Sargybos bokšto mokymo centras išleidžia misionierius

SARGYBOS bokšto biblinės Galaado mokyklos kursai yra vykę keliose vietose. 1943—1960 metais Pietų Lansinge, Niujorke (JAV), tam skirtose patalpose specialų mokymą gavo 35-ios laidos studentų, atvykusių iš 95 šalių. Po to ši mokykla persikėlė į pasaulinį biurą Brukline, Niujorke, kur ji veikė beveik 28 metus. Nuo 1988-ųjų iki 1995 metų pradžios Galaado mokyklos kursai vyko Volkile, Niujorke.

Per tuos metus mokykla išplėtė savo veiklos apimtį. Ji organizavo dešimties savaičių mokymo kursus trims laidoms Meksikoje; penkios tokios laidos buvo išleistos Vokietijoje; dvi — Indijoje. Nuo 1987 metų papildoma mokykla, žinoma kaip Tarnybos tobulinimo mokykla, surengė kursus 34-iose šalyse; per šiuos aštuonias savaites trunkančius specialius kursus buvo mokomi tinkami jauni vyrai. Tačiau 99-osios Galaado laidos studentų, kurie mokėsi neseniai pastatytame Sargybos bokšto mokymo centre Patersone, Niujorke, mokymosi kursas tęsėsi 20 savaičių ir apėmė visapusišką visos Biblijos studijavimą, šiuolaikinės istorijos ir Jehovos Liudytojų organizacijos apžvalgą bei išsamius patarimus dėl misionieriško darbo užsienyje.

Rugsėjo 2-ąją ši 99-oji laida baigė mokyklą. Tris valandas trukusi išleistuvių programa vyko naujojoje Sargybos bokšto mokymo centro auditorijoje. Ji buvo pilnutėlė. Su kitomis Betelio patalpose Patersone, Volkile ir Brukline esančiomis auditorijomis buvo palaikomas elektroninis ryšys. Tai buvo jaudinanti diena ne tik absolventams, jų giminėms ir artimiems draugams, bet ir šimtams kitų, kurie dirbo savanoriais statant puikias naujas mokyklos patalpas.

Keris Barberis iš Vadovaujančiosios korporacijos savo įžanginiais žodžiais sutelkė dėmesį į svarbą to, kas vyksta. Jis pasakė: „Tai bus centras svarbiausios Dievo mokymo veiklos, kokia tik kada nors buvo atliekama šioje žemėje.“ Jis paaiškino, kad mes artėjame prie kovos tarp moters sėklos ir gyvatės sėklos kulminacijos (Pradžios 3:15, ŠvR). Jis nurodė, kad per bauginantį susidūrimą ateinančio didžio sielvarto metu išliks tik tie, kurie tiksliai pažįsta Dievo Žodį ir gyvena pagal jį.

„Mūsų dabartinė mokymo programa, — pareiškė jis, — yra skirta padėti visiems Jehovos žmonėms visur tapti tikrai subrendusiems, kaip sakoma Patarlių 1:1-4, — pažįstantiems išmintį ir drausmę, sugebantiems įžvelgti, priimantiems sudrausminimą, kuris teikia supratimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir akylumo.“ Kokia apsauga turėti tokius dvasinius lobius!

Patarimai absolventams

Po šių įžanginių pastabų buvo penkios trumpos absolventams skirtos kalbos. Haroldas Džeksonas, buvęs Galaado mokyklos dėstytojas, o dabar pagrindinio biuro Brukline personalo narys, paragino baigusiuosius „Tvirtai išlaikyti savo dievobaimingą pasitenkinimą“. Loidas Beris, ilgai tarnavęs misionieriumi, o dabar Vadovaujančiosios korporacijos narys, kalbėjo, kaip „Tarnauti Jehovai nuolankiai“. Jis paaiškino, jog ši savybė bus svarbi absolventams prisitaikant prie naujų aplinkybių, taip pat bendraujant su kitais misionieriais, su susirinkimais, kuriuose jie tarnaus, ir su vietiniais žmonėmis.

Karlas Adamsas, dabartinis Galaado mokyklos dėstytojas, su absolventais svarstė klausimą „Ką daryti jus skatins tikėjimas?“ Jis paskatino juos nebūti panašius į tuos izraelitus, kurie skundėsi dėl sąlygų dykumoje ir troško vėl sugrįžti į Egiptą, bet būti panašius į Abraomą, kuris, užuot grįžęs į chaldėjų Ūrą, kad išspręstų savo problemas, verčiau tikėjo Dievo Karalyste (Išėjimo 16:2, 3; Žydams 11:10, 15, 16). Ulisas Glasas, Mokyklos registratorius, atkreipė dėmesį į 72 psalmėje aprašytą Asafo patirtį, norėdamas priminti absolventams „Skaičiuoti savo palaimas“. O Vadovaujančiosios korporacijos Mokymo komiteto narys Albertas Šrėderis kalbėjo tema „Jehova aprūpina“. Kaip tokio aprūpinimo įrodymą jis nurodė pačią Galaado mokyklą ir tai, koks jos vaidmuo atliekant didžiulį skelbimo ir mokinių ruošimo darbą.

