Nauda bijantis tikrojo Dievo

„Aš Viešpats, tavo Dievas, kurs moko tave naudingų dalykų, kurs veda tave keliu, kuriuo tu eini [„turi eiti“, NW]“ (IZAIJO 48:17).

1. Kokių nelaimių galima būtų išvengti bijantis Dievo?

JEI Adomas būtų ugdęs dievobaimingumą, tai būtų galėjęs susilaikyti nuo nuodėmės, nuvedusios jį į amžinąją mirtį, o jo palikuonis — į tūkstančių metų vargą. Jei senovės Izraelio tauta būtų klausiusi Jehovos patarimo bijoti jo ir mylėti jį, ji nebūtų buvusi paimta nei į Babilono nelaisvę, nei būtų atmetusi Dievo Sūnų ir prasikaltusi dėl jo kraujo praliejimo. Jei šiandien pasaulis bijotų Dievo, nebūtų korupcijos valdžioje ar verslininkystėje, nei nusikalstamumo, nei karo (Patarlių 3:7).

2. Kodėl mes turime išsiugdyti Jehovos baimę nepaisydami mus supančios pasaulio aplinkos?

² Tačiau kad ir ką aplink mus pasaulis darytų, mes, kaip atskiri asmenys, šeimos ir Jehovos tarnų susirinkimai, galime turėti naudos ugdydami tikrojo Dievo baimę. Tai derinasi su priminimu, kurį Mozė davė Izraelio tautai: „Ko gi Viešpats, tavo Dievas, iš tavęs reikalauja, jei ne to, kad bijotumei Viešpaties, tavo Dievo, vaikščiotumei jo keliais, jį mylėtumei ir tarnautumei Viešpačiui, tavo Dievui, visa savo širdimi ir visa savo siela, kad laikytumei Viešpaties įsakymus..., kad tau gerai klotųsi?“ (Pakartoto Įstatymo 10:12, 13). Kokie kai kurie naudingi dalykai yra mums prieinami, kai bijomės Jehovos, tikrojo Dievo?

Išmintis — vertingesnė už auksą

3. a) Kokia yra didžiausia nauda, kurią galime turėti? b) Ką reiškia Psalmių 110:10?

³ Didžiausia nauda yra tikroji išmintis. Psalmių 110:10 skelbiama: „Baimė Viešpaties yra pradžia išminties.“ Ką tai reiškia? Išmintis yra sugebėjimas naudotis žiniomis problemoms sėkmingai spręsti, atremti pavojų ir pasiekti tam tikrus tikslus. Tai susiję su teisingu samprotavimu. Tokios išminties pradžia, įžanga, pagrindas yra Jehovos baimė. Kodėl? Nes visa kūrinija yra jo rankų darbas. Ji priklauso nuo jo. Jis apdovanojo žmoniją laisva valia, o ne sugebėjimu be jo vadovavimo sėkmingai nukreipti savo žingsnius (Jozuės 24:15; Jeremijo 10:23). Tiktai vertindami šias pagrindines gyvenimo tiesas ir gyvendami pagal jas, turėsime ilgalaikę sėkmę. Jei mūsų žinios apie Jehovą teiks mums tvirtą įsitikinimą, kad Dievo valia yra sėkmės sąlyga, o jo pažadas bei pajėgumas apdovanoti ištikimuosius tikri, tuomet dievobaimingumas skatins mus veikti išmintingai (Patarlių 3:21-26; Žydams 11:6).

4, 5. a) Kodėl vieno jaunuolio universitetinis išsilavinimas nesuteikė jam tikrosios išminties? b) Kaip šis vyras ir jo žmona vėliau įgijo tikrąją išmintį ir kaip tai pakeitė jų gyvenimą?

⁴ Apsvarstyk pavyzdį. Prieš keletą dešimtmečių vienas jaunuolis lankė Saskačevano universitetą Kanadoje. Programoje buvo biologija ir jį mokė evoliucijos. Po baigimo jis specializavosi atomo fizikos srityje ir gavo stipendiją tęsti savo studijas Toronto universitete. Studijuodamas jis pamatė, kokia nuostabiai akivaizdi atomo sandaros tvarka ir konstrukcija. Tačiau nebuvo atsakymų į klausimus: kas visa tai suprojektavo? Kada? Ir kodėl? Negavęs šių atsakymų, ar jis galėjo išmintingai taikyti savo žinias pasaulyje, tuo metu apimtame karo? Kuo jis turėjo vadovautis? Nacionalizmu? Materialinio atlygio troškimu? Iš tiesų, ar jis buvo įgijęs tikrosios išminties?

