Tiesa apie angelus

Susipažinti su kokiu nors asmeniu paprastai reiškia ir sužinoti kai ką apie jo šeimą. Taip yra ir susipažįstant su Jehova Dievu. Tai reiškia daugiau negu tik sužinoti jo vardą. Mes taip pat turime sužinoti ką nors apie jo „šeimą“ danguje. (Palygink Efeziečiams 3:14, 15.) Biblija vadina angelus Dievo „sūnumis“ (Jobo 1:6). Atsižvelgdami į jų žymų vaidmenį Biblijoje, mes turėtume trokšti sužinoti daugiau apie juos, kad suprastume, koks jų vaidmuo Dievo tikslo atžvilgiu.

VYSTOSI nauja žmonių visuomenė. Ne tik daugiau žmonių sako, jog tiki angelų egzistavimu, bet vis didesnis skaičius tvirtina, kad jiems vienaip ar kitaip teko su jais susidurti. Kai 500-tų amerikiečių buvo paklausta: „Ar jūs kada nors asmeniškai savo gyvenime jautėte, jog yra angelai?“, beveik trečdalis atsakė teigiamai. Taip pat stebėtina, kad yra daug jaunuolių, kurie atvirai prisipažįsta tikį angelų egzistavimu; vienos apklausos duomenimis, Jungtinėse Valstijose tokių yra net 76 procentai! Akivaizdu, žmones domina angelai. Bet ar plačiai paplitusi nuomonė apie angelus atitinka Biblijos tiesą?

Šėtono vaidmens sušvelninimas

Kalbėdami apie angelus, mes neturėtume pamiršti piktųjų angelų, dangiškųjų kūrinių, kurie, kaip sakoma Biblijoje, maištavo prieš Dievą. Pirmasis iš jų yra Šėtonas. Populiarioje knygoje „Paklausk savo angelų“ (anglų k.) teigiama, kad Šėtonas yra tiktai „Dievo dalis“, kuri nuolatiniais išbandymais padeda žmonėms sustiprinti savo „dvasinius raumenis“. Nepaisant Šėtono „meilingų tikslų“, kaip pareiškia autoriai, jis šimtmečiais klaidingai buvo tapatinamas su blogiu. Jie priduria, kad Šėtonas ir Jėzus, „nors nėra tikslus vienas kito atitikmuo, vis dėlto abu stovi vienoje pusėje ir yra neatskiriamos vienos visumos dalys“. Tai nuostabą keliantys tvirtinimai, tačiau ką sako Biblija?

Biblijoje aiškiai parodoma, kad Šėtonas yra ne „Dievo dalis“, bet Dievo priešas (Luko 10:18, 19; Romiečiams 16:20). Jis prieštarauja Jehovos suverenitetui ir jo ketinimai žmonių atžvilgiu, žinoma, nėra „meilingi“. Jis negailestingai išlieja savo įniršį ant žemiškųjų Dievo tarnų. Jis kaltina juos Dievui dieną ir naktį!a (Apreiškimas 12:10, 12, 15-17). Šėtonui rūpi sugadinti juos bet kokia kaina. Žiauriai persekiodamas teisųjį vyrą Jobą, Šėtonas parodė savo abejingumą žmonių kančioms (Jobo 1:13-19; 2:7, 8).

Būdami visai ne „vienoje pusėje“, Šėtonas ir Jėzus yra visiškai priešiški vienas kitam. Na, be abejo, būtent Šėtonas paskatino Erodą išleisti įsaką masiškai išžudyti vaikus; ir visa tai buvo daroma dėl to, kad žūtų mažas vaikelis Jėzus! (Mato 2:16-18). Šėtono antpuoliai nesiliovė iki pat Jėzaus mirties (Luko 4:1-13; Jono 13:27). Taigi užuot buvę „neatskiriamos vienos visumos dalys“, Jėzus ir Šėtonas yra absoliutūs priešai. Biblijos pranašystė rodo, kad jų priešiškumas neišvengiamas (Pradžios 3:15, ŠvR). Yra tinkama, kad būtent prikeltasis Jėzus sunaikins Šėtoną Dievo nustatytu laiku (Apreiškimas 1:18; 20:1, 10).

Maldos kam?

