Žmogaus kančios — ar jos kada nors baigsis?

BAISUS vaizdas sprogus bombai pilname žmonių Sarajevo turguje; žudynės ir tyčinis žmogaus kūno luošinimas Ruandoje; badaujantys vaikai riksmu reikalaujantys maisto Somalyje; apstulbintos šeimos, skaičiuojančios nuostolius po žemės drebėjimo Los Andžele; bejėgės aukos potvynio nuniokotame Bangladeše. Tokie žmonių kančių vaizdai kasdien stoja prieš mus per televiziją arba žurnaluose ir laikraščiuose.

Liūdna žmonių kančių pasekmė yra ta, jog kai kurie praranda tikėjimą Dievu. „Blogio egzistavimas visada sudarė rimčiausią kliūtį tikėjimui“, kaip sakoma pareiškime, išspausdintame žydų religinės bendruomenės Jungtinėse Valstijose. Rašytojai kalba apie mirtis nacistų koncentracijos stovyklose, tokiose kaip Osvencimas, ir nuo bombų, tokių kaip ta, kuri sprogo Hirosimoje. „Klausimai, kaip teisingas ir galingas Dievas galėtų leisti sunaikinti tiek daug nekaltų gyvybių, neduoda ramybės religingo žmogaus sąžinei ir išmuša iš pusiausvyros“, — sako autoriai.

Liūdna, ši nesibaigianti tragiškų pranešimų gausybė gali atbukinti žmonių jausmus. Kol tai neliečia draugų ir giminių, daugelio beveik nejaudina kitų kančios.

Tačiau faktas, kad mes pajėgūs jausti gailestį, bent jau mūsų mylimiems žmonėms, turėtų kai ką mums pasakyti apie mūsų Kūrėją. Biblija sako, kad žmogus buvo sukurtas pagal „Dievo paveikslą“ ir ‛pagal [jo] panašumą’ (Pradžios 1:26, 27). Tai nereiškia, kad žmonės panašūs į Dievą išvaizda. Ne, nes Jėzus Kristus paaiškino, kad „Dievas yra dvasia“, o „dvasia gi neturi kūno nei kaulų“ (Jono 4:24; Luko 24:39). Tai, kad esame sukurti pagal Dievo panašumą, reiškia, jog mes sugebame parodyti tokias kaip Dievo savybes. Taigi kadangi normalūs žmonės jaučia gailestį tiems, kurie kenčia, mes turime padaryti išvadą, kad žmogaus Kūrėjas, Jehova Dievas, yra gailestingas ir labai užjaučia savo kenčiančius kūrinius — žmones. (Palygink Luko 11:13.)

Vienas iš būdų, kuriuo Dievas parodė gailestį, yra tas, jog jis suteikė žmonijai raštišką kančių priežasties paaiškinimą. Tai jis padarė savo Žodyje, Biblijoje. Biblija aiškiai parodo, jog Dievas sukūrė žmogų tam, kad jis džiaugtųsi gyvenimu, o ne kentėtų (Pradžios 2:7-9). Ji taip pat atskleidžia, jog pirmieji žmonės patys užsitraukė kentėjimą tuo, kad atmetė teisingą Dievo valdymą (Pakartoto Įstatymo 32:4, 5; Romiečiams 5:12).

Nepaisant to, Dievas vis tiek jaučia gailestį kenčiančiai žmonijai. Tai aiškiai matoma iš jo pažado panaikinti žmonių kančias. „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:3, 4; žiūrėk taip pat Izaijo 25:8; 65:17-25; Romiečiams 8:19-21).

Šie nuostabūs pažadai įrodo, kad Dievas labai gerai įsivaizduoja žmonių kančias ir kad yra tvirtai nusprendęs jas pašalinti. Tačiau kokia konkrečiai pirmiausia buvo kančių priežastis ir kodėl Dievas leidžia kančioms tęstis iki šios dienos?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

Nuotrauka viršelyje: Alexandra Boulat/Sipa Press

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Kevin Frayer/Sipa Press