⁵ Netrukus po mokslo baigimo šis jaunas vyras ir jo žmona pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais. Iš paties Dievo Žodžio jie pradėjo gauti atsakymus, kurių nerado anksčiau. Jie pažino Kūrėją — Jehovą Dievą. Studijuodami apie Mozę prie Raudonosios jūros ir apie Danielių bei jo draugus Babilone, jie sužinojo, kaip svarbu bijoti ne žmonių, bet Dievo (Išėjimo 14:10-31; Danieliaus 3:8-30, ŠvR). Toks dievobaimingumas kartu su tikrąja meile Jehovai ėmė skatinti juos veikti. Greitai visiškai pasikeitė jų gyvenimo kelias. Pagaliau jaunas vyras pažino Tą, kurio rankų darbus jis tyrinėjo mokydamasis biologijos. Jis pradėjo suprasti tikslą To, kurio išminties atspindį matė studijuodamas fiziką. Užuot panaudojęs savo žinias gaminti priemones, galinčias sunaikinti žmones, jis ir jo žmona norėjo padėti jiems pamilti Dievą ir savo artimą. Jie ėmėsi nuolatinės tarnybos kaip Dievo Karalystės skelbėjai. Vėliau jie lankė Sargybos bokšto biblinę Galaado mokyklą ir buvo pasiųsti kitur kaip misionieriai.

6. Kokių trumpalaikių dalykų mes nesivaikysime ir ką vietoje to darysime, jei turime išmintį, pagrįstą Jehovos baime?

⁶ Žinoma, ne kiekvienas gali būti misionierius. Bet visi mes galime džiaugtis išmintimi, kuri remiasi Jehovos baime. Jei ugdysime tokią išmintį, mes netrokšime perimti žmonių filosofijų, kuriose iš tikrųjų tik spėliojama, kas iš viso yra gyvenimas. Mes imsime studijuoti Bibliją — įkvėptą gyvybės Šaltinio, Jehovos Dievo, vienintelio, galinčio duoti mums amžinąjį gyvenimą (Psalmių 35:10; Kolosiečiams 2:8). Užuot pasidarę komercinės sistemos, kuri pati svyruoja ant bedugnės krašto, vergais, mes laikysimės Jehovos patarimo pasitenkinti maistu ir pastoge, kad svarbiausias dalykas gyvenime būtų mūsų santykiai su Dievu (1 Timotiejui 6:8-12). Užuot veikę taip, tarsi mūsų ateitis priklausytų nuo klestinčios padėties šiame pasaulyje, tikėsime Jehovos Žodžiu, sakančiu mums, kad šis pasaulis praeina, ir jo geismai taip pat, bet kas vykdo Dievo valią, pasilieka per amžius (1 Jono 2:17).

7. a) Kaip Patarlių 16:16 padeda mums turėti pusiausvirą požiūrį į vertybes? b) Kokių apdovanojimų susilaukiame, jei mūsų gyvenime pagrindinis dalykas yra vykdyti Dievo valią?

⁷ Patarlių 16:16 (ŠvR) skatina mus teisingu pareiškimu: „Pasirink išminties [išminties, kuri prasideda nuo Jehovos baimės], nes ji geresnė už auksą, ir imkis proto, nes jis kilnesnis už sidabrą.“ Tokia išmintis ir supratimas skatina mus, kad svarbiausia mūsų gyvenime būtų vykdyti Dievo valią. O koks yra tas darbas, kurį Dievas patikėjo savo Liudytojams šiuo žmonijos istorijos laikotarpiu? Skelbti jo Karalystę ir padėti nuoširdiems žmonėms tapti tikrais Jėzaus Kristaus mokiniais (Mato 24:14; 28:19, 20). Tai darbas, duodantis tikrą pasitenkinimą ir daug laimės. Tad Biblija visai pagrįstai sako: „Palaimintas žmogus, kurs randa išmintį“ (Patarlių 3:13).