Kad būtų galima bendrauti su angelais, kai kurie domėjimosi angelais šalininkai siūlo meditaciją ir kitas priemones. „Nuoširdus prašymas turėti ryšį su kuo nors iš dangiškosios šeimos narių nebus atmestas, — sakoma vienoje knygoje. — Prašykite ir jums bus atsakyta.“ Mykolas, Gabrielius, Uriėlis ir Rafaėlis yra angelai, į kuriuos knyga rekomenduoja kreiptis patarimo.b

Tačiau Jėzus mokė savo pasekėjus melstis Dievui, ne angelams (Mato 6:9, 10). Paulius panašiai rašė: „Visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6). Taigi savo maldose krikščionys nesikreipia į nieką kitą, išskyrus Jehovą, ir tai jie daro Jėzaus Kristaus varduc (Jono 14:6, 13, 14).

Angelai be religijos?

Pagal Eilyn Ilijas Frimen, vadovaujančią Angelų stebėjimo tarnybų tinklui, „angelų neriboja jokia religija, jokia filosofija, joks tikėjimas. Angelai, kaip mes žinome, faktiškai neturi jokios religijos.“

Tačiau Biblijoje aiškiai parodoma, kad ištikimi angelai turi religiją: jie garbina tikrąjį Dievą, Jehovą, kuris nepakenčia kitų dievų konkurencijos (Pakartoto Įstatymo 5:6, 7; Apreiškimas 7:11). Todėl vienas toks angelas sakėsi apaštalui Jonui esąs „toks pat vergas“ kaip ir kiti, kurie paklūsta Dievo įsakymams (Apreiškimas 19:10, NW). Niekur Biblijoje mes neskaitome apie ištikimus angelus, kurie palaikytų kokį nors kitą garbinimą. Jie yra atsidavę vien tik Jehovai (Išėjimo 20:4, 5).

„Melo tėvas“

Tarp vadinamųjų susitikimo su angelais atvejų dažnas yra bendravimas su mirusiaisiais. „Aš jaučiau, kad mano dėdė surado būdą pasiekti mane ir leido man sužinoti, kad jis pagaliau laimingas“, — sako viena moteris, vardu Elis, po to, kai gavo, kaip ji pati manė, ženklą. Teri panašiai prisimena savo mirusį brangų draugą. „Praėjus savaitei po laidotuvių, — sako ji, — jis atėjo pas mane, kaip man atrodė, sapne. Jis pasakė man, kad neturėčiau gedėti dėl jo išėjimo, nes jis laimingas ir jaučia ramybę.“

Bet Biblijoje pranešama, kad mirusieji „visai nieko nebežino“ (Ekleziasto 9:6). Joje taip pat sakoma, kad kai asmuo miršta, „tą pačią dieną žūna jo sumanymai“ (Psalmių 146:4, NTP). Tačiau Šėtonas yra „melo tėvas“ (Jono 8:44). Būtent jis sugalvojo melą, kad žmogaus siela išlieka gyva po mirties. (Palygink Ezechielio 18:4.) Daugelis žmonių šiandien tiki tuo melu, o tai atitinka Šėtono tikslą, nes tai paneigia būtinumą tikėti prikėlimu — svarbiausiu krikščionybės mokymu (Jono 5:28, 29). Taigi teiravimasis mirusiųjų arba tariamai iš jų gaunamos žinios yra dar vienas domėjimosi angelais aspektas, kuriam Dievas nepritaria.

Kreipimasis į angelus ar į demonus?

Daugelis šiandien plačiai paplitusio domėjimosi angelais šalininkų užsiima okultizmu. Apsvarstyk Marsijos atvejį. „Nuo 1986-ųjų rugsėjo iki gruodžio, — sako ji, — aš pradėjau gauti žinias iš sferos, ‛esančios už trijų matavimų sistemos ribų’. Aš mačiau vaiduoklius ir sapnavau neįtikimus sapnus apie ‛ankstesnį gyvenimą’. Aš bendravau su draugais, kurie jau buvo mirę, ir patyriau daug kitų psichinių išgyvenimų — žinodavau dalykus apie žmones, kuriuos ką tik buvau sutikusi. Aš taip pat buvau apdovanota sugebėjimu automatiškai rašyti bei priimti nematerialių būtybių perduodamas žinias. Kai kurie asmenys, kurių aš niekada nebuvau sutikusi jiems gyvenant žemėje, perduodavo per mane žinias kitiems žmonėms.“

