Efeziečiams 4:11, 12).
Šiandieniai tarnai taip pat organizuoti
9, 10. Kaip Jehova organizuoja savo tautą mūsų laikais?
9 Panašiai Jehova organizuoja ir šiuolaikinius tarnus, kad jie galėtų efektyviai atlikti pavestą darbą mūsų dienomis — skelbti gerąją naujieną apie jo Karalystę iki jis sunaikins dabartinę bedievišką daiktų sistemą (Mato 24:14). Pagalvok, kas dalyvauja šioje globalinėje veikloje ir kaip svarbi yra jos gera organizacija. Milijonai vyrų, moterų ir vaikų yra išlavinti mokyti Biblijos tiesų kitus. Šiam mokymui palaikyti yra išspausdinta daugybė Biblijų bei ja pagrįstų leidinių. Štai kiekvienas Sargybos bokšto numeris dabar yra spausdinamas 16 milijonų egzempliorių 118 kalbų, o „Atsibuskite!“ — apie 13 milijonų 73 kalbomis. Beveik visi numeriai spausdinami sinchroniškai; taip kad iš tikrųjų visi Jehovos tarnai gauna tą pačią informaciją vienu metu.
10 Be to, daugiau kaip 73000 Jehovos Liudytojų susirinkimų visame pasaulyje yra organizuojami reguliariems susitikimams Biblijos mokymui įgyti (Žydams 10:24, 25). Taip pat kasmet vyksta ir tūkstančiai didesnių susibūrimų — rajono asamblėjos bei srities kongresai. Vyksta didžiulė globalinė naujų Karalystės salių, Asamblėjų salių, Betelio namų bei biblinės literatūros spaustuvių statyba arba jų moderninimas. Yra veikiančios įvairiuose žemės kraštuose mokyklos Biblijos mokytojų pažangiam lavinimui, tokios kaip Sargybos bokšto Galaado mokykla misionieriams bei Pionierių tarnybos mokykla.
11. Kokia bus nauda ateityje mokantis geros organizacijos dabar?
11 Kaip gerai Jehova organizuoja savo žmones žemėje ‛atlikti tarnystę’ padedant jo tarnaujantiems angelams! (2 Timotiejui 4:5; Žydams 1:13, 14; Apreiškimas 14:6). Dabar mokydamas savo tarnus geros organizacijos, Dievas siekia dar kai ko. Jo tarnai, būdami gerai paruošti, pergyvenę šios daiktų sistemos pabaigą, jau bus organizuoti pradėti gyvenimą naujajame pasaulyje. Tuomet organizuotai, pagal Jehovos nurodymus jie pradės įkurti globalinį Rojų. Jie taip pat bus gerai paruošti mokyti detalių Dievo reikalavimų milijardus prikeltų iš mirties žmonių, kad jie gyventų (Izaijo 11:9; 54:13; Apaštalų darbai 24:15; Apreiškimas 20:12, 13).
Organizuoti, bet laimingi
12, 13. Kodėl galime pasakyti, jog Jehova nori, kad jo tauta būtų laiminga?
12 Nors Jehova yra nuostabus darbininkas ir puikus organizatorius, jis nėra šaltas, kietas ar mechaniškas. Priešingai, jis yra labai šilta, laiminga Asmenybė, kuri rūpinasi mūsų laime. „Jis jumis rūpinasi“, — skelbiama 1 Petro 5:7. Mes galime matyti jo rūpinimąsi ir troškimą savo tarnams laimės iš to, ką jis padarė žmonių dėlei. Pavyzdžiui, kai Dievas sukūrė tobulus vyrą ir moterį, jis apgyvendino juos linksmybių rojuje (Pradžios 1:26-31; 2:8, 9). Jis davė jiems viską, kad padarytų juos didžiai laimingus. Bet jie prarado visa tai sukildami. Kaip jų nuodėmės rezultatą, mes paveldėjome netobulumą ir mirtį (Romiečiams 3:23; 5:12).