Apsauga nuo nusižengimų

8. a) Nurodyk, koks yra antras naudingas dalykas, jei bijome Dievo. b) Nuo kokio blogio esame apsaugoti? c) Kaip dievobaimingumas pasidaro didelė skatinanti jėga?

⁸ Antra nauda iš dievobaimingumo ta, kad taip mes esame apsaugoti nuo blogų veiksmų. Tie, kurie labai gerbia Dievą, patys nesprendžia, kas yra gera, o kas bloga. Jie nelaiko blogu to, ką Dievas sako esant gera, ir nemano, kad dalykai, apie kuriuos Dievas kalba kaip apie blogus, yra geri (Psalmių 36:1, 27; Izaijo 5:20, 21). Be to, asmuo, kurio veikimo pagrindas yra dievobaimingumas, neapsiriboja tik tuo, kad žino, ką Jehova sako esant bloga, o ką — gera. Toks asmuo myli, ką Jehova myli, ir neapkenčia to paties, ko ir Jehova. Todėl jis veikia atitinkamai pagal Dievo normas. Tad, kaip sakoma Patarlių 16:6, „baime Viešpaties išvengiama pikto“. Toks dievobaimingumas yra didelė skatinanti jėga įvykdyti tai, ko žmogus nesugebėtų padaryti savo paties galia.

9. Kaip stiprus troškimas nebūti neįtinkančia Dievui paveikė vienos moters Meksikoje sprendimą ir kokia buvo pasekmė?

⁹ Net jei žmogus tik pradeda ugdyti Dievo baimę, ji gali palaikyti, kad jis vengtų daryti tai, dėl ko reikėtų apgailestauti visą likusį gyvenimą. Pavyzdžiui, viena nėščia moteris Meksikoje paklausė Jehovos Liudytojos apie abortą. Liudytoja perskaitė moteriai keletą Rašto vietų ir po to paaiškino: „Kūrėjui gyvybė yra labai brangi — netgi tų, kurie dar negimę“ (Išėjimo 21:22, 23, NW; Psalmių 138:13-16). Klinikinis tyrimas parodė, kad jos kūdikis gali būti nenormalus. Bet dabar moteris, skatinama to, ką sužinojo iš Dievo Žodžio, nusprendė turėti kūdikį. Gydytojas atsisakė apžiūrėti ją pakartotinai, o vyras grasino paliksiąs ją, bet ji buvo tvirta. Atėjus laikui, ji pagimdė mergytę — normalią, sveiką ir gražią. Dėkingumo skatinama, ji susirado Liudytojus ir jie pradėjo studijuoti su ja Dievo Žodį. Praėjus metams ji su vyru pasikrikštijo. Po keleto metų srities kongrese jiems buvo malonu vėl sutikti tą pirmąją Liudytoją ir supažindinti ją su savo miela keturmete dukrele. Tinkama pagarba Dievui ir stiprus troškimas nebūti neįtinkančiam jam tikrai gali padaryti didžiulę įtaką žmogaus gyvenime.

10. Nuo kokių nusižengimų išsivaduoti gali sustiprinti dievobaimingumas?

¹⁰ Dievobaimingumas sustiprina mus, kad nedarytume daugelio įvairiausių nusižengimų (2 Korintiečiams 7:1). Tinkamai ugdomas, jis gali padėti žmogui liautis daryti slaptas nuodėmes, žinomas tik jam pačiam ir Jehovai. Jis gali padėti jam išsivaduoti nuo piktnaudžiavimo alkoholiu arba narkotikų vergijos. Buvęs narkomanas Pietų Afrikoje paaiškino: „Pažinęs Dievą, aš taip pat ugdžiau baimę įžeisti jį ar neįtikti jam. Aš žinojau, kad jis stebi, ir troškau patikti jam. Tai paskatino mane narkotikus, kuriuos turėjau, išpilti į tualetą.“ Panašiai padėjo dievobaimingumas tūkstančiams kitų žmonių (Patarlių 5:21; 15:3).

