Jei tradicija prieštarauja tiesai

PAVOJINGA! VANDUO NETINKAMAS GERTI. Mes galbūt esame įpratę matyti tokius perspėjimus. Daugelyje vietovių žmonės žiūri, ką geria, nes žino, kad kai kurie vandens telkiniai yra užteršti nuodingomis medžiagomis — vadinamuoju „raganų punšu“. Dėl tokio užterštumo vanduo, kaip sakoma viename mokslo darbe, užuot „palaikęs ir saugojęs gyvybę“, gali virsti „ligas sukeliančių organizmų ir... cheminių teršalų nešėju“ (Water Pollution).

Tiesos vandenų užteršimas

Tradicijos, kurios prieštarauja tiesai, yra kaip užteršto vandens ištekliai. Mes galime naiviai laikytis tradicijų (informacijos, nuomonių, įsitikinimų ar papročių, perduodamų iš kartos į kartą), kurios iš tikrųjų yra užterštos „raganų punšu“ — klaidingomis, apgaulingomis idėjomis bei filosofijomis. Jos, panašiai kaip užterštas vanduo, gali padaryti didžiulę žalą — dvasinę.

Mes visi, net ir manydami, kad mūsų tradiciniai religiniai įsitikinimai pagrįsti Biblija, turime skirti laiko kruopščiai juos ištirti. Prisimink: Martynas Liuteris, laikydamasis tradicinių tų dienų įsitikinimų ir smerkdamas Koperniką, tikėjo, jog remiasi Biblija. Tačiau Liuteris nepanoro sekti puikiu senovės berėjiečių pavyzdžiu, kurie ‛buvo kilnūs kasdien tyrinėdami Raštus, ar taip esą iš tikrųjų’ (Apaštalų darbai 17:10, 11).

Pagalvok apie žalą, kurią dėl tradicinių įsitikinimų patyrė kai kurie žydai Jėzaus dienomis. Jie karštai tikėjo, kad jų tradicijos yra teisingos. Kai jie priekaištavo, kad Jėzaus mokiniai nesilaiko tradicijų, Jėzus metė jiems iššūkį: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?“ (Mato 15:1-3). Kas buvo bloga? Jėzus nurodė problemą cituodamas pranašo Izaijo žodžius: „Veltui jie [Dievą] garbina mokydami žmonių išgalvotų priesakų“ (Mato 15:9; Izaijo 29:13).

Taip, Dievo duotas tiesas jie pakeitė žmonių ar, dar blogiau, demonų idėjomis. Pavyzdžiui, „Rašto supratime“ (anglų k., tomas 1, puslapis 506) aiškinama: „Tuo metu fariziejai manė, kad jei jau sykį žmogus paskelbė, jog jo turtas yra ‛korbán’, arba Dievui skirta dovana, jis negalėjo naudoti jo savo tėvų poreikiams patenkinti, kad ir kaip jiems to būtų reikėję, tačiau jis pats, jei tik panorėdavo, galėdavo naudotis ta nuosavybe iki pat mirties.“ Žmogiška išmintis, užteršusi tiesos vandenis, turėjo žydams blogą dvasinę įtaką. Dauguma netgi atmetė jų ilgai lauktąjį Mesiją.

Krikščioniškasis pasaulis didina užterštumą

Panaši dvasinė žala buvo padaryta ir po Jėzaus mirties. Daugelis tų, kurie tvirtino esą jo pasekėjai, rėmėsi žodine tradicija kaip naujų mokymų šaltiniu. Pagal Maklintoko ir Strongo enciklopediją Cyclopedia of Biblical, Theological, and Ecclesiastical Literature, kai kurie vadinamieji krikščionys manė, kad tokia tradicija buvo „nurodymas, kurį pirmosios krikščionių bažnyčios sužinojo iš apaštalų lūpų ir jis buvo perduodamas nuo apaštalų epochos ir išlikęs grynas iki pat jų laikų“ (kursyvas mūsų).

O iš tikrųjų daugelis tų tradicijų buvo iškreiptos, klaidingos idėjos. Kaip paaiškinta minėtoje enciklopedijoje, tos naujos filosofijos ‛ne tik nesiderino su kitomis tradicijomis, bet ir su pačiais apaštalų raštais, kurie jiems buvo prieinami’. Tai nebuvo visiškai netikėta. Apaštalas Paulius buvo perspėjęs krikščionis: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8).

Šiandieną taip pat daugelis tradicinių įsitikinimų ‛nesiderina su pačiais apaštalų raštais’. Krikščioniškasis pasaulis užteršė tiesos vandenis daugybe demonų įkvėptų idėjų, tokių kaip Trejybė, pragaro ugnis, žmogaus sielos nemirtingumas, nacionalizmas bei stabmeldystėa (1 Timotiejui 4:1-3). Istorija liudija apie dvasinę ligą, apėmusią žmones, kurie tapo demonų mokymų, pasidariusių tradiciniais krikščioniškojo pasaulio mokymais, aukomis. (Palygink Izaijo 1:4-7.)

Iš tikrųjų toks tiesos teršimas vyksta nuo žmonijos istorijos pradžios. Nuo Edeno laikų Šėtonas toliau nuodija žmonių protus melu bei apgaule (Jono 8:44; 2 Korintiečiams 11:3). Kai po Nojaus dienų Tvano žmonių šeima pasklido žemėje, visų kultūrų žmonės pasidarė žmonijos žinių šaltinių sąmoningo nuodijimo demonų įkvėptomis filosofijomis bei idėjomis aukomis.