Būrimas kaip „bendravimo“ su angelais priemonė nėra retai pasitaikantis dalykas. Vienas leidinys savo skaitytojus atvirai ragina naudotis magiškais akmenimis, pieštomis žaidimo kortomis, I Ching monetomis, chiromantija ir astrologija. „Leisk savo vidiniam ‛aš’ vesti tave pas teisingą orakulą, — rašo autoriai, — ir pasitikėk, kad ten tave pasitiks angelas.“

Tačiau, pagal Bibliją, kas ‛ten tave bepasitiktų’, tai tikrai nebus Dievo angelas. Kodėl? Kadangi būrimas yra Dievui tiesiogiai priešiškas dalykas, ir tikrieji garbintojai — danguje ir žemėje — neturi su tuo nieko bendra. Pavyzdžiui, Izraelyje būrimas buvo nusižengimas, už kurį buvo baudžiama mirtimi! „Tokias bjaurenybes darantieji yra pasibaisėjimas Viešpačiui [„Jehovai“, NW]“, — buvo skelbiama Įstatyme (Pakartoto Įstatymo 13:1-5; 18:10-12, ŠvR).

„Šviesos angelas“

Mūsų neturėtų stebinti, jog Velnias gali padaryti, kad būrimas atrodytų naudingas, netgi angeliškas. Biblijoje sakoma, kad Šėtonas „sugeba apsimesti šviesos angelu“ (2 Korintiečiams 11:14). Jis gali net rodyti netikrus ženklus ir po to padaryti, kad jie išsipildytų, taip apgaulingai versdamas stebėtojus galvoti, kad ženklas nuo Dievo. (Palygink Mato 7:21-23; 2 Tesalonikiečiams 2:9-12.) Bet visi Šėtono veiksmai — kokie nekalti ar kokie bloga lemiantys jie beatrodytų — nukreipti į vieną iš dviejų tikslų: nuteikti žmones prieš Jehovą arba tiesiog apakinti jų protus, kad „jie neišvystų Kristaus šlovės — Evangelijos šviesos“ (2 Korintiečiams 4:3, 4). Pastarasis apgaudinėjimo metodas dažnai yra efektyviausias.

Apsvarstyk Biblijos pranešimą apie vieną tarnaitę, gyvenusią pirmajame šimtmetyje. Jos pranašavimai atnešdavo daug pelno jos šeimininkams. Daugelį dienų ji sekė mokinius sakydama: „Šitie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai ir skelbia jums išganymo kelią.“ Ji sakė tiesą. Tačiau pranešimas sako mums, kad ji buvo apsėsta ne angelo, bet „žyniavimo dvasios [„būrimo demono“, NW]“. Galiausiai Paulius „atsisukęs tarė tai dvasiai: ‛Jėzaus Kristaus vardan aš įsakau tau išeiti iš jos!’ Ir ji išėjo iš jos tą pačią valandą“ (Apaštalų darbai 16:17; 16:16, 18, ŠvR).

Kodėl Paulius išvarė tą dvasią? Juk ji teikdavo daug pajamų demono apsėstosios merginos šeimininkams. Padedant antgamtinėms jėgoms, ta tarnaitė galbūt pasakydavo ūkininkams, kada sodinti, merginoms, kada tekėti, ir aukso ieškotojams, kur ieškoti aukso. Ir ta dvasia netgi paskatino merginą kalbėti kai kuriuos tiesos žodžius — viešai pagirti mokinius!

Vis dėlto tai buvo „būrimo demonas“ (NW). Būdamas demonas, jis neturėjo teisės skelbti apie Jehovą ir jo išgelbėjimo priemones. Jo pagiriamieji žodžiai, galbūt pasakyti tam, kad suteiktų pasitikėjimą tarnaitės pranašavimais, atitraukė stebėtojus nuo tikrųjų Kristaus pasekėjų. Visiškai pagrįstai Paulius perspėjo korintiečius: „Negalite būti Viešpaties [„Jehovos“, NW] stalo beñdrai ir demonų stalo beñdrai“ (1 Korintiečiams 10:21). Nenuostabu, kad pirmojo šimtmečio krikščionys sunaikino visas savo knygas, kurios buvo susijusios su būrimu (Apaštalų darbai 19:19).