Apsauga nuo žmonių baimės

11. Nuo kokių dažnai pasitaikančių pinklių gali apsaugoti sveika Jehovos baimė?

¹¹ Sveikas dievobaimingumas taip pat apsaugo mus nuo žmogaus baimės. Dauguma žmonių daugiau ar mažiau yra paveikti žmogaus baimės. Net Jėzaus Kristaus apaštalai apleido jį ir pabėgo, kai jis buvo kareivių suimtas Getsemanės sode. Vėliau vyriausiojo kunigo kieme Petras, praradęs pusiausvyrą ir apimtas baimės, išsigynė esąs vienas iš Jėzaus mokinių ir pasakė net nepažįstąs jo (Morkaus 14:48-50, 66-72; Jono 18:15-27). Bet apaštalams buvo suteikta pagalba atgauti dvasinę pusiausvyrą. Kita vertus, karaliaus Joakimo dienomis Semėjo sūnus Urijas buvo tiek paveiktas baimės, jog apleido savo, kaip Jehovos pranašo, tarnybą ir pabėgo į kitą šalį, bet vis tiek buvo sugautas ir nužudytas (Jeremijo 26:20-23).

12. a) Kokią apsaugą nuo žmogaus baimės nurodo Patarlių 29:25? b) Kaip ugdomas pasitikėjimas Dievu?

¹² Kas gali padėti asmeniui nugalėti žmonių baimę? Po perspėjimo „kas žmonių bijosi, tas greitai klumpa“ Patarlių 29:25 (ŠvR) priduriama: „Kas Viešpačiu pasitiki, bus apsaugotas.“ Pasitikėti Jehova yra pagrindinis principas. Toks pasitikėjimas remiasi žiniomis ir patirtimi. Studijuodami jo Žodį, mes matome Jehovos kelių teisingumo įrodymą. Mes sužinome apie įvykius, parodančius jo patikimumą, jo pažadų (įskaitant prikėlimo) tikrumą, jo meilę ir nepaprastą jėgą. Tad kai elgiamės pagal tokį pažinimą darydami, ką Jehova liepia, ir tvirtai atmesdami tai, dėl ko jis perspėja, mes tiesiogiai pradedame jausti jo meilingą rūpinimąsi ir patikimumą. Mes asmeniškai matome įrodymą, kad jis panaudoja jėgą savo valiai vykdyti. Auga mūsų pasitikėjimas juo ir kartu meilė jam bei karštas troškimas vengti neįtikti jam. Toks pasitikėjimas turi tvirtą pagrindą. Jis yra kaip tvirtovė prieš žmonių baimę.

13. Kaip mums gali padėti dievobaimingumas pasaulietiškame darbe, namuose ir mokykloje?

¹³ Mūsų pasitikėjimas Jehova drauge su dievobaimingumu leis mums tvirtai laikytis teisingumo, jei darbdavys grasins atleisti iš darbo už atsisakymą dalyvauti nesąžininguose verslo reikaluose. (Palygink Michėjo 6:11, 12.) Toks dievobaimingumas įgalina daugelį tūkstančių krikščionių ištvermingai laikytis teisingo garbinimo susidūrus su netikinčių šeimos narių opozicija. Jis taip pat suteikia drąsos mokyklą lankantiems jaunuoliams parodyti, jog jie yra Jehovos Liudytojai, ir sustiprina juos, kad atlaikytų klasės draugų, besityčiojančių iš Biblijos normų, pajuoką. Todėl paauglė Liudytoja pasakė: „Ką jie mano, tikrai neturi reikšmės. Svarbu, ką mano Jehova.“

14. Kaip Jehovos tarnai gali būti nugalėtojai net tada, kai jų gyvybei iškyla grėsmė?

¹⁴ Tas pats įsitikinimas stiprina tikruosius krikščionis tvirtai laikytis Jehovos kelių, net jei jų gyvybei iškyla grėsmė. Jie žino turį patirti pasaulio persekiojimą. Jie žino, kad apaštalai buvo plakami ir patį Jėzų Kristų blogi žmonės sumušė ir nužudė (Morkaus 14:65; 15:15-39; Apaštalų darbai 5:40; palygink Danieliaus 3:16-18). Bet Jehovos tarnai visiškai pasitiki, jog jis gali sustiprinti, kad jie ištvertų; kad su Dievo pagalba jie gali nugalėti; kad tikrai Jehova apdovanos tuos, kurie yra ištikimi, — jei reikia, net prikeldamas gyventi jo naujajame pasaulyje. Jų meilė Dievui drauge su dievobaimingumu stipriai skatina juos vengti daryti ką nors, kas nepatiktų jam.