Dvasinio užteršimo pasekmės

Kokią žalą gali padaryti toks dvasinis užteršimas? Jį galime palyginti su užteršto vandens poveikiu mūsų fizinei sveikatai. Vienas specialistas teigia: „Maždaug 200 milijonų žmonių serga schistosomatoze (bilharcioze) [pasireiškia karščiavimu, anemija, bloga savijauta, bendru sveikatos sutrikimu ir net gali baigtis mirtimi], kurią sukelia ant odos patekęs užterštas vanduo. Penki šimtai milijonų žmonių serga trachoma (viena iš pagrindinių aklumo priežasčių), kadangi prausiasi užterštu vandeniu. ... Apie du milijardai žmonių neturi tinkamo geriamo vandens“ (Our Country, the Planet). Milijonai žmonių yra nusilpę, apakinti ir net nužudyti dvasiškai, kadangi laikomasi tradicijų, užterštų klaidingais demonų mokymais (1 Korintiečiams 10:20, 21; 2 Korintiečiams 4:3, 4).

Pavyzdžiui, daugelis yra supainioti arba apakinti dėl klausimo, koks yra ryšys tarp Jėzaus Kristaus ir jo Tėvo, Jehovos Dievo. Tarp žmonių, kurie tvirtina esą krikščionys, tapo įprasta praleisti šventąjį Dievo vardą, Jehova, Krikščioniškuosiuose Graikų Raštuose. Džordžas Hovardas leidinyje Journal of Biblical Literature rašo: „Mūsų požiūriu, Tetragramos pašalinimas sukėlė painiavą pirmųjų krikščionių, buvusių pagonių, protuose dėl to, koks yra ryšys tarp ‛Viešpaties Dievo’ ir ‛Viešpaties Kristaus.’“

Taip pat pagalvok apie painiavą, prietaringumą ir baimę, kilusią dėl Raštu nepagrįsto padavimo, kad žmogaus siela yra nemirtinga. (Palygink Ekleziasto 9:5; Ezechielio 18:4.) Kiek daug žmonių yra pavergti protėvių garbinimo arba gyvena nuolat bijodamiesi, kad mirusieji sugrįš jiems kenkti? Toks įsitikinimas net paskatina žmones nusižudyti arba nužudyti kitus.

Daugelis japonų mano, kad mirus jų iškeliavusios dvasios susitiks aname pasaulyje. Todėl kai kurie tėvai savižudžiai manė, kad geriausia yra nužudyti ir savo vaikus. Leidinyje An English Dictionary of Japanese Ways of Thinking aiškinama: „Japonijoje savižudybė ne visada smerkiama, bet į ją dažnai žiūrima kaip į priimtiną būdą išpirkti savo didelį nusižengimą... Net apie šeimos savižudybes daugiausia pranešama palankiai.“

Ištirk tradicijas

Žinodami aklo tradicinių tikėjimų bei papročių laikymosi pavojų, ką turėtume daryti? Artėjant pirmojo šimtmečio pabaigai, apaštalas Jonas savo bendrakrikščionims davė šį patarimą: „Mylimieji, ne kiekviena dvasia [„įkvėptu žodžiu“, NW] tikėkite, bet ištirkite [taip, kaip patikrinate vandens švarumą] dvasias [„įkvėptus žodžius“, NW], ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų“ (1 Jono 4:1; žiūrėk taip pat 1 Tesalonikiečiams 5:21). Kaip tau sužinoti, ar kokia nors tradicija yra žalinga? Tau reikalingas tam tikras autoritetingas šaltinis, koks nors grynumo etalonas, kad patikrintum, kuo tiki.

Toks autoritetingas šaltinis yra Biblija. Jėzus Kristus pasakė: „Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa“ (Jono 17:17). Jis taip pat pasakė: „Ateis valanda, — jau dabar ji yra, — kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa“ (Jono 4:23). Naudodamasis Dievo įkvėptu Žodžiu, tu ateisi prie švarių tiesos vandenų, o ne prie užterštų žmogiškų bei demoniškų filosofijų vandenų (Jono 8:31, 32; 2 Timotiejui 3:16).

Atmink, net mažiausias kiekis teršalų gali turėti baisias pasekmes. Kartais praeina metų metai, kol išaiškėja pasekmės. „Nešvarus vanduo, — sako Šridatas Ramfelas, buvęs Pasaulio gamtosaugos sąjungos prezidentas, — pasidarė pavojingiausias žudikas pasaulyje. Jį naudodami, kasdien miršta mažiausiai dvidešimt penki tūkstančiai žmonių.“ Dvasiškai užterštos tradicijos yra net dar pavojingesnės.

Ar tau užteks drąsos atmesti tradicinius įsitikinimus, kurių tu galbūt laikeisi metų metais, jei paaiškės, kad jie prieštarauja tiesai? Paklausyk perspėjimų. Apsaugok save ir savo šeimą įsitikindamas, ar tavo tradicijos derinasi su grynu Dievo tiesos Žodžiu (Psalmių 19:9-12, ŠvR; Patarlių 14:15, ŠvR; Apaštalų darbai 17:11).

[Išnaša]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dievo tiesos Žodis yra kaip tyro, švaraus vandens upė