Meilingas kvietimas suvargusiesiems

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (MATO 11:28).

1. Ką Jėzus matė Galilėjoje savo trečios skelbimo kelionės metu?

ARTĖJANT 32 m. e. metams, Jėzus buvo savo trečioje skelbimo kelionėje Galilėjos srityje. Jis keliavo per miestus ir kaimus „mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visokias ligas bei negales“. Tai darydamas, jis matė minias ir „gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mato 9:35, 36).

2. Kaip Jėzus padėdavo žmonėms?

² Tačiau Jėzus darė daugiau negu tik gailėjosi minių. Pamokęs savo mokinius melsti „pjūties šeimininką“, Jehovą Dievą, jis išsiuntė juos padėti žmonėms (Mato 9:38; 10:1). Po to jis asmeniškai laidavo žmonėms galįs pasiūlyti tikrąjį išlaisvinimą bei paguodą. Jis širdingai juos kvietė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mato 11:28, 29).

3. Kodėl Jėzaus kvietimas toks pat patrauklus šiandieną?

³ Šiandieną mes gyvename tokiu laiku, kai daugelis jaučiasi sunkiai apkrauti ir prislėgti (Romiečiams 8:22; 2 Timotiejui 3:1). Kai kurie vien tam, kad pragyventų, atiduoda tiek laiko ir energijos, jog jų mažai belieka šeimai bei draugams ar kam nors kitam. Daugelis yra prislėgti sunkios ligos, vargų, depresijos ar kitų fizinių bei emocinių problemų. Jausdamiesi prislėgti, kai kurie bando rasti paguodą visiškai atsiduodami malonumų ieškojimui, valgymui, gėrimui, net narkotikams. Žinoma, dėl to jie tik patenka į ydingumo sūkurį ir jiems kyla daugiau problemų bei įtampos (Romiečiams 8:6). Aišku, Jėzaus meilingas kvietimas šiandieną skamba lygiai taip patraukliai kaip kažkada anksčiau.

4. Kokius klausimus mums reikia apsvarstyti, kad turėtume naudos iš Jėzaus meilingo kvietimo?

⁴ Tačiau kam pajungti buvo Jėzaus dienų žmonės, kad jie atrodė „suvargę ir apleisti“ ir kėlė Jėzui gailestį? Kokius sunkumus bei naštas jie turėjo nešioti ir kaip Jėzaus kvietimas jiems padėjo? Atsakymai į šiuos klausimus gali labai padėti mums turėti naudos iš Jėzaus kvietimo suvargusiesiems.

Tie, kurie ‛vargsta ir yra prislėgti’

5. Kodėl apaštalui Matui buvo tinkama aprašyti šį atvejį Jėzaus tarnyboje?

⁵ Įdomu, jog tik Matas pranešė apie šį atvejį Jėzaus tarnyboje. Buvęs mokesčių rinkėjas Matas, vadinamas taip pat Leviu, gerai žinojo, kokią vieną ypatingą naštą žmonės turėjo nešti (Mato 9:9; Morkaus 2:14). Knygoje „Kasdieninis gyvenimas Jėzaus laikais“ (anglų k.) sakoma: „Mokesčiai, kuriuos [žydai turėjo] mokėti pinigais bei natūra, buvo nepaprastai dideli ir dar labiau apsunkino tai, kad buvo dvi rūšys kartu mokamų mokesčių — valstybiniai bei religiniai; abeji nebuvo maži.“

6. a) Kokios mokesčių sistemos buvo laikomasi Jėzaus laikais? b) Kodėl mokesčių rinkėjų reputacija buvo tokia bloga? c) Ką Paulius manė esant būtina priminti savo bendrakrikščionims?

⁶ Ypač varginanti buvo to meto mokesčių sistema. Romėnų pareigūnai teisę rinkti mokesčius provincijose parduodavo tiems, kurie pasiūlydavo didžiausią kainą. Tie savo ruožtu samdydavo žmones vietinėse bendruomenėse prižiūrėti patį mokesčių rinkimą. Kiekvienas tai piramidei priklausantis pareigūnas jautėsi visiškai teisėtai įgaliotas pakelti arba sumažinti mokesčius. Pavyzdžiui, Lukas pasakoja, kad „buvo žmogus, vardu Zachėjus, muitininkų viršininkas ir turtuolis“ (Luko 19:2). „Muitininkų viršininkas“ Zachėjus ir tie, kuriuos jis prižiūrėjo, matyt, pasidarė turtingi žmonių vargo sąskaita. Dėl tokioje sistemoje įsigalėjusio piktnaudžiavimo bei korupcijos žmonės priskirdavo mokesčių rinkėjus prie nusidėjėlių ir paleistuvių ir daugeliu atvejų, matyt, pelnytai (Mato 9:10; 21:31, 32; Morkaus 2:15; Luko 7:34). Kadangi žmonės kentė beveik nepakeliamą sunkumą, nenuostabu, kad apaštalas Paulius manė turįs priminti savo bendrakrikščionims, kad jie nesinervintų dėl romėnų užkrautos naštos, bet ‛atiduotų visiems, kas privalu: kam mokestį — mokestį, kam muitą — muitą’ (Romiečiams 13:7a; palygink Luko 23:2).