15. Kas įgalino Jehovos Liudytojus likti dorus nacistų koncentracijos stovyklose?

¹⁵ Šis veiksnys suteikė Jehovos Liudytojams drąsos susidūrus su nacistų koncentracijos stovyklų baisumais ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiais. Jie ėmė širdin Jėzaus patarimą, užrašytą Luko 12:4, 5 (NTP): „Sakau jums, savo draugams: nebijokite tų, kurie užmuša kūną ir paskui nieko daugiau nebegali padaryti. O aš jums parodysiu, ko jūs turite bijoti: bijokite to, kuris užmušęs turi galią įmesti į pragarą [išnašoje „geheną“]; taip, sakau jums, to bijokite!“ Todėl Gustavas Aušneris, Liudytojas, buvęs Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, vėliau rašė: ‛SS sušaudė Augustą Dikmaną ir grasino sušaudyti likusius iš mūsų, jei nepasirašysime ant lapo, kad išsižadame savo tikėjimo. Nė vienas iš mūsų nepasirašė. Mes bijojome neįtikti Jehovai labiau negu jų kulkų.’ Žmogaus baimė veda į kompromisą, bet dievobaimingumas stiprina žmogų būti teisingą.

Išsaugoma gyvybė

16. Kas įgalino Nojų laikytis teisingo kelio dešimtmečių dešimtmečiais iki Tvano ir kokia buvo pasekmė jam ir jo namiškiams?

¹⁶ Nojus gyveno paskutinėmis prieštvaninio pasaulio dienomis. Jehova nusprendė sunaikinti sugedusį to laiko pasaulį dėl žmonių blogumo. Tačiau tuo metu Nojus buvo tame pasaulyje, pilname smurto, didžiulės nedoros ir abejingame Dievo valiai. Nepaisydami Nojaus, skelbusio teisumą, „jie nesirūpino, kol užėjo tvanas ir visus juos nunešė“ (Mato 24:39, ŠvR). Tačiau niekas Nojaus neatbaidė nuo darbo, kurį Dievas jam nurodė. Jis atliko „visa, ką jam Dievas buvo įsakęs (ŠR). Jis padarė kaip tik taip (NW)“ (Pradžios 6:22). Kodėl Nojus metų metais laikėsi tokio teisingo kelio iki pat Tvano? Atsakymas yra Žydams 11:7 (NTP): „Tikėjimu Nojus, gavęs įspėjimą apie dar neregimus įvykius, [„parodė dievobaimingumą“, NW].“ Todėl jis su žmona ir jo sūnūs su žmonomis buvo išsaugoti per Tvaną.

17. a) Ką mes turime daryti nepaisydami kitų žmonių elgesio? b) Kodėl tie, kurie bijosi Jehovos, yra tikrai laimingi žmonės?

¹⁷ Mes gyvename laikotarpiu, daugeliu atžvilgių panašiu į Nojaus dienas (Luko 17:26, 27). Vėl skamba perspėjimas. Apreiškimo 14:6, 7 kalbama apie dangaus viduriu lekiantį angelą; jis ragina visų tautų, genčių ir kalbų žmones ‛bijoti Dievo ir atiduoti jam pagarbą’. Ką bedarytų aplink tave pasaulis, klausyk šių žodžių ir po to platink šį kvietimą kitiems. Kaip Nojus, veik tikėdamas ir rodyk dievobaimingumą. Taip darydamas, tu išsaugosi savo ir daugelio kitų gyvybę. Apsvarstę naudingus dalykus, kuriais džiaugiasi besibijantieji tikrojo Dievo, mes galime tik sutikti su įkvėptu psalmininku, giedojusiu: „Palaimintas žmogus, kurs bijo Viešpaties, kurs labai mėgsta jo įsakymus“ (Psalmių 111:1).

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kokie yra kai kurie svarbūs naudingi dalykai, įgyjami bijantis tikrojo Dievo?

◻ Kaip gali išmintis, pagrįsta Dievo baime, apsaugoti mus?

◻ Kodėl dievobaimingumas atitraukia mus nuo blogio?

◻ Kaip dievobaimingumas apsaugo mus nuo žmogaus baimės?

◻ Kokią būsimo gyvenimo viltį teikia dievobaimingumas?

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

„Palaimintas žmogus, kurs bijo Viešpaties, kurs labai mėgsta jo įsakymus“ (Psalmių 111:1)