Po to auditorija labai dėmesingai klausėsi Miltono Henšelio, Sargybos bokšto bendruomenės prezidento, kalbos „Nariai, priklausantys vienas kitam“. Jis skaitė ir išsamiai aptarė Laiško romiečiams 12-ąjį skyrių. Be kita ko, jis pasakė: „Mes turime atsižvelgti į tai, kad turime labai glaudžius ryšius su savo bendratarniais susirinkime.“ Jis pridūrė: „Mums gera visada laikyti vienas kitą Jehovos nuosavybe, tad, užuot buvę kritiški ar ieškoję trūkumų, visada būkime pasiruošę padėti. Išlaikydami dvasinę vienybę krikščionių susirinkime, mes padedame patys sau.“ Jis nurodė, kad tas pasiruošimas padėti gali būti parodytas ruošiant maistą misionierių namuose, atsižvelgiant į tai, kad ne visi gali valgyti tą patį patiekalą. Jis taip pat paskatino verčiau parodyti norą padėti, o ne kritikuoti, kai tenka dalyvauti lauko tarnyboje su labai neturtingais bendrakrikščionimis. Jeigu mes tikrai pasiruošę padėti, ugdome ir drąsiname vienas kitą, tai, kaip sakė brolis Henšelis, „Jehova mylės mus už tai“. Koks puikus priminimas misionieriams, kurie tarnaus šalyse, visiškai skirtingose nuo tų, kurias palieka!

Daugiau žinių apie absolventus

Vidutinis 99-osios laidos 48-ių studentų amžius — 32 metai, ir daugiau kaip po 11 metų jie jau yra paskyrę visalaikei tarnybai.

Išleistuvių programoje duoti interviu suteikė auditorijai galimybę susipažinti su kai kuriais absolventais. Niki Libl iš Jungtinių Valstijų ir Simonas Boltonas iš Anglijos papasakojo atsitikimus, per kuriuos buvo išbandytas jų tikėjimas, jog Jehova pasirūpins fiziniais jų poreikiais. Jie patyrė Jehovos globą, kai visalaikei tarnybai skyrė pirmąją vietą.

Izabelė Kazan, kurios gimtoji kalba yra prancūzų, pasakė, kad išmoko arabų kalbą norėdama savo gimtojoje šalyje liudyti arabiškai kalbantiems žmonėms. Kai ji pradėjo tai 1987-aisiais, Paryžiuje buvo maža grupelė, kurią sudarė tik keturi arabiškai kalbantys broliai, ji pati ir kita sesuo, kurios mokėsi kalbos. (Tai nebuvo lengva. Kad galėtų komentuoti per Sargybos bokšto studijas, kas savaitę jos ruošdavosi po aštuonias valandas.) Ar buvo verta dėti pastangas? Na, šiandien visoje Prancūzijoje arabiškai kalbantys Liudytojai yra organizuoti į penkis rajonus. Kitas studentas, Miko Puro, papasakojo, kaip prancūzų kalba, kurios jis išmoko mokykloje, įgalino jį skelbti jo gimtojoje Suomijoje pabėgėliams iš Afrikos, ir ji jam taip pat pravers Benine, į kurį jis gavo paskyrimą kaip misionierius. Boni Bauz išsamiai papasakojo apie savo pastangas išmokti laisvai kalbėti prancūziškai, kad galėtų efektyviai tarnauti Kvebeke, Kanadoje. Bjarki Rasmusenas iš Danijos papasakojo atvejus, kuriuos jis ir jo žmona patyrė nemažai metų tarnaudami Farerų salose. Taigi šie nauji misionieriai yra jau užsigrūdinę visalaikiai tarnai.

Baigusieji gavo paskyrimus į 19 Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Rytų Europos ir Rytų šalių. Ankstesniųjų laidų absolventai jau tarnavo daugiau kaip 200 kraštų. Daugelis iš jų iki šiol tebetarnauja jiems paskirtose vietose. Naujieji misionieriai dabar prisidės prie jų, kad Karalystės liudijimas toliau plistų iki žemės pakraščių (Apaštalų darbai 1:8).

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Sargybos bokšto mokymo centro klasėse

[Iliustracija 26 puslapyje]

99-oji Sargybos bokšto biblinės Galaado mokyklos laida

Žemiau ei̇̃lės sunumeruotos pradedant priekine eile, o vardai kiekvienoje eilėje surašyti iš kairės į dešinę.

1) S. Hefi; E. Rili; D. Mortensen; A. Honabl; Dž. Bolton; Dž. Pul; G. Sims; L. Sousa. 2) B. Pašnitski; D. Šeperd; V. Pašnitskis; J. Jarvinen; K. Paulsen; E. Rasmusen; K. Ševė; L. Olson. 3) E. Paulsenas; T. Samsel; B. Bauz; E. Haris; I. Kazan; N. Libl; P. Sousa; Dž. Puro. 4) K. Lageris; V. Lager; K. Golden; S. Boltonas; M. Džonson; S. Džonsonas; A. Liblis; B. Rasmusenas. 5) D. Harisas; V. Samselis; O. Ševė; R. Hefis; L. Kazanas; T. Rilis; O. Jarvinenas; M. Puro. 6) D. Mortensenas; R. Goldenas; L. Honablis; M. Šeperdas; R. Bauzas; T. Simsas; E. Pulas; J. Olsonas.

[Iliustracijos 27 puslapyje]

Tebetarnaujantys savo paskyrimo vietose: (kairėje) pirmosios ir šeštosios Galaado laidų absolventai Čarlsas Litko su savo žmona Fern Brazilijoje; (apačioje) septintosios Galaado laidos absolventė Marta Hes Japonijoje