7. Kaip dėl romėnų baudžiamieji įstatymai sunkino žmonių naštą?

⁷ Paulius taip pat priminė krikščionims, kad jie atiduotų „kam baimę — baimę, kam pagarbą — pagarbą“ (Romiečiams 13:7b). Romėnai pasižymėjo savo baudžiamųjų įstatymų griežtumu bei žiaurumu. Dažnai būdavo baudžiama plakimu, kankinimu, skiriami ilgi įkalinimo terminai bei mirties bausmės žmonėms pajungti (Luko 23:32, 33; Apaštalų darbai 22:24, 25). Net žydų vadovams buvo suteikti įgaliojimai teisti tokiomis bausmėmis, jei jie sumanydavo jas skirti (Mato 10:17; Apaštalų darbai 5:40). Tokia sistema tikrai buvo labai represinė ar netgi despotiška kiekvienam jai pavaldžiam gyventojui.

8. Kaip religiniai vadovai užkraudavo žmonėms naštą?

⁸ Tačiau blogiau nei romėnų mokesčiai ir įstatymai buvo našta, kurią užkraudavo paprastiems žmonėms religiniai tų dienų vadovai. Iš tikrųjų būtent tai pirmiausia kėlė susirūpinimą Jėzui, kai jis sakė, jog žmonės ‛vargsta ir yra prislėgti’. Jėzus pasakė, kad užuot suteikę prislėgtiems žmonėms viltį bei paguodą, religiniai vadai „riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti“ (Mato 23:4; Luko 11:46). Akivaizdu, jog Evangelijose tikroviškai aprašyti religiniai vadai — ypač Rašto aiškintojai bei fariziejai — kaip išdidžių, beširdžių ir veidmainiškų žmonių grupė. Jie žvelgė į paprastus žmones kaip į nemokytus bei nešvarius ir neapkentė svetimšalių savo tarpe. Apie jų požiūrį viename komentare pažymima: „Žmogus, kuris per daug apkrauna arklį, šiomis dienomis yra kaltintinas pagal įstatymą. O kaip su asmeniu, kuris užkrauna 613 įsakymų ‛žemės žmonėms’, neturintiems religinio išsilavinimo, o po to niekuo nesistengdamas padėti pasmerkia juos kaip bedievius?“ Žinoma, tikroji našta buvo ne Mozės įstatymas, bet daugybė žmonėms užkrautų tradicijų.

Tikroji vargų priežastis

9. Kuo skyrėsi žmonių padėtis Jėzaus laikais nuo tų sąlygų, kurios buvo karaliaus Saliamono dienomis?

⁹ Kartais piniginės naštos žmonėms būdavo tiek sunkios, kad plačiai įsigalėdavo skurdas. Pagal Mozės įstatymą izraelitai turėdavo mokėti prideramus mokesčius. Vėliau, valdant Saliamonui, žmonės turėjo prisidėti įgyvendinant brangiai kainuojančius valstybinius projektus, tokius kaip šventyklos bei kitų pastatų statyba (3 Karalių 7:1-8; 9:17-19). Tačiau Biblija pasakoja mums, kad žmonės „valgė ir gėrė, ir linksminosi... Judas ir Israėlis gyveno be jokios baimės, kiekvienas po savo vynmedžiu ir po savo figa nuo Dano iki Bersabėjai per visas Saliamono dienas“ (3 Karalių 4:20, 25). Kodėl taip pasikeitė padėtis?

10. Kokia buvo iki pirmojo amžiaus Izraelyje susidariusios padėties priežastis?

¹⁰ Kol tauta tvirtai laikėsi teisingo garbinimo, ji džiaugėsi Jehovos palankumu ir buvo laiminama saugumu bei gerove, nepaisant didelių valstybinių išlaidų. Tačiau Jehova perspėjo, kad jei ji ‛gręžte nusigręš nesekdama [jo] ir nesergėdama [jo] įsakymų’, tai patirs didelį pablogėjimą. Iš tikrųjų „Israėlis bus patarlė ir pasaka [„pajuoka“, NW] visoms tautoms“ (3 Karalių 9:6, 7). Reikalai kaip tik ir pakrypo tokia linkme. Izraelis pateko svetimųjų valdžion ir iš kadaise buvusios didingos karalystės liko tik kolonija. Kokią kainą teko sumokėti už savo dvasinių įsipareigojimų nepaisymą!