13 Kad ir būdami netobuli, mes, žmonės, vis dėlto galime rasti laimę turėdami, kas Dievo sukurta. Daug yra dalykų, kurie teikia mums džiaugsmą: didingi kalnai, gražūs ežerai, upės, vandenynai ir paplūdimiai, spalvingos kvapnios gėlės bei kita nepaprastai įvairi augmenija, gausybė skanaus maisto, įspūdingi, mums niekada nepabostantys saulėlydžiai, žvaigždėti dangūs, kurie džiugina mus naktį nuteikdami apmąstymams, didžiulė įvairovė gyvūnų su jų jaunikliais, žavinčiais savo juokingomis išdaigomis, įkvepianti muzika, įdomus bei naudingas darbas, geri draugai. Akivaizdu, jog Tas, kuris paruošė tokius dalykus, yra laiminga asmenybė, kuri džiaugiasi kitus darydama laimingus.
14. Kokios pusiausvyros reikalauja Jehova iš mūsų, kai sekame juo?
14 Todėl tai, ko Jehova nori, nėra vien tik organizuotumas ir našumas. Jis taip pat nori, kad jo tarnai būtų laimingi, kaip ir jis. Jis nenori, kad jie fanatiškai organizuotų viską savo laimės sąskaita. Dievo tarnai, kaip jis pats, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp organizacinių sugebėjimų ir laimės, nes kur yra jo galinga šventoji dvasia, ten ir džiaugsmas. Iš tikrųjų Galatams 5:22 parodo, kad antrasis Dievo šventosios dvasios vaisius, būdingas jo žmonėms, yra „džiaugsmas“.
Meilė gimdo laimę
15. Kodėl meilė yra tokia svarbi sąlyga mūsų laimei?
15 Labai įdomu pažymėti, jog Biblija tvirtina: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8, 16). Ji niekada nesako: „Dievas yra organizuotumas.“ Meilė yra pagrindinė Dievo savybė, ir ji turi būti jo tarnų sekama. Štai todėl ir pirmas iš Dievo dvasios vaisių, išvardintų Galatams 5:22, yra „meilė“ ir iškart po jos „džiaugsmas“. Meilė gimdo džiaugsmą. Kai mes savo santykiuose su kitais sekame Jehovos meile, atsiranda džiaugsmas, nes mylintys žmonės yra laimingi.
16. Kaip Jėzus parodė meilės svarbą?
16 Kaip svarbu sekti Dievo meile, yra žinoma iš Jėzaus mokymų. Jis sakė: „Skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 8:28). Ko ypač buvo išmokytas Jėzus, savo ruožtu mokęs kitus? Tai buvo du didieji įsakymai: mylėti Dievą ir mylėti artimą (Mato 22:36-39). Jėzus buvo tokios meilės pavyzdys. Jis pasakė: „Aš myliu Tėvą“, tai įrodydamas Dievo valios vykdymu iki pat mirties. Ir jis parodė savo meilę žmonėms mirdamas už juos. Apaštalas Paulius pasakė krikščionims Efeze: „Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save“ (Jono 14:31; Efeziečiams 5:2). Todėl Jėzus pasakė savo pasekėjams: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jono 15:12, 13).
17. Kaip Paulius išreiškė, jog labai svarbu parodyti meilę kitiems?
17 Paulius išreiškė, kokia svarbi yra ši Dievo meilė, sakydamas: „Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti [„kad galėčiau girtis“, NW], bet neturėčiau meilės, — nieko nelaimėčiau. ... Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė — šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė“ (1 Korintiečiams 13:1-3, 13).
18. Ko galime tikėtis iš Jehovos, kad didėtų mūsų laimė?
18 Jeigu mes sekame Jehovos meile, galime būti tikri ir jo meile mums net tada, kai darome klaidų, nes jis yra „gailestingasis ir maloningasis, kantrusis, gerasis ir ištikimasis [„kupinas mylinčio gerumo ir tiesos“, NW]“ (Išėjimo 34:6). Jei mes nuoširdžiai atgailaujame tada, kai padarome klaidų, Dievas jų neskaičiuoja, bet meilingai atleidžia mums (Psalmių 102:1-3). Taip, „Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo“ (Jokūbo 5:11). Žinant tai, didėja mūsų laimė.
Santykinė laimė dabar
19, 20. a) Kodėl dabar neįmanoma visiška laimė? b) Kaip Biblija parodo, kad mes galime patirti santykinę laimę šiuo metu?