„Angelas, lekiantis dangaus viduriu“

Kaip jau matėme, Biblija daug atskleidžia, kad plačiai paplitęs domėjimasis angelais yra glaudžiai susijęs su Dievo priešu, Šėtonu Velniu. Ar tai reiškia, kad šventieji angelai nedalyvauja žmonių reikaluose? Priešingai, jie dabar žemėje atlieka svarbų darbą. Koks tas darbas? Kad atsakytume, turime pažvelgti į Biblijos Apreiškimo knygą. Angelai šioje knygoje minimi dažniau negu kurioje nors kitoje Biblijos knygoje.

Apreiškimo 14:6, 7 mes skaitome apaštalo Jono pranešimą apie jam duotą pranašišką regėjimą: „Aš pamačiau kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: ‛Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sutvėrėją!’“

Šis Rašto tekstas nurodo svarbiausią angelų veiklą šiandien. Jie įtraukti į pačios svarbiausios užduoties vykdymą — gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimą. Kalbėdamas būtent apie šį darbą, Jėzus pažadėjo savo pasekėjams: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:18-20). Kaip Jėzus yra su savo pasekėjais? Vienas būdas yra suteikti jiems pagalbą per angelus, kad šis nepaprastas darbas galėtų būti atliktas.

Jehovos Liudytojai kasmet praleidžia daugiau kaip milijardą valandų skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Atlikdami šį darbą, jie mato akivaizdų angelų vadovavimą. Dažnai atsitinka, kad savo tarnyboje nuo durų prie durų jie sutinka žmones, kurie ką tik buvo meldęsi, kad kas nors padėtų jiems suprasti Dievo tikslus. Dėl angelų vadovavimo ir pačių Liudytojų iniciatyvos šimtai tūkstančių žmonių kasmet įgyja pažinimą apie Jehovą!

Ar tu klausaisi angelo, lekiančio dangaus viduriu? Kai pasibeldžia Jehovos Liudytojai, kodėl neapsvarstyti išsamiau su jais šios angelo žinios?

[Išnašos]

[Rėmelis 8 puslapyje]

KAS YRA ANGELAI?

PRIEŠINGAI negu daugelis tiki, angelai nėra atsiskyrusios mirusių žmonių sielos. Biblijoje aiškiai pareiškiama, kad mirusieji „visai nieko nebežino“ (Ekleziasto 9:6). Taigi iš kur atsirado angelai? Biblijoje nurodoma, kad jie buvo atskirai sukurti Dievo prieš padedant žemės pamatus (Jobo 38:4-7). Dievo dangiškąją šeimą sudaro galbūt šimtai milijonų angelų, o gal net milijardai ar daugiau! Kai kurie angelai prisidėjo prie Šėtono jam maištaujant (Danieliaus 7:10; Apreiškimas 5:11; 12:7-9).

Kadangi Jehova yra tvarkos Dievas, tai nestebina, kad jo didžiulė angelų šeima yra organizuota (1 Korintiečiams 14:33, ŠvR).

• Svarbiausiasis angelas savo galia ir valdžia yra arkangelas, Jėzus Kristus, dar vadinamas Mykolu (1 Tesalonikiečiams 4:16; Judo 9). Jo valdžioje yra serafimai, cherubinai ir angelai.

• Serafimai yra prie Dievo sosto. Jų užduotis, matyt, yra skelbti apie Dievo šventumą ir išlaikyti jo tautą tyrą (Izaijo 6:1-3, 6, 7).

• Cherubinai taip pat matomi Jehovos akivaizdoje. Kaip Dievo sosto atrama arba palyda, jie palaiko Jehovos didingumą (Psalmių 79:2; 98:1; Ezechielio 10:1, 2).

• Angelai (reiškia „pasiuntiniai“) yra Jehovos atstovai ir įgaliotiniai. Jie vykdo Dievo valią, ar tai būtų Dievo tautos išlaisvinimas, ar piktųjų sunaikinimas (Pradžios 19:1-26).

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Ar tu klausaisi angelo, lekiančio dangaus viduriu?