11. Kodėl Jėzus manė, kad žmonės „buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“?

¹¹ Visa tai padeda mums suprasti, kodėl Jėzus manė, jog žmonės, kuriuos jis matė, „buvo suvargę ir apleisti“. Tai buvo izraelitai, Jehovos žmonės, kurie apskritai stengėsi gyventi pagal Dievo įstatymus ir jį tinkamai garbinti. Tačiau jie buvo išnaudojami ir slegiami ne tik politinių bei komercinių jėgų, bet ir savo atskalūniškų religinių vadovų. Jie buvo „lyg avys be piemens“, nes niekas jais nesirūpino ir negynė jų. Jiems reikėjo pagalbos, kad atsilaikytų prieš labai sunkią tikrovę. Pačiu laiku pasigirdo Jėzaus meilingas ir švelnus kvietimas!

Jėzaus kvietimas šiandieną

12. Kokį spaudimą Dievo tarnai bei kiti nuoširdūs žmonės jaučia šiandieną?

¹² Daugeliu atžvilgių viskas vyksta panašiai ir šiandieną. Nuoširdūs žmonės, bandantys gyventi sąžiningai, patiria spaudimą ir tokius sugedusios daiktų sistemos reikalavimus, kad sunku atsilaikyti. Net ir tie, kurie pasiaukojo Jehovai, nėra nuo jų apsaugoti. Pranešimai rodo, kad kai kurie Jehovos tarnai pastebi, jog vis sunkiau įvykdyti visus savo įsipareigojimus, nors jie ir nori tai padaryti. Jie jaučiasi prislėgti, nuvargę, nusilpę. Kai kurie netgi mano, jog būtų palengvėjimas, jei galėtų viską palikti ir pasislėpti kur nors nuo žmonių, kad susikaupę pamąstytų. Gal ir tu kada nors taip jauteisi? Gal kuris nors tau artimas žmogus yra tokioje padėtyje? Taip, Jėzaus širdingas kvietimas turi didelę reikšmę mums šiandieną.

13. Kodėl galime būti tikri, kad Jėzus gali padėti mums rasti paguodą bei atgaivą?

¹³ Prieš ištardamas savo meilingą kvietimą, Jėzus patvirtino: „Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“ (Mato 11:27). Kadangi santykiai tarp Jėzaus ir jo Tėvo yra tokie artimi, esame tikri, jog, priimdami Jėzaus kvietimą, ir mes galime turėti artimus asmeninius santykius su Jehova — „visokios paguodos Dievu“ (2 Korintiečiams 1:3; palygink Jono 14:6). Be to, jei ‛viskas jam yra atiduota’, Jėzus Kristus vienintelis turi galią ir valdžią palengvinti mūsų naštas. Kokias? Tas, kurias užkrauna sugedęs politinis, komercinis bei religinis pasaulis, taip pat ir paveldėtos nuodėmės bei netobulumo naštą. Kokia nuo pat pradžių padrąsinanti bei raminanti mintis!

14. Nuo kokio vargo gali Jėzus suteikti atgaivą?

¹⁴ Jėzus tęsė toliau: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu“ (Mato 11:28). Žinoma, Jėzus nebuvo prieš sunkų darbą, nes jis dažnai patardavo mokiniams įtempti jėgas atliekant jiems skirtą veiklą (Luko 13:24). Bet ‛vargti’ (‛triūsti’, Kingdom Interlinear) reiškia ilgai trunkantį varginantį darbą, dažnai neduodantį tinkamo rezultato. O ‛būti prislėgtam’ perteikia mintį apie nenormalų apsunkinimą ne pagal jėgas. Tai galima prilyginti skirtumui tarp žmogaus, atkasančio paslėptą lobį, ir to, kuris kasa griovius darbo stovykloje. Jiedu atlieka panašų sunkų darbą. Vienas ėmėsi užduoties entuziastingai, bet kitam tai yra be galo nuobodus darbas. Skirtumą nulemia tai, ar darbas turi tikslą, ar jo nėra.

15. a) Kokius klausimus mes turime sau užduoti, jei jaučiame, jog nešame per daug sunkią naštą ant savo pečių? b) Ką galima pasakyti apie mūsų naštų kilmę?