19 Tačiau ar galima būti laimingam šiandieną, gyvenant šio Šėtono valdomo pasaulio, kupino nusikaltimų, smurto, amoralumo, paskutinėmis dienomis, kai mūsų laukia ligos ir mirtis? Žinoma, mes negalime tikėtis tokios laimės, kokia bus Dievo naujajame pasaulyje, kaip pranašauja jo Žodis: „Štai aš sutveriu naują dangų ir naują žemę; senesnieji nebebus atmintyje ir nebepakils į širdį. Bet jūs džiaugsitės ir linksminsitės per amžius tais, kuriuos aš sutversiu“ (Izaijo 65:17, 18).
20 Tai, ką Dievo tarnai gali turėti dabar, yra santykinė laimė, nes jie žino jo valią ir turi tikslias žinias apie jo nuostabias palaimas, kurios greit bus naujajame rojaus pasaulyje (Jono 17:3; Apreiškimas 21:4). Štai kodėl Biblijoje sakoma: „Kariuomenių Viešpatie, laimingas žmogus, kuris pasitiki tavim“, „laimingas kiekvienas, kuris bijo Viešpaties, kuris vaikščioja jo keliais“, „palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę“ (Psalmių 84:12, NTP; 128:1, NTP; Mato 5:5, NTP). Todėl nepaisant dabartinių sunkių aplinkybių, su kuriomis mums tenka susidurti, mes galime patirti nemažai laimės. Net kai mums nutinka blogi dalykai, nenuliūstame kaip tie, kurie nepažįsta Jehovos ir neturi amžinojo gyvenimo vilties (1 Tesalonikiečiams 4:13).
21. Kaip Jehovos tarnai atiduodami save didina savo laimę?
21 Laimė taip pat lydi Jehovos tarnus todėl, kad jie eikvoja laiką, energiją ir lėšas mokydami Biblijos tiesų kitus, ypač žmones, kurie ‛dūsauja ir raudoja dėl piktenybių’, daromų Šėtono pasaulyje (Ezechielio 9:4, ŠvR). Biblija sako: „Palaimintas tas, kuris atsimena pavargėlį, nes nelaimės metu Viešpats jį išgelbės. Viešpats apsaugos jį ir išlaikys jį gyvą bei laimingą žemėje“ (Psalmių 41:1, 2, ŠvR). Kaip pasakė Jėzus, „laimingiau yra duoti negu imti“ (Apaštalų darbai 20:35, NTP).
22. a) Kalbant apie laimę, koks yra kontrastas tarp Dievo tarnų ir tų, kurie jam netarnauja? b) Kokį turime ypatingą pagrindą tikėtis būti laimingi?
22 Todėl nors Dievo tarnai ir negali tikėtis aukščiausios laimės šiuo metu, jie gali įgyti laimę, kuria nesidžiaugia tie, kurie netarnauja Dievui. Jehova pareiškia: „Štai mano tarnai linksminsis, o jūs būsite sugėdinti; štai mano tarnai šūkaus širdies džiaugsme, o jūs šauksite dėl širdies skausmo ir kauksite dėl dvasios sutrynimo“ (Izaijo 65:14). Taip pat tie, kurie tarnauja Dievui, turi dabar ypatingą pagrindą laimei — jo šventąją dvasią, kurią „Dievas suteikė jo klausantiems“ (Apaštalų darbai 5:32). Ir prisimink: kur Dievo dvasia, ten ir laimė (Galatams 5:22).
23. Ką svarstysime mūsų tolesnėse studijose?
23 Šiandieną Dievo tarnų organizacijoje svarbų vaidmenį atlieka „vyresnio amžiaus vyrai“ (NW), „vyresnieji“, vadovaujantys susirinkimams ir didinantys Jehovos tautos laimę (Titui 1:5). Koks turi būti jų požiūris į savo atsakomybę ir į santykius su savo dvasiniais broliais bei seserimis? Tai bus nagrinėjama mūsų tolesniame straipsnyje.
Kaip tu atsakytumei?
◻ Kaip kūrinija byloja apie Jehovos organizuotumą?
◻ Kaip Jehova organizavo savo tarnus praeityje ir kaip tai daro dabar?
◻ Kokios pusiausvyros Jehova nori iš mūsų?
◻ Kiek svarbi sąlyga mūsų laimei yra meilė?
◻ Kokios laimės galime tikėtis mūsų laikais?
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]
Viršuje: maloniai leidus ROE/Anglo-Australian Observatory, photograph by David Malin