¹⁵ Ar tu jautiesi ‛vargstąs ir prislėgtas’ todėl, kad pernelyg daug dalykų atima tau laiką ir energiją? Ar vargai, kuriuos tu neši, atrodo tau per daug sunkūs? Jei taip, tau gal būtų pravartu paklausti savęs: ‛Kam aš vargstu? Kokius sunkumus aš nešioju?’ Vienas Biblijos komentatorius daugiau nei prieš 80 metų pažymėjo štai ką: „Gyvenimo naštos, jei pasvarstysime, yra dviejų kategorijų; vienas galime pavadinti pačių užsikrautomis, o kitas — neišvengiamomis: vienos atsiranda dėl mūsų veiksmų, o kitos nesusijusios su mūsų veiksmais.“ Po to jis pridūrė: „Daugelis iš mūsų, griežtai ištyrę save, nustebtų supratę, kokią didelę dalį sudaro naštos, kuriomis apsikrauname patys.“

16. Kokiomis naštomis mes galime neišmintingai apsikrauti?

¹⁶ Kokios yra naštos, kuriomis galime apsikrauti patys? Šiandieną mes gyvename sumaterialėjusiame, malonumus mėgstančiame bei amoraliame pasaulyje (2 Timotiejui 3:1-5). Net pasiaukoję krikščionys yra nuolat verčiami laikytis pasaulio rūbų madų bei gyvenimo būdo. Apaštalas Jonas rašė apie „kūno geismą, akių geismą ir gyvenimo puikybę“ (1 Jono 2:16). Tai didelė įtaka, lengvai galinti mus paveikti. Yra žinoma, jog kai kurie pasiruošę giliai įklimpti į skolas, kad galėtų turėti daugiau pasaulietiškų malonumų arba laikytis ir toliau tam tikro gyvenimo būdo. Vėliau jie pamato, jog tenka prarasti nepaprastai daug laiko darbe ar imtis keleto darbų, kad turėtų pinigų savo skoloms išmokėti.

17. Kokiai padėčiai esant gali būti net sunkiau nešti savo naštą ir kaip galima tai pataisyti?

¹⁷ Nors žmogus gali manyti, jog nėra bloga turėti ar daryti ką nors, ką ir kiti, svarbu panagrinėti, ar tai neprideda bereikalingos naštos (1 Korintiečiams 10:23). Kadangi žmogus gali nešti tik tam tikrą svorį, todėl norint užsikrauti kitą naštą, reikia kažką nuimti. Dažnai pirmiausia būna nuimami mūsų dvasinei gerovei labai svarbūs dalykai — asmeninis Biblijos studijavimas, sueigų lankymas ir lauko tarnyba. Dėl to prarandamos dvasinės jėgos ir toliau darosi netgi sunkiau nešti naštą. Jėzus Kristus perspėjo apie tokį pavojų sakydamas: „Atidžiai stebėkite save, kad kartais jūsų širdys nebūtų apsunkintos svaiguliu, girtumu ir išsilaikymo rūpesčiais ir kad neužkluptų jūsų netikėtai ta diena... kaip žabangai“ (Luko 21:34, 35, NTP; Žydams 12:1). Jei kas nors yra prislėgtas ir pavargęs, jam sunku pastebėti žabangas ir jų išvengti.

Palengvinimas ir atgaiva

18. Ką Jėzus pasiūlė tiems, kurie ateina pas jį?

¹⁸ Todėl Jėzus meilingai pasiūlė pagalbą: „Ateikite pas mane... aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11:28). Šioje eilutėje žodis „atgaivinsiu“ ir 29-toje eilutėje esantis žodis „atgaiva“ kilę iš graikiškų žodžių, atitinkančių Septuagintos vertime terminus, kuriais išverstas hebrajų žodis „šabas“ arba „šabo laikymasis“ (Išėjimo 16:23). Taigi Jėzus nepažadėjo, kad tie, kurie ateina pas jį, daugiau nebeturės darbo, bet pažadėjo, jog atgaivins juos, kad jie būtų pasiruošę darbui, kurį turės atlikti pagal Dievo tikslą.

19. Kaip žmogus ‛ateina pas Jėzų’?

¹⁹ Tačiau kaip žmogus ‛ateina pas Jėzų’? Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mato 16:24). Todėl ateiti pas Jėzų reiškia pajungti savo valią Dievo ir Kristaus valiai prisiimant tam tikrą nuolatinę atsakomybės naštą. Ar visa tai per daug didelis reikalavimas? Ar kaina pernelyg didelė? Apsvarstykime, ką Jėzus tarė po to, kai pasakė savo meilingą kvietimą suvargusiesiems.

Ar tu atsimeni?

◻ Kas slėgė Jėzaus dienų žmones?

◻ Kokia buvo tikroji žmonių vargo priežastis?

◻ Kaip mums reikia ištirti pačius save, jei jaučiamės sunkiai prislėgti?

◻ Kokiomis naštomis mes galime neišmintingai apsikrauti?

◻ Kaip mes galime gauti Jėzaus pažadėtą atgaivą?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Kokios yra kai kurios naštos, kuriomis galime apsikrauti?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

Maloniai leista Bahamas Ministry